Posts Tagged ‘ukraina’

Lapkričio 19 d. vyko Lindy Hop Classic Couples – LHCC 2011. Dalyvavau jame neoficialaus fotografo rolėje. Renginys pirmą kartą vyko Šokbaryje. Ankstesnieji LHCC vykdavo Hoppers šokių studijoje. Pokytį vertinu teigiamai, kadangi baro atmosfera atpalaiduoja, yra vietos pabūti ir gėrimais atsigaivinti.

I vieta - Povilas Žakauskas ir Pamela Gaižutytė

Konkurso taisyklės nesudėtingos:

Dalyviai pagal pačių pasirinktą svingo kūrinį turėjo atlikti vieną savo kūrybos lindyhopo šokio rutiną, nenaudodami triukų, pakėlimų bei išmetimų.

Davidas ir Daiva puikiai apėjo šį reikalavimą. Daiva nebuvo pakeliama ar išmetama, ji skraidė pati.

David Puško ir Daiva Veliulytė

Nugalėtojų ketvertas susidėliojo taip:

I vieta – Povilas Žakauskas ir Pamela Gaižutytė (Lietuva)
II vieta – Denis Lutsko ir Zhenya Tsvetkova (Ukraina)
III vieta – Jonas Šiaulys ir Dagnė Puodžiūnaitė (Lietuva)
Publikos simpatijų pora – Jonas Šiaulys ir Dagnė Puodžiūnaitė (Lietuva)

Visų pasirodymų vaizdo įrašus galima pažiūrėti hopperių puslapyje: http://www.hoppers.lt/lindyhop/lhcc-2011-nugaletojai/ Renginį filmavo Darius Šilėnas.

Nekomentuosiu talentingų šokėjų, tokių kaip Pamela, Dagnė ir Jonas, Deniso ir Zhenios, jie yra šokio monstrai ir kokybės kartelė jiems natūraliai yra labai aukšta. Tačiau džiaugiuosi, kad atsiranda naujų, drąsių, šaunių ir potencialių šokėjų, tokių kaip Mindaugas Ganusauskas ir Rūta Butvydytė, Povilas Žakauskas. Šaunuoliai, Jūsų pasirodymas maloniai nustebino.

Zhenya Tsvetkova (Ukraina)

Paskutinioji nuotrauka ne iš pasirodymo, bet joje matosi pavydėtinos figūros savininkę Zhenia, kuri su partneriu Denis Lutsko atvažiuoja į Lietuvą iš Ukrainos.

Visas nuotraukas iš renginio sudėjau Picasoje. Jei kam reikės kokybiškų nuotraukų – rašykite, mielai padėsiu.

Tuo tarpu, kai kiaulių gripo tėviškėlė Meksika apskaičiavo dėl jo patyrusi virš 2 milijardų $ nuostolio, kviečiu visus dar nesergančius pasižiūrėti ką norintiems apsisaugoti rekomenduoja Ukrainos televizija. Skamba juokingai, bet daugumai patarimų pritariu :)

…griaznije, galodnije i xolodnije nebalejut tak kak liubimije, sitije i tioplije…

Vakar buvo Joninės, šiandien ore tvyro atostogos. Miestas tuščias. Nuo pat ryto toks jausmas, lyg darbe šeštadienį sėdėčiau. Atostogų nuotaikos traukia mintis į tolį. Į kalnus. Ypač kai apsidairius aplink trūksta 2 palatos draugų išmynusių į Alpes. Pabandysiu keletu nuotraukų įpūsti rusenančias atostoginių minčių žarijas :)

Ukrainoje, Kryme, netoli Jaltos, Чатырдаг (Čatyrdag) kalno šlaite yra ola, kuri vadinas Эмине-Баир-Хосар (Emine-Bair-Chosar), lietuviškai tai reiškia “mamutų ola”.

Mamutų ola

Mamutų, nes anksčiau į šią olą įėjimas buvo per šulinio pavidalo skylę žiojėjančią žemėje, pro kurią įkrito mamutas, kuris taip ir liko  voliotis. Vėliau piemenys olą apsodino medžiais, kad jų ganomi gyvuliai nekristų į olą.

Mamuto kauliukai

Pilna ten visokių stalaktitų, stalagmitų, stalagmatų, požeminių dvisluoksnių ežerų, grybų, šokolado kalnų ir sienų iš stuburų.

Akmeninis grybas

Požeminių ežerų vanduo stipriai prisotintas mineralinių medžiagų, todėl jo paviršiuje formuojasi mineralinė plėvelė. Kartais ji tiek sustorėja, kad ežero paviršiuje atsiranda akmens sluoksnis. Toliau besikaupiantis vanduo pradeda formuoti antrą ežero aukštą. Žemiau esančioje nuotraukoje matyti išdžiuvęs dviejų sluoksnių ežeras.

Išdžiuvęs dvisluoksnis požeminis ežeras

Sienutė iš stuburiukų

Kalnas šokolado su karamele

Olos šeimininkas - Tamsusis Speleologas

Širšių lizdas

Akmeniniam varvekliui užaugti reikia daug laiko. Centimetras susiformuoja per tūkstantį metų. Atrodo, kad stalagmatas (tas iš viršaus) tuoj tuoj pasieks stalaktitą (tą iš apačios), juk liko vos centimetras, o iš tiesų reikės dar tūkstančio metų. Senos legendos byloja, kad tai suakmenėję įsimylėjėliai, laukiantys, kol pagaliau jų lūpos susilies ir jie galės būti kartu.

Įsimylėjėliai tūkstančius metų laukiantys kol jų lūpos susilies

Menė

Varvekliai

Saldumynai, irisai, kremai, tortai ir chalva

Bankuchenai

Nepamiršk - priešas klausosi

Lyrinis nukrypimas …

Praeitis plaikstosi vėjyje kaip voratinkliai, po truputį prarasdama formą. Fotografuoju. Bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu. Pliauškinu jūros brizą, meilę, vėsų olos orą karštą vasaros dieną, jaudulį ar delfinus juodojoje jūroje.

Pykstu ant smegenų, kurios leidžia nugrimzti praeičiai į dumblą. Kai kurių akimirkų ypatingai gaila, norėtųsi jas užšaldyti, neleisti išblėsti. Turėti viduje kertelę, į kurią grįžęs vėl galėčiau išgyventi tą patį.

Fotografuoju. Vis bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu, gaminu mažus lėkštus gyvenimo fragmentų atspindžius, nepasiduodančius laiko erozijai.

Tik kalnų vėjas gali išpūsti iš galvos viską…

Jau beveik savaitė darbe, o kalnų abstinencija dar nepraėjo… Išsiųskite mane kas nors emailu atgal į palapinę kalnuose (Chatyr-Dag). Nors neaukštaūgis pusantro km. ir gan plokščias, bet pasivaikščiojimui yra pats tas! O dar urvai kokie! Urvus parodysiu kitą kartą :)

Lipti paprasta, nes trasos sužymėtos ir takučiai geri.

Kalnas sudarytas iš dviejų plokštumų, todėl užsilipus ant pirmosios galima aplankyti urvus ir apsistoti nakčiai.

Augmenijos nėra daug, dominuoja kažkokie spygliuočiai, kurių spyglius po to tris dienas iš padų traukyt reikia.

O nuo čia ir iki Jaltos ranka paduot…

Vietovės topografinis žemėlapis