Posts Tagged ‘vėjas’

Mokykloje nebuvau pavyzdingas mokinys, todėl su siaubu žiūrėdavau į privalomos literatūros sąrašą. Jis atrodė bauginantis tiek dėl apimties, tiek dėl kryžiaus kelių, kuriuos teks nueiti ieškant knygos bibliotekose. Vos gavę užduotį lenktyniaudavome, kas pirmas pasiims vieną iš 10 visai mokyklai skirtų knygos egzempliorių. Jau nekalbu apie laiko skaitymui trūkumą.

Šiandien noriu nudžiuginti mokyklinukus ir mokyklą baigusiuosius, bet norinčius pagilinti savo literatūrinį išsilavinimą.

Ugdymo plėtotės centras ir Leidyklos “Šviesa” e. leidybos skyrius pristato pirmąją  nemokamą skaitmeninę privalomosios literatūros biblioteką 5–8 klasėms. Lietuvoje tai pirmasis projektas, kurio dėka visiems Lietuvos ir užsienio mokiniams (ir kitiems interneto naudotojams) nemokamai pateikiami suskaitmeninti ir įgarsinti programinės literatūros kūriniai.

Biblioteka pasiekiama adresu: http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/

Mokiniai kūrinius galės ne tik skaityti telefonuose ar planšetėse, bet ir klausyti, kadangi kūriniai yra įgarsinti!

Bibliotekoje kūriniai pateikiami šiais formatais:

1. MP3 – skirtas klausyti;
2. PDF  – skirtas skaityti kompiuteryje;
3. TXT – skirtas skaityti mobiliajame telefone;
4. EPUB – skirtas skaityti elektroninėje skaityklėje, planšetiniame kompiuteryje ir išmaniajame telefone.

Internautams tapo prieinama beveik 80 kūrinių, tokių kaip Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“, Daniel Defoe „Robinzonas Kruzas“,  Jurga Ivanauskaitė „Kelionių alchemija“ ir daugelis kitų.

Tai didis džiaugsmas visiems, kurie savo laiku nespėjo perskaityti privalomos literatūros – dabar galėsite ją išklausyti arba perskaityti telefone, važiuodami į darbą :)

Biblioteka sukurta ugdymo plėtotės centro užsakymu, finansuojama ES struktūrinių fondų remiamo projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“.

Kūrinių sąrašas:

1. Šatrijos Ragana. Irkos tragedija.
2. A. Vienuolis. Padavimai ir legendos.
3. A. Ramonas. Vilniaus legendos. Pasakos.
4. P. Cvirka. Vaikų karas.
5. K. Saja. Būrimas obuolio sėklom.
6. L. Kerolis. Alisa stebuklų šalyje.
7. J. Biliūnas. Laimės žiburys.
8. K. Boruta. Baltaragio malūnas .
9. J. Vaičiūnaitė. Poezija.
10. Vilimaitė. Papartynų saulė.
11. V. Šekspyras (W. Shakespeare). Romeo ir Džiuljeta.
12. Sruoga. Giesmė apie Gediminą.
13. L. M. Montgomeri (L. M. Momtgomery). Anė iš Žaliastogių.
14. B. Radzevičius. Link debesijos: apsakymai.
15. Maironis. Pavasario balsai.
16. J. Biliūnas. Kliudžiau.
17. V. Krėvė. Dainavos šalies senų žmonių padavimai.
18. M. Tvenas (M. Twain). Tomo Sojerio nuotykiai.
19. K. Donelaitis. Metai.
20. V. Pietaris. Algimantas.
21. A. Marčėnas. Žmogaus žvaigždė.
22. Konan Doilis (A. Conan Doyle). Užrašai apie Šerloką Holmsą.
23. J. Ivanauskaitė. Kelionių alchemija.
24. V. Žilinskaitė. Kintas.
25. H. Bičer-Stou. Dėdės Tomo trobelė.
26. S. Lagerliof. Portugalijos karalius.
27. S. Geda. Baltoji varnelė.
28. J. Erlickas. Bobutė iš Paryžiaus arba Lakštingala Zarasuose.
29. G. Morkūnas. Vasara su Katšuniu.
30. V. Rašickas. Zuika padūkėlis.
31. L. Dovydėnas. Naktys Karališkiuose.
32. A. De Sent-Egziuperi (A. De Saint-Exupery). Mažasis princas.
33. F. Zaltenas. Bembis. Bembio vaikai.
34. Sužeistas vėjas. Sudarė Norbertas Vėlius.
35. V. Žilinskaitė. Nebijokė.
36. F. Bernet (F. H. Burnett). Paslaptingas sodas.
37. Kaip atsirado žemė. Sudarė ir parengė Norbertas Vėlius.
38. J. Biliūnas. Kūdikystės sapnai.
39. J. Biliūnas. Brisiaus galas.
40. V. Krėvė. Galvažudys.
41. S. Nėris. Eglė žalčių karalienė.
42. H. Radauskas. Eilėraščiai.
43. J. Erlickas. Bilietas iš dangaus arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu.
44. V. Dambrovska. Graikų mitai.
45. V. Krėvė. Skerdžius.
46. J. Ivanauskaitė. Kelionė į Šambalą.
47. K.Ostrauskas. Jūratė ir Kastytis.
48. Homeras. Odisėja.
49. Lietuviškos pasakos.
50. S. Kūlidž (S. Coolidge). Ką nuveikė Keitė.
51. H. Porter. Poliana.
52. J. Spyri. Heida.
53. K. Boruta. Jurgio Paketurio klajonės.
54. V. Rašickas. Jos vardas Nippė.
55. V. Kukulas. Vėjo birbynė.
56. R. Černiauskas. Jūra yra sūri.
57. S. Poškus. Nebaigta pasaka.
58. P. Tarasenka. Perkūno šventykloje.
59. S. Nėris. Anksti rytą.
60. V. Haufas. Pasakos.
61. V. Dautartas. Žydrieji jungos.
62. Broliai Grimai. Vaikų ir namų pasakos.
63. Defo (D. Defoe).  Robinzonas Kruzas.
64. A. Pou (E. A. Poe). Raudonosios mirties kaukė.
65. J. Savickis. Kelionės.
66. M. Martinaitis. Pelenų antelė: pjėsės lėlių teatrui.
67. S. Parulskis. Poezija.
68. A. Mickevičius (A. Mickiewicz).  Gražina; Konradas Valenrodas.
69. Balbierius. Giedančios upės.
70. P. Žemgulytė. Rugsėji, šermukšnio uoga.
71. K. Saja. …kurio nieks nemylėjo.
72. J. Aistis. Peizažas.
73. A. Vaičiulaitis. Nidos žvėrys. Auskinė kuprelė.
74. L. Gutauskas. Paukščių takas.
75. J. Jankus. Po raganos kirviu. Senas kareivis Matutis.
76. J. Žilinskas. Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas.
77. T. Venclova. Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų.
78. J. Verne. Penkiolikos metų kapitonas

Nieko gero nežadantis rytas

Tą nieko gero nežadantį  rugsėjo penktosios rytą vaizdas pro langą buvo paskendęs piene.  Kelionę Kauno link pradėjome per Avižienius ir Sudervę, Kernavės kryptimi. Ši atkarpa nepakartojama ryte ir vakare, kai saulė kyla arba leidžiasi. Ją mėgstu, nes darbo reikalais tenka gan dažnai važiuoti į Kauną. Tokiomis dienomis, sunkų rytą, akį džiugina žaliuojantys miškai. Kelionę paįvairina kalvoti pievoti ir slėniuoti fototapetai.  Fototapetų pabaigoje, ties Vieviu kiek išsukome iš įprasto darbinio maršruto, mat reikėjo papietauti didžiausioje Lietuvos kibininėje. Nuo trakų patraukėme Kauno link, per Prienus ir Birštoną. Už Kauno, iki pat jūros, kelias vingiuotas ir įdomus. Nusagstytas lankytinais istoriniais architektūriniais/archeologiniais objektais tinkamais kojoms pramankštinti.

Trupa pertraukėlė netoli Raudonės pilies

Kelionės tikslas – atsipalaidavimas prie jūros. Juk po darbų reikia atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos ramybe. Medituoti besiklausant Baltijos bangų mūšos. Tam labiausiai tinka poilsiautojų tarpe neypatingai populiari Karklė. Čia nuošalu ir yra kur nebrangiai apsistoti. Žmonų nedaug,  jūra nuostabi.

Apibendrinant, Vilnius – Trakai – Birštonas – Prienai – Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Karklė – nelabai originalus tačiau dėl to nė kiek ne mažiau puikus maršrutas poros dienų pasivažinėjimui motociklu. Maršrutas driekiasi šalutiniais panemunės keliais. Ne tos Panemunės, kuri yra prie Pagiegių ir yra mažiausias Lietuvos miestas, o tos, kuri yra kelio atkarpa važiuojant nuo Kauno link Šilutės per Jurbarką ir Pagėgius. Nežinau ar dėl to, kad tai buvo mano pirmoji ilgesnė kelionė motociklu, ar dėl to, kad jos labai reikėjo, bet vėjas išpūtė iš galvos viską ko ten neturėtų būti. Tarsi ilgas bet nesudėtingas, meditatyvinio pobūdžio, leidimasis snieglente nuo mėlynos trasos. Stengtis per daug nereikia. Užtenka atsipalaiduoti ir mėgautis pojūčiais ir vaizdais. Nusileidimas po kurio mintys išsivalo ir palengvėja. Tas nieko gero nežadantis sekmadienio rytas pasirodo iš tiesų žadėjo tris dienas saulės ir giedro dangaus :)

Karklės paplūdimys

Vienintelis dalykas, kuris kiek pagadino nuotaiką, buvo faktas, per kelionę bėris suėdė pusantro litro tepalo. Tai byloja apie bėdas variklyje…

Kelionės statistika: 3 dienos, 800 km, 180 Lt kurui, 80 Lt nakvynei, 40 Lt tepalui.

Taip jau nutiko, kad einant į Lietuvių Liaudies kultūros centrą, kuriame vyko pirmasis Lietuvos Lindyhopo maratonas sulaukiau Reginos skambučio. Ji klausė kurį numerį pasirinkti nuo 2 iki 14. Pasiėmėm 2. Pajuokavom, kad antri ir būsim… Antri ir buvom. I togo, 12 dieną prasidėjusiame maratone, paskutinės liko 2 poros, kurių numeriai 1 ir 2, maratonas baigėsi 12 val. Laimėjo pora Nr. 1., antrąją vietą užėmė pora Nr. 2.  Gerai, kad kokio 6 ar 13 nepaėmėm :P

Lindyhopo maratono dalyviai prieš pradedant. Fotografas: Nadia Gric

Čia visi dar linksmi, švieži ir sausi.

Po maratono, sveikinam nugalėtojus. Fotografas: Andrius Šlimas

O čia jau potni vaniučkos :) Veiksmas truko 16 valandų – šitas skaičius ne į temą, bet for the record užfiksuojam. Apskritai tai ne ilgai, bet ir dėjom iš širdies. Jei dar turėt minkštus batus, o fone kokius filmus rodytų, išvis galima būtų tempti belekiek :)

Ruašiamės "į startą" studijuodami metodinę literatūrą ir masažu. Nuotrauka Nadios

Čia vadinasi kadrai iš pamaivų gyvenimo. Fotografija Nadios

Per pertraukas reik į galvą kraujo susileist, nes visas į kojas subėga. Fotografija Andriaus

Nors kiekvieną 45 minučių raundą gan punktualiai penkiolikai minučių stabdydavo sirena, galiu pasakyti, kad laiko suvokimas tikrai nėra objektyvus. Toks jausmas, kad kai kurie raundai truko po kelias valandas, o kai kurie ne daugiau 15  min.

Aurelijus - nugalėtojas. Nuotrauka Andriaus

Tas bičas ir jo mergikė tikrai NESVEIKI (gerąja to žodžio prasme). DYYYDELĖ Pagarba! :)

Keli pastebėjimai:

1. Po kiekvienos iškritusios poros likusių jėgų kiekis padvigubėdavo.
2. Kai nugirdau, kad salė išnuomota tik iki 12 val., jėgų užtaisas vėlgi padvigubėjo ir laikėsi kokias 4 valandas iki pat 12.
3. Jeigu pertrauka vėluodavo, tai labai sekino jėgas.

Vadinasi norint kažką daryti ilgai, reikia, kad nuolat matytųsi progresas, kurį galima suvokti lyginantis su kitais. Turi būti užbrėžtas aiškus tikslas. Reikalingas ritmas. Prieš pradėdami galvojome, kad pašoksime kokias 3 valandas, bet kai pradėjo kristi konkurentai, pagavo azrtas :)

Norėčiau padėkoti organizatoriams už neišsenkantį entuziazmą. Martynui su Egle, už tai, kad išmokė “vaikščiot” :) ir visiems dalyvavusiems už puikią nuotaiką!  O tau Regina, už tai, kad net ir 16 valandų prašokus vis tiek taip pat malonu, kaip po 1 šokio!

Kaip žinia, po 12 dienos ateina … 13! :) O 13 nieko gero nežada. Su viltimi mikliai parsibelst namo ir griūt į lova nusikapanojau iki mašinos mintyse jau žiūrėdamas 5 Simpsonų sezoną, kur radau siurprizą :)

Keleivio pusės stiklas

Keleivio pusės stiklas iš lauko

Visiška mistika – langas išbelstas, o iš salono nieko nepaimta. Nors ant akių voliojosi iPodo adapteris, telefono pakrovėjas ir šiaip visokio šlamštelio. Taip ir likau nesupratęs. Oh well :) Tegul atsiperka kasko, tuo pačiu ir dureles perdažys :)

Na va, įvykiai užfiksuoti, gamalia eit miegot :) Pabaigai keletas nuolinkų:

• Video reportažas lrytas.lt: Nuvarytus arklius nušauna – pirmą kartą Vilniuje surengtas lindihopo maratonas
• Straipsnis lindyhop.lt: Lindyhopo maratonas truko 16 val. Laimėjo pora Nr. 1.
• Informacija apie maratoną: Rugsėjo 12 d. Lindyhopo Maratonas 2009.
• Nadios nuotraukos facebooke
• Nuotraukos 15min.lt
• Andriaus nuotraukos facebooke
• Visos Nadios nuotraukos Picasoje

Ego tėvukas dviračiu išvyko į kelių tūkstančių kilometrų kelionė iki Ukrainos. Šeštadienį nusprendėme jį šiek tiek palydėti nuo Lietuvos pasienio iki Lenkijos. Viso gavosi apie 130 km. tripas. Važiavom iš Kalvarijos į Suvalkus, tada Seinius, Lazdijus ir atgal į Kalvariją.

Kalvarija - Suvalkai - Seiniai - Lazdijai - Kalvarija

Atkarpa nuo Kalvarijos iki Suvalkų buvo nuobodi, nes ėjo per autostradą. Tikras malonumas prasidėjo grįžtant nuo Suvalkų iki Kalvarijos.

Rekomenduoju visiems pravažiuoti šiais kaimo keliukais. Dalis maršruto turi dviračių takus, kitoje dalyje automobilių eismas labai neintensyvus.  Netoli Suvalkų aptikome Jezioro Dowcień, puikų ežerioką maudymuisi su poilsiaviete. Buvo karšta, tad ežeras teikė dvigubą malonumą.

Kitas dėmesio vertas sustojimas – Rudaminos piliakalnis. Nuo jo atsiveria puikus kraštovaizdis ir saulėlydis. Tiesa su savim turėjau tik telefoną, jo galimybių nuotaikai perteikti tikriausiai nepakaks.

Vaizdas nuo Rudaminos piliakalnio

Kelionę pradėjome 12 val., baigėme 22. Gryno važiavimo gavosi apie 6 valandos, 130 km. Vietovė palyginti kalnuota. Paanalizavus GPS duomenis, paaiškėjo, kad aukščio svyravimas ~120 m. Kelionės pabaigoje ypatingo fizinio nuovargio nesijautė.

Vienoje nuokalnėje netgi pavyko viršyti leistiną 50 km/h. greitį :)

Kelionės greičio grafa

Truputis statistikos pagal google maps.

Distance 127.7 km
Min Alt 106.000 meters
Max Alt 228.000 meters
Max Speed 35.1 km/hour
Avg Speed 12.3 km/hour
Start Time 2009-07-18 12:27:25
End Time 2009-07-18 22:47:52

Ech, kaip norisi taip išvažiuot kokiom 5 dienom ir pajamt kokį 1000 km :) Ech tas saulėlydis, šviežiai nupjautos žolės kvapas ir vėjas kedenantis plaukus…

Vakar buvo Joninės, šiandien ore tvyro atostogos. Miestas tuščias. Nuo pat ryto toks jausmas, lyg darbe šeštadienį sėdėčiau. Atostogų nuotaikos traukia mintis į tolį. Į kalnus. Ypač kai apsidairius aplink trūksta 2 palatos draugų išmynusių į Alpes. Pabandysiu keletu nuotraukų įpūsti rusenančias atostoginių minčių žarijas :)

Ukrainoje, Kryme, netoli Jaltos, Чатырдаг (Čatyrdag) kalno šlaite yra ola, kuri vadinas Эмине-Баир-Хосар (Emine-Bair-Chosar), lietuviškai tai reiškia “mamutų ola”.

Mamutų ola

Mamutų, nes anksčiau į šią olą įėjimas buvo per šulinio pavidalo skylę žiojėjančią žemėje, pro kurią įkrito mamutas, kuris taip ir liko  voliotis. Vėliau piemenys olą apsodino medžiais, kad jų ganomi gyvuliai nekristų į olą.

Mamuto kauliukai

Pilna ten visokių stalaktitų, stalagmitų, stalagmatų, požeminių dvisluoksnių ežerų, grybų, šokolado kalnų ir sienų iš stuburų.

Akmeninis grybas

Požeminių ežerų vanduo stipriai prisotintas mineralinių medžiagų, todėl jo paviršiuje formuojasi mineralinė plėvelė. Kartais ji tiek sustorėja, kad ežero paviršiuje atsiranda akmens sluoksnis. Toliau besikaupiantis vanduo pradeda formuoti antrą ežero aukštą. Žemiau esančioje nuotraukoje matyti išdžiuvęs dviejų sluoksnių ežeras.

Išdžiuvęs dvisluoksnis požeminis ežeras

Sienutė iš stuburiukų

Kalnas šokolado su karamele

Olos šeimininkas - Tamsusis Speleologas

Širšių lizdas

Akmeniniam varvekliui užaugti reikia daug laiko. Centimetras susiformuoja per tūkstantį metų. Atrodo, kad stalagmatas (tas iš viršaus) tuoj tuoj pasieks stalaktitą (tą iš apačios), juk liko vos centimetras, o iš tiesų reikės dar tūkstančio metų. Senos legendos byloja, kad tai suakmenėję įsimylėjėliai, laukiantys, kol pagaliau jų lūpos susilies ir jie galės būti kartu.

Įsimylėjėliai tūkstančius metų laukiantys kol jų lūpos susilies

Menė

Varvekliai

Saldumynai, irisai, kremai, tortai ir chalva

Bankuchenai

Nepamiršk - priešas klausosi

Lyrinis nukrypimas …

Praeitis plaikstosi vėjyje kaip voratinkliai, po truputį prarasdama formą. Fotografuoju. Bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu. Pliauškinu jūros brizą, meilę, vėsų olos orą karštą vasaros dieną, jaudulį ar delfinus juodojoje jūroje.

Pykstu ant smegenų, kurios leidžia nugrimzti praeičiai į dumblą. Kai kurių akimirkų ypatingai gaila, norėtųsi jas užšaldyti, neleisti išblėsti. Turėti viduje kertelę, į kurią grįžęs vėl galėčiau išgyventi tą patį.

Fotografuoju. Vis bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu, gaminu mažus lėkštus gyvenimo fragmentų atspindžius, nepasiduodančius laiko erozijai.

Tik kalnų vėjas gali išpūsti iš galvos viską…

Jau beveik savaitė darbe, o kalnų abstinencija dar nepraėjo… Išsiųskite mane kas nors emailu atgal į palapinę kalnuose (Chatyr-Dag). Nors neaukštaūgis pusantro km. ir gan plokščias, bet pasivaikščiojimui yra pats tas! O dar urvai kokie! Urvus parodysiu kitą kartą :)

Lipti paprasta, nes trasos sužymėtos ir takučiai geri.

Kalnas sudarytas iš dviejų plokštumų, todėl užsilipus ant pirmosios galima aplankyti urvus ir apsistoti nakčiai.

Augmenijos nėra daug, dominuoja kažkokie spygliuočiai, kurių spyglius po to tris dienas iš padų traukyt reikia.

O nuo čia ir iki Jaltos ranka paduot…

Vietovės topografinis žemėlapis

Išskridau pas prancūzus, pačekinti, kaip lenta slysta per alpes. Po pirmos dienos turėčiau pastebėti, kad gėdą dėl kartografinio kretinizmo, ištikusią pasiklydus trasose, puikiai nuslopina šiltas prancūziškas batonas su šaltu pienu ir vaizdu į alpes.

Alpės… oj tos alpės su savo pietietiška saule, tuščiais keltuvais, trasomis, kurių per vieną dieną visų išbandyti nespėji ir viešbučiu, kurio durys išeina į keltuvą, o langai į kalnus.

Lyginant su Jasna, Val Thorens yra kurortas, su kurorto atmosfera.  Jasnoje tokios nėra. Gal tai dėl saulės ir erdvės, gal dėl žmonių, o gal dėl to, kad prie keltuvų nereikia grūstis eilėse? Bet už tai Slovakijoje geresnės juodos trasos :) Čia juodų mažai, jos trumpos ir nuskustu sniegu.

Kadangi išsipakavus paaiškėjo, kad netbooko pakrovėjas liko namuose, šis įrašas išvys pasaulį gerokai kelionei pasibaigus.

Update 2009.01.21: P.s. žemiau sekantį prierašą darau post faktum, todėl galiu paminėti, kad už lango žvelgiančio į alpes, taip pat buvo ir budėjimo stotis, prie kurios visą naktį dūzginosi sniegomobiliai, o lango uždaryti nebuvo galima, nes kambary nežmoniškai karšta :) Vienžo – tobula niekada nebūna.

Trumpai apie Val Thorens. Tai yra vienas iš daugelio trijų slėnių kurortų, esantis greta Les Menuires ir Orelle. Kitų nevardinsiu, nes nieko apie juos nežinau. Pagal trasų skaičių šita vieta kol kas mano patirtyje konkurentų neturi, pa gal pačias trasas, taip pat užima vieną pirmaujančių vietų. Gausu trasų tinkamų tiek pradedantiems, tiek patyrusiems yra snow parkas mėgstantiems pašokinėt. Kiek susidūriau, aptarnavimas buvo puikus. Miestelyje yra keletas parduotuvėlių, beje visas verta aplankyti, nes kai kurių produktų kainos gali skirtis iki 3 kartų.

Jeigu važiuosite, būtinai pasiimkite knygų ir filmų, nes apart slidinėjimo čia nelabai yra ką veikti. Tiesa, yra trasa haikinghui, kuria galima sukarti gero pusdienio maršrutą. Verta pasiimti fotiką. Mėgstantiems naktinį fotografavimą tūrėtų labai patikti naktinis kalno apšvietimas, naktimis pasitaiko grupelių nuo kalno besileidžiančių su fakelais ar ciklopais, nuotraukos turėtų būti įspūdingos.

Pastaruoju metu gan retai parašau į dienoraštį, kadangi gyvenimo tempas diktuoja savo taisykles, o alternatyvieji kaštai baigia mane nugalabyt. Nepaisant viso to, atradau gyvenime naują būdą pabėgti nuo visko – pabėgti tikrąja to žodžio prasme. Pabėgti į laukus, kur tiesiog rūpinies paprastais dalykais ir nereikia sukti galvos dėl globalinių problemų.

Praeito savaitgalio pabėgimas buvo į Karmazinų pilkapyną, Dūkštų ąžuolyną ir kairiojo Neries kranto regioninį parką pėstute. Diskursas: vis norisi rašyti Nėries (su Ė), čia tikriausiai nuo mokyklos laikų, kai ant sąsiuvinio raičiau S. Nėries vidurinė…

Trumpai tariant – geras 2 dienų pasivaikščiojimas, kaip ir žadėta Matatakai įveiktas ne tik ratais, bet ir pėdomis.

Taigi, visiems suinteresuotiesiems pakeleiviams – maršručiukas, kurį praėjome atstumas ~33 km, vidutinis greitis ~5 km/h.

Pastabėlė – atkarpa nuo Karmazinų pilkapyno iki ąžuolyno – važiuota mašina, tai reiktų kokius 5 km. atimti iš 38 km pasivaikščiojimo.

Keletas kadrų:

Nepaisydamas sinoptikų pažadų, oras buvo visai puikus, kol ėjome pas Karmazinus, mus lydėjo puikus saulėlydis.

Be gražaus oro ir laisvalaikio trasų, ten pasirodo yra ir dvasiška – energetiškai aktyvių, meridianus pravalančių pasivaikščiojimų vietos. Pavyzdžiui moterų ir vyrų sveikatingumo takai. Jup – keistais šniūriukais pažymėti takučiai, kuriais apsižergus einant turėtumei pasikrauti energijos. Apie tai mums paporino vietoje sutiktas Karmazinas, kuris aukščiau pateiktoje nuotraukoje seka paskui Matataką. Gan keista pasirodė sutikti žmogų pasakojantį apie tai, kaip TEISINGAI reikia naudotis energetiniu taku ir moralizuojančiu apie netinkamą mūsų požiūrį į energetiką ir biolaukus, kai tuo pačiu metu jo kišenėje esantis mobilus pradeda giedoti svajingą moliodiją… :P Esmi paranormalių reiškinių skeptikas, tad neįsižeiskite visi tuo tikintys – man tai atrodo juokinga :)

Štai čia užfiksuotas šventvagiškas vyro ėjimo moterų sveikatingumo taku aktas:

O čia, buvome pažiūrėti, kaip tatai atrodo ąžuolų karalienė:

Kur karalius? Paklausite Jūs. Ogi supuvo – atsakysiu aš. O ką tuos puvėkus fotografuot. O gal nesupuvo, gal kažkas grindis susidėjo…

Čia matyti, kaip atrodo mūsų kuklus būstas.

Pastebėjimas/autoironija: kadangi esame tech-freak’ai, o vienas iš pagrindinių akstinų kulniuoti į laukus – pažaisti su turistiniais pričindilais, kaip kad ciklopas (su Luxeon K2 diodu), primusas, bachilos, termo apatiniai, ultralait netbookas skirtas žiūrėti filmus kelionėje ar kiti žaisliukai, tai ir paprasčiausių dalykų pasidaryti nemokame, to pasekoje, laužo užsikurti nesugebėjime. Valgyt darėmės ant dujinio primuso. Visai neskautiška, bet žiauriai patogu :P

I togo, atsigulėme rudenį, atsikėlėme – žiemą. Išvados – vėjas žiemys palapinę košia kiaurai, vasarinis miegmaišis, kurio komforto temperatūra 9 laipsniai, visiškai netinka miegojimui prie minus 3, suvalgyti vieną bendražygę ir apsikloti jos miegmaišiu šaltą žiemos rytą – malonumas.

Gan blevyzgot, ryt bandysim savo jėgas rogaininge prie Bubių. Reik eit ilsėtis.

Daugiau info pas Matataką.

Nuoširdžiai Jūsų,
Tech-savvy, Pėstutis Vulgaris.

Įsigijau  žaisliuką vardu Asus  Eee  PC 1000H :) Pirmi įspūdžiai gan neblogi. Pabandysiu jais ir pasidalinti.

Klaviatūra pakankamai erdvi. Kartais net neįprasta, kad vietos pirštams pakanka. Vis norisi spausti vienu mygtuku arčiau centro, bet manau pavyks priprasti.

Šiuo metu prietaisas prijungtas prie maitinimo šaltinio, kraunasi pirmąsias 24 valandas, todėl visų privalumų išbandyti negaliu.

Ekranas rodo labai ryškiai, net primažinau, kad akių nerėžtų. Matymo kampas įprastas.

Garsas yra :)

Iš karto galiu pasakyti, kad ventiliatorius veikia  gan garsiai ir nuolat… gal tai susieta su maitinimu iš rozetės?

Kietasis diskas minėtame modelyje ne SSD, o įprastas 80 GB HDD. Tarška gan triukšmingai. Ateityje, kai tik baigsiu išsimokėti, planuoju savarankiškai updeitinti į SSD, kaip tik užmačiau Transcend 32 gb modelį už ~500 LTL.

Gan neįprasta touch-pad funkcija “multitouch”, kurios pagalba galima skrolinti braukiant per lytėjimui jautrią aikštelę dviem pirštais. Įdomu ar pavyks priprasti taip skrolinti?

Dešinysis Shift klavišas padėtas įdomioje vietoje, už rodyklių mygtukų, kol kas neįprasta, tačiau panašu, kad bus patogu, kadangi susidaro labai erdvios klaviatūros iliuzija :)

Eee PC 1000H korpusas atrodo tvirtas ir malonus paliesti. Sudaro kokybiško ir gan brangaus daikto įspūdį.

Sparta iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankama. Benchmark’ų skaičiukų nerašysiu, kadangi man pačiam jie nieko nesako.  Bent jau kol kas nepastebėjau, kad veiktų nors kiek lėčiau už mano darbinį (HP8430 su 2 ghz centrino duo, 3 gb ram ir 5400 rpm hdd).

Komplekte yra malonus paliesti zomšinis futliaras :) bei skudurėlis pirštų antspaudams nuo blizgaus dangčio valyti.

Pakrovėjas maždaug 2x mažesnis už  įprastą skreitinuko pakrovėją.

Kai sukonfiginsiu ir patyrinėsiu daugiau – pranešiu.

Nuotraukų internete ir taip rasite begasles, tad per daug nepersistengiu :)

Zomšinis futliaras, tai tas juodas daiktas gulintis po Ovidijum (kitas švelnus juodas daiktas, katras taip gražiai miega, kad net vardan geros nuotraukos nevalia jojo žadinti).

Baltas Asus pakrovėjas yra kelis kartus mažesnis už įprastąjį skreitinuko pakrovėją.

P.s. ar žinojote, kad paspaudus dešinįjį alt klavišą ir bet kurį rodyklės klavišą vaizdas ekrane apsiverčia :) … kokių tik netikėtų trumpųjų klavišų kombinacijų neatrasi dirbdamas su nauja, neįprasto dydžio klaviatūra…

Jei pavyks, per daug neišsiplėsiu… šiandien bandžiau nusipirkti bevielę pelę liaptopui:

1. BMS Megapolis Laisvės prospekte – konsultantas parodo 1 bluetooth pelę, paprašau išpakuoti, pabandyti, sako – ne negalim, nebent pažadėkite pirkti. Nu jo :) tai kam išvis bandyt, jei jau pažadu pirkti? :) No way, einu į ICG, gal ten rimtesnė chebra.

2. Lukšio ICG pasigaunu konsultantą – parodo 1 noname klaviatūrą su pele… Ehm, rinktis iš vieno ir dar noname eksponato? No way… einu į Lukšio BMS megapolį.
3. BMS – parodo 1 pelę, bet prieš mane atėjęs ponas, taip pat besidomintis bevielėmis pelėmis nusiperka ją pirmas. Ną ką padarysi, visam BMS vienintelė bluetooth pelė!? WTF? Konsultantas nuramina – Laisves prospekte didžiausias pasirinkimas, bent 2 modeliai. Kadangi ryte minėtame BMS’e jau buvau ir gavau špygą taukuotą, paprašau išspausdinti prekių sąrašą.

4. Grįžtu į Laisvės BMS – klausiu: A turit bevielių bluetooth pelių? Konsultantas – Jo, va vienas modelis (jau kitas nei pirmą karą). O daugiau? Ne. Hrrrr, sakau – meluoji :) ir pakišu panosėn išspausdintą prekių sąrašą :) Pardavėjas sutrinka, bando ginčytis, puola prie infokiosko, paieško…. ir VUALIA, o stebukle, pasirodo yra bent 4 modeliai :) Ir visai neblogi.

Paprašau išbandyt – sako neduosim, išpakuot negalim…

Daviau skauto garbės žodį, kad tikrai tikrai pirksiu bent vieną iš eksponatų konsultantas sutinka duoti išbandandyti PELĘ!!! Jės! Pagaliau! Pelė!

Visas šis reikalas vyko pakeliui į darbą ir iš jo, tai per daug nepykstu, iš kelio neišsukau.
Nesuprantu, kas Lietuvoje darosi. IT paslaugos, pradedant nuo techninių, baigiant intelektualinėmis – tikrų tikriausias deficitas. Pirkėjas turi būti lyg tardytojas – prievaizdas.

Anyway, rezultatu kol kas patenkintas. Logitech v270 palaiko bluetooth – nereikia nei laidų, nei usb užimti siųstuvu, nei draiverių.
Gal parekomenduosit kokią bluetooth klaviatūrą?