Posts Tagged ‘vilnius’

Noriu pasidalinti nuostabiu savaitgalio maršrutu, kurį įveikėme traukiniu ir dviračiu paskutinįjį kalendorinį, bet pirmąjį tokį šiltą balandžio savaitgalį.

Kelionę pradėjome Vilniaus traukinių stotyje, už maždaug 20 Lt (žmogui ir dviračiui) įsigydami bilietus iki Zervynų. Po dviejų valandų atkarpos traukiniu, mūsų laukė  55 kilometrai važiavimo dviračiu nuostabiais asfaltuotais Dzūkijos keliukais.

Dviračių maršrutas lengvai įveikiamas net ir pradedantiesiems, kadangi dalinasi į keturis etapus:

1. Zervynos – Ūlos akis (5,5 km). Apžiūrėjome Ūlos kilpą nuo specialiai tam įrengtos apžvalgos aikštelės.
2. Ūlos akis – Marcinkonys  (13 km). Pietavome, pasipildėme vandens atsargas.
3. Marcinkonys – Latežeris (25 km).  Atsigaivinome Latežerio vandeniu ir šildėmės saulutėje ant kranto.
4. Latežeris – Druskininkai (10 km). Pasiekėme tikslą.

Jeigu manote, kad atstumas Jūsų pajėgumui yra per didelis, jį galima sumažinti beveik 20 km., važiuojant traukinių iki pat Marcinkonių, paskutinės maršruto stotelės.

Pirmosios dienos važiavimą baigėme Druskininkuose, kur nakvojome Žaliosios gatvės apartamentuose, dešimties žmonių kompanijai nakvynė kainavo 400 Lt.  Šį namą galiu rekomenduoti dėl nepriekaištingai atlikto euroremonto ir patogios dislokacijos pačiame Druskininkų centre. Name yra 3 atskiri butai po 4 ar daugiau miegamų vietų. Šeimininkas maloniai leidžia pasinaudoti savo šašlykine ir malkomis.

Antrąją dieną grįžome tuo pačiu maršrutu kuriuo atvažiavome.

Atstumai nedideli, todėl į kelionę galima pasiimti tik vandens bei būtiniausias asmeninės higienos priemones, kadangi visa kita įsigyjama Marcinkonyse arba Druskininkuose.

Traukinys iš Vilniaus pajudėjo 10:00, Zervynas pasiekė 11:56. Dviračių maršrutą, visiškai atsipalaidavusiu tempu, įveikėme iki 19 val. Antrąją dieną pajudėjome iš gyvenamos vietos apie 11 val., mynėsi labai gerai, todėl su dviem stotelėmis pavalgyti, Zervynas pasiekėme apie 15 val.

Šį maršrutą dviračiu minu jau antrą kartą, bet vis dar nežinau ar čia pušyno oras prisotintas eterinių aliejų, miškingas kraštovaizdis ar gamtos ramybė, kelionei paskirtas dvi dienas užpildo nuostabiais prisiminimais.

Naudojantiems endomondo: http://www.endomondo.com/routes/52363801, http://www.endomondo.com/workouts/p0Qz6BavwCk

Pasiruošimo checklistas nakvynei bute:

1. Pripompuotos padangos
2. Sutepta grandinė
3. Sureguliuotos sėdynės
4. Atsarginė kamera ar lopų rinkinukas
5. Kameros keitimo priemonės
6. Raktų rinkinukas, būtinai raktas “aštunkė”
7. Pompa
8. Muilas, šampūnas
9. Rankšluostis
10. Dantų šepetėlis, pasta
11. Šlepetės
12. Keli rinkiniai apatinių pasikeitimui
13. Šalmas
14. Termosinė dviračio gertuvė (gėrimas nesušyla saulėje)
15. Daug vandens
16. Pakaitiniai rūbai antrai mynimo dienai
17. Kremas nuo saulės

Sąmata:

1. ~40 Lt kelionė į abu galus traukiniu
2. ~40 Lt nakvynė žmogui
3. ~40 Lt maistas ir gėrimai

Viso savaitgalio kaina: 120 Lt

Pabaigai keletas nuotraukų.

 

Atostogas pradėjau Ispanijoje, o pabaigti nusprendžiau Druskininkuose. Kelionę pradėjome po pietų, tačiau ryto rūkas dar nebuvo išsisklaidęs. Pakeliui pastebėjome rūke skendinčią prokirtą. Gavosi pora kadrų.

Melancholija tarsi netyčia susijusi su naujausiu Larso von Trier’o filmu Melancholia (2011). Mėgstantiems postmodernius atmosferinius filmus turėtų patikti. Daug nuostabių fotografinių vaizdų.

Druskininkuose pavyko rasti didžiulį 2 miegamųjų butą už 140 Lt nakčiai. Iš 4 žmonių gavosi po 35 Lt. O butas visai neblogas, erdvus, su veranda, pakankamai moderniai įrengtas, su erdviu vonios kambariu. Tiesa įdomioje vietoje ir įdomaus išplanavimo, bet puikus kainos ir kokybės derinys ir iki SPA Vilnius gal 15 min. kelio pėsčiomis. Dalinuosi nuoroda http://info.druskininkai.lt/butu_nuoma_druskininkuose/baravyku_5/?p.50;

 

Apie birželio 4 d. įvykusias nuotykių varžybas Vilnius Challenge 2011 atsiliepti galiu tik teigiamai. Organizatoriai šiemet padirbėjo iš peties ir ištaisė 2010 metais varžybų malonumą gadinusius trūkumus. Sumažino eiles ir spūstį, įvedę laukimo zonas prie traversavimo ir lipimo sienele rungčių. Vyrų trasoje pirmuosius keletą punktų pakabino ant Stalo kalno. Bėgimas į kalną tolygia vorele išskirstė varžybų dalyvius ir sumažino spūstį.

Vertindamas fizinį sudėtingumą, turėčiau paantrinti daugeliui dalyvių, kad varžybos buvo rimtesnės. Daugiau kėlimosi per upę, įvairesnis bėgimas, ilgesnis plaukimas baidarėmis. Plaukimo per upę rungtis pagrindė žodį nuotykiai, nuotykių lenktynių pavadinime. Mėgavausi adrenalinu išsiskyrusiu atidavus nemažai jėgų grumtynėms su srove.

Kaip ir visuose renginiuose, neapsieita be kuriozų. Laukdamas eilėje prie traverso rungties stebėjau, kaip upe plaukiantis kateris įsipainioja pagalbinėse virvėse, nutraukia jas ir bejėgiškai nuplaukia pasroviui. Panašu, kad virvės įsisuko į sraigtą ir sugadino variklį. Tuo momentu sportininkai mėgavosi poilsio minutėmis sustabdyto laiko zonoje.

Šiais metais kartu su Mindaugu Vilnius Challenge dayvavome dalyvavome jau antrąjį kartą. Komanda 170 “guminis ančiukas”. Pasiruošimui skyrėme tiek patlaiko kiek ir pernai, tačiau rezultatai kur kas geresni. Užėmėme 34-tą vietą, trasoje sugaišome 4 val. 40 min. Pernai užėmėme 81-ają vietą. Manau didžiausią įtaką rezultato pagerėjimui padarė tai, kad šiemet sugebėjome išsaugoti žemėlapį iki pat varžybų pabaigos. Pernai jis ištirpo iškarto po baidarių rungties.

Žemėlapio išsaugojimui panaudojome labai buitišką priemonę – apklijavimą lipnia juostele. Taip laminuotas žemėlapis tampa praktiškai nesunaikinamu.

Vilnius Challenge 2011 mano atmintyje paliko tik malonius įspūdžius ir teigiamas emocijas. Ačiū prganizatoriams ;)

Pabaigai – žemėlapiai:

Tą nieko gero nežadantį  rugsėjo penktosios rytą vaizdas pro langą buvo paskendęs piene.  Kelionę Kauno link pradėjome per Avižienius ir Sudervę, Kernavės kryptimi. Ši atkarpa nepakartojama ryte ir vakare, kai saulė kyla arba leidžiasi. Ją mėgstu, nes darbo reikalais tenka gan dažnai važiuoti į Kauną. Tokiomis dienomis, sunkų rytą, akį džiugina žaliuojantys miškai. Kelionę paįvairina kalvoti pievoti ir slėniuoti fototapetai.  Fototapetų pabaigoje, ties Vieviu kiek išsukome iš įprasto darbinio maršruto, mat reikėjo papietauti didžiausioje Lietuvos kibininėje. Nuo trakų patraukėme Kauno link, per Prienus ir Birštoną. Už Kauno, iki pat jūros, kelias vingiuotas ir įdomus. Nusagstytas lankytinais istoriniais architektūriniais/archeologiniais objektais tinkamais kojoms pramankštinti.

Kelionės tikslas – atsipalaidavimas prie jūros. Juk po darbų reikia atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos ramybe. Medituoti besiklausant Baltijos bangų mūšos. Tam labiausiai tinka poilsiautojų tarpe neypatingai populiari Karklė. Čia nuošalu ir yra kur nebrangiai apsistoti. Žmonų nedaug,  jūra nuostabi.

Apibendrinant, Vilnius – Trakai – Birštonas – Prienai – Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Karklė – nelabai originalus tačiau dėl to nė kiek ne mažiau puikus maršrutas poros dienų pasivažinėjimui motociklu. Maršrutas driekiasi šalutiniais panemunės keliais. Ne tos Panemunės, kuri yra prie Pagiegių ir yra mažiausias Lietuvos miestas, o tos, kuri yra kelio atkarpa važiuojant nuo Kauno link Šilutės per Jurbarką ir Pagėgius. Nežinau ar dėl to, kad tai buvo mano pirmoji ilgesnė kelionė motociklu, ar dėl to, kad jos labai reikėjo, bet vėjas išpūtė iš galvos viską ko ten neturėtų būti. Tarsi ilgas bet nesudėtingas, meditatyvinio pobūdžio, leidimasis snieglente nuo mėlynos trasos. Stengtis per daug nereikia. Užtenka atsipalaiduoti ir mėgautis pojūčiais ir vaizdais. Nusileidimas po kurio mintys išsivalo ir palengvėja. Tas nieko gero nežadantis sekmadienio rytas pasirodo iš tiesų žadėjo tris dienas saulės ir giedro dangaus :)

Vienintelis dalykas, kuris kiek pagadino nuotaiką, buvo faktas, per kelionę bėris suėdė pusantro litro tepalo. Tai byloja apie bėdas variklyje…

Kelionės statistika: 3 dienos, 800 km, 180 Lt kurui, 80 Lt nakvynei, 40 Lt tepalui.

Šiame įraše kalbėsiu apie svetainę skirtą dalintis kelionių maršrutais ir apie du neblogus variantus vieną dieną pasivažinėti dviračiu.

Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.

Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.

Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.

Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.

Atradęs GPSies apsidžiaugiau, nes radau čia jau įkeltus 300 maršrutų Lietuvos teritorijoje. Jau įkėliau 2 savo. Juos galite pažiūrėti mano profilyje http://www.gpsies.com/trackList.do?username=aphex. Kaip GPSies patys prisistato – “Maršrutai valkatoms”, manau pats tas man :) Kadangi valkatos valkiojasi, reiškia prie kompiuterio nesėdi. Iš to išplaukia, kad jiems reikalingos mobilios aplikacijos. GPSies siūlo savo aplikacijos versiją Android ir iPhone telefonams. ps. įspėju, kad svetainė šlubuoja naudojant google chrome.

Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.

Varenos rajonas. Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iimngtekwhljrluv

Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.

Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.

Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.

Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai.

Daugiau šios kelionės nuotraukų draugams facebooke: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=69082&id=1386824264

Žasliai – Elektrėnai – Trakai – Lentvaris – Vilnius

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iihcupayotiaeihi

Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Birželio 5 dieną su kaliega sudalyvavome Vilnius Challenge nuotykių lenktynėse. Super linksmas renginukas. Oficialiuose rezultatuose mūsų komanda “Graužikai” komanda užėmė 81 vietą.

Mėgėjų pogrupyje rungtys nebuvo sudėtingos. Tačiau šiokios tokios patirties turėjimas būtų labai pravertęs. Pavyzdžiui lenktynių pradžioje labai svarbu užsiimti gerą startinę poziciją ir iki pirmų taškų prabėgt labai greitai, nes priešingu atveju dėl pirmų čekpointų teks kovoti su šimtu konkurentų. Vėlesniuose taškuose dalyviai trasoje pasiskirsto tolygiau, todėl tokios problemos nebekyla.

Svarbu turėti tvirtą maišą žemėlapiui. Mūsiškis po antrosios rungties ištirpo. Stebint aplinkinius susidarė įspūdis, kad tokių, laimingų ištirpusių žemėlapių savininkų buvo pakankamai daug. Taip pat praverstų žemėlapio laikiklis dviračiui.

O visa kita tai komandos susižaidimo ir laimės reikalas :) Rungtys nebuvo sunkios. Bėgimo atstumai nedidelis, taškai padėti prie aiškiai išsiskiriančių objektų, lipimas sienele gan paprastas.

Vertindamas renginį tikrai negailiu gerų žodžių organizatoriams, tačiau yra vienas akmenukas į jų daržą. Eilėse prie traversavimo ir plaukimo per upę rungčių teko sugaišti ilgiau nei valandą stovint eilėse.

Šiandien gavau organizatorių naujienlaiškį iš kurio sužinojau, kad gausiu skarelę (buff) ir diplomą, tai visiškai puikiai :)

Per pastarąsias 2 dienas net 2 kartus tapau internetinės rinkodaros auka. Vakar feisbuke užtikau ginesą po 2.90. Juo prekiauja “Vyno meka” esanti Jasinskio g. 16f, Vilnius. O norint ten papult reik slaptojo agento sugebėjimų. Nes įvažiuoti nuo upės (įsukimas prie tų dviejų keistų geltonų dešrų) galima tik pro apsaugą. O kad apsauga įleistų, pirma reik jiems paskambint ir paprašyt, kad įvestų mašinos numerį į sistemą. Na bet verta :)

Ko pasekoje savaitei apsirūpinau alumi.

Šiandien pigu.lt pranešė, kad išparduoda rūbus. Žygiuojam pirkti kroksų :)

Nežinau kaip ten su įprastomis prekėmis, bet paskelbti apie išpardavimą internete labai pasiteisina. Tą galiu paliudyti ir iš savo praktikos. Neatsargiai naujienlaiškyje panaudojus magišką žodį “išparadavimas” galima padvigubinti svetainės lankomumą ir palaužti serverį :)

Sužinoję, kad Lietuvos geležinkeliai ketina atsisakyti nuostolingo maršruto Vilnius – Marcinkonys – Varėna, kaip mat suskubome juo pasinaudoti. Juk ką gali žinoti – gal paskutinis kartas. Lietuvos geležinkelių darbuotojų teigimu, vidutiniškai Zervynų ir Marcinkonių stotelėse įlipo po 2 keleivius, tad daugiau nei padvigubinome statistinį keleivių skaičių.

Kažkur po 2 valandų budraus miego traukinyje, pasiekėme paskirties tašką.

Tarėme kelis palaikymo žodžius nuostolingajam ir patraukėme tyrinėti apylinkių.

Ilgai netrukę užkalbinome teritorine prasme didžiausio Lietuvos kaimo stoties darbuotoją, kuris papasakojo, kad šiai stočiai netrukus sukakos 150 metų, ji yra autentiškos konstrukcijos ir pastatyta iš “staradrevo”.

Sužinoję kurioje pusėje Čepkelių raistas, parduotuvė, paštas ir biblioteka, patraukėme centro link.

Nežinau kokių genetinių mutacijų dėka, vietiniai gyventojai yra gerokai mažesnio nei vidutinis ūgio.

Dar kartą kirtome geležinkelio infrastruktūrą ir patraukėme Čepkelių raisto link.

Vingiuojantis takelis vedė mus rasito link.

Kuro atsargas naudojome taupiai, tačiau jau kelionės pradžioje paaiškėjo, kad prognozės buvo optimistinės.

Kai kojos pradėjo nebelaikyti, teko eiti rankomis.

Netikėtai kelią pastojo draudžiamieji ženklai. Buvome įgavę drąsos, todėl perspėjimų nepaisėme.

Ir štai! Pagaliau! Pasiekėme legendomis apipintojo Čepkelių raisto pakraštį.

Čepkelių raistas!

Vietovės klimatas yra vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Tačiau, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, pasižymi didesniais sezoniniais temperatūros kontrastais. Raisto apylinkėse vasara bene šilčiausia Lietuvoje.

- Wikipedija

Ech, kiek teigiamų emocijų sukėlė įspūdingos Čepkelių raisto apylinkės.

Patenkinti aplankėme Marcinkonių etnografinį muziejų.

Aš tokiose kaimo vietose nesilankau.

Patikino mus KOOPS prekybos centro pardavėja paklausta nuomonės apie kaimo alubarį. Tai paskatino mus išsiaiškinti, kodėl ši vieta prieinama ne kiekvienam

Priežastis buvo akivaizdi. Taupi kooperacininkė negalėjo susitaikyti su griežtomis taisyklėmis.

Tiek fiziškai, tiek dvasiškai pakylėti ir patenkinti kelione grįžome atgal į Vilnių.

Tuo ir baigsiu savo trumpą pasakojimą apie šilčiausią, didžiausią, humoro grupelės “Spanguolė” garsinamą Lietuvos kaimą – Marcinkonis.

Išsamesnis fotoreportažas: