Posts Tagged ‘smart’

Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)

Pirmąją dienos dalį praleidau “diskusijoje”, apie mobiliųjų technologijų panaudojimą mokymuisi, tad kam įdomu – reziume…

Konferencija Mobiliosios technologijos efektyviam mokymuisi. Pranešimą skaito John White. Švietimo Ministerija, Ovalioji salė. 10:00 – 12:00.

Ovalioji salė

1. Foto, audio, video, komunikacijų, transporto priemonės per pastarąjį 100 metų pasikeitė dramatiškai, tačiau švietimas per šimtą metų pasikeitė nedaug. Rodė nuotraukas, kuriose buvo lyginamas 100 metų senumo lėktuvas, fotoaparatas ir pan. su dabartiniais prietaisais.  Nuotraukose matomas akivaizdus progresas. Parodytoje 100 metų senumo mokyklos klasės nuotraukoje beveik nėra skirtumo nuo dabartinių klasė. Mokymo procesas per pastaruosius 100 metų keitėsi ne taip sparčiai kaip technologija.
2. Pakomentavo Moore’o dėsnį ir faktą, kad technologija miniatiūrizuojasi, o galingumai auga aritmetine progresija. Iki 2020 metų visas iki šiol žmonijos sukurtas turinys bus suskaitmenintas. Tikriausiai bus prieinamas mobiliuosiuose įrenginiuose.
3. 2005-2008 metais lankomiausias pasaulio interneto puslapis buvo Yahoo, nes jis pasiūlė nemokamą el. paštą. 2010 pirmauja google.com, facebook.com, youtube. Socialinių tinklų svarba stipriai paaugo.
4. Naujosios kartos charakteristika remiantis tyrimais ir statistiniais duomenimis. Naujoji karta gali būti apibūdinta kaip technologinė. Technologinė skvarba labai didelė, nes ši karta gimė ir užaugo su technologija. Ryšium su tuo jai būdingas nekantrumas, kadangi ji yra įpratusi gauti informaciją greitai. Dominuoja grupinis mąstymas, noras dalintis ir dirbti grupėse.
5. Kaip tai įtakoja švietimą? Kol kas rinkoje dominuoja spaudos produkcija. Spaudos produkcijos naudojimas yra sąlygotas komercinės sėkmės siekimo. Tokio pobūdžio siekis neretai sunkiai suderinamas su inovacijų diegimu, kadangi pastarasis yra susijęs su rizika.
6. Technologijos keičia mokymosi procesą. Daugėja interaktyvių lentų. Pagrindiniai žaidėjai rinkoje Promethean, SMART. Promethean populiarus UK, SMART dominuoja Lietuvoje. Iki metų pabaigos prognozuojama apie 2 000 000-4 000 000 interaktyvių lentų rinkoje.
   

   Activ-Classroom

7. Interaktyvios lentos keičia ne tik dėstymą bet ir bendravimą su mokiniais, nes atsiranda momentinės apklausos priemonės. Pultelių pagalba mokytojas gali apklausti mokinius. http://www.prometheanworld.com/server.php?show=nav.15999
   

   Activote

8. Intelis siekia kompiuterizuoti klases siūlydamas pigių nešiojamųjų kompiuterių platformą.
9. Tiek lentoms, tiek nešiojamiesiems kompiuteriams reikia turinio. Intel, smart ir kitos kompanijos sukūrė daug turinio skirto mokymuisi, kuris yra prieinamas nemokamai http://skoool.com/. Nereikia registruotis, nieko nekainuoja, lengvai prieinama.
   

   Skool.com nemokami mokymosi objektai mokyklai

10. Oracle siūlo platformos išteklius projektiniam mokymuisi. http://www.thinkquest.org/en/. Kiekvienais metais rengiami geriausio projekto konkursai. Galima pažiūrėti įdomių mokyklinių projektų pavyzdžių.
    

    Oracle Thinkquest - platforma mokykliniams projektams

11. Wikipedija – informacijos šaltinis kurio patikimumu galima abejoti. Kas gali žinoti ar straipsnį apie vėžio gydymą parašė ne koks autobuso vairuotojas. Tačiau pastaruoju metu straipsnius redaguoja vis rimtesni specialistais. Kai kurie specialistai wikipediją laiko tinkamu informacijos šaltiniu švietimui.
12. Wikipedija veikia  ”Elegant Organisation” valdymo pagrindu. Apie tai plačiau galima paskaityti knygoje Jeff Jarvis – “What would google do?” 2009.
13. Švietimas tampa interaktyviu. Tai skatina technologijų panaudojimas. Seni pedagoginiai modeliai tobulinami skaitmeninėje erdvėje. Keičiasi atsiskaitymas už informaciją tiek leidybos, tiek muzikos ir kino industrijose. Jau nebegalioja modelis X pinigų už Y turinį.
14. Mobilių įrenginių naudojimas VS PC naudojimo? Mobiliųjų įrenginių naudojimas auga dideliais tempais. Mobilus įrenginys gali būti naudojamas ryte prie pusryčių stalo, važiuojant į darbą arba mokyklą ar darbą ir pan.
15. British Council turi produktų skirtų mobiliems įrenginiams. MyWordBook. Wordshake, daugiau galima rasti http://learnenglish.britishcouncil.org/en/mobile-learning
16. Rodo video
    
17. Noriu eit pietaut, bo skrandis jau urzgia :)
18. Diskusija
19. Replika 1: mokytojo rolė mokymo procese plečiasi. Jis turi būti klasės vadybininkas, el. turinio kūrėjas ir panaudotojas ir dar daug kitų naujų funkcijų, todėl turi būti skiriamas deramas dėmesys mokytojų ugdymui. White atsakymas: Viskas keičiasi ne tik Lietuvoje. Internetas keičia daugelį gyvenimo aspektų. Mokytojai turi būti ugdomi, tačiau tai neįvyks per naktį. Tai gali trukti 5 ar 10 metų. Mokytojai yra praeitos kartos atstovai, juos lengvai pakeisti nepavyks. Kartu reikia keisti ir visą mokymo metodiką. Valstybė turėtų į tai atkreipti dėmesį ir skirti finansavimą.
20. Dar buvo kelios replikos, bet vėl pro tą patį :)
21. Pranešimo medžiaga bus vėliau…

Suma sumarum, norėčiau ir aš kokios nors šalies ministerijoje ar taryboje dirbti ir porą kart per savaitę trečiojo pasaulio šalims už nepadorius pinigus paskaitėles apie technologinį progresą skaityt bei 2 metų senumo filmukus iš youtubės rodyt :)

Į rankas pateko O’Reilly Tools of Change for Publishing Conference, Marriott Marquis skaityto pranešimo skaidrės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių inspiruotų jos įžvalgų apie vadovėlių ateitį. Tai nereiškia, kad jos visos yra tinkamos Lietuvai ir palaikomos Lietuvos leidyklų, bet ignoruoti pasaulines tendencijas būtų nusikalstamas aplaidumas. Prezentacija labiau orientuota į akademinę bendruomenę, bet nematau didelių trukdžių pritaikyti tuos pačius dėsnius mokyklinės literatūros leidybai.

Mokamas vs nemokamas turinys

Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.

Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.

Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.

Atviri vadovėliai

Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.

Puikus filmukas iliustruojantis “atviro” vadovėlio koncepciją.

Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma

Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.

Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.

Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas

Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.

Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.

Žinių patikrinimas

Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.

Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės

Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.

• Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
• Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
• Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
• Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
• Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
• Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
• Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
• Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)

Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.

• Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
• Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
• Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
• Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
• Išnaudojama 3-D technologija
• Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Iššūkiai

Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.

Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.

Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.

Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.

Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.

Marriott Marquis prezentaciją galite atsisiųsti čia: The Future of Digital Textbooks Presentation.

P.s. Dėkui Tomui už surastą prezentaciją ir pagalbą verčiant! :)

Susidūręs su interneto svetainių kūrimu iš užsakovo pusės buvau kiek pasimetęs, nes daugelis dalykų kurie atrodė savaime suprantami jas kuriant, daugumai gamintojų pasirodo visiškai nežinomi.

Ta proga, susidariau nedidelį check-list’ą svarbiausių punktų į kuriuos turėtų atrkeipti dėmesį interneto svetainės užsakovas.

Tiesa daugelis gamintojų pradeda karčiai spjaudytis pateikus tokį sąrašą … :p

Jei turite ką pridėti, maloniai kviečiu pasireikšti komentaruose!

Kai kurie reikalavimai atrodo gan juokingi, tačiau patikėkite, toli gražu ne visiems jų įgyvendinimas atrodo reikalingas…

I togo – Didysis Dariaus reikalavimų interneto svetainei sąrašas:

1. Prisijungdamas prie interneto svetainės turinio valdymo sistemos (toliau TVS) , Administratorius turi būti identifikuojamas vartotojo vardo ir slaptažodžio pagalba.
2. TVS turi sudaryti galimybę redaguoti turinio blokus numatytose interneto svetainės vietose, neatliekant papildomų programavimo darbų.
3. TVS turi būti numatytos vietos, kuriose galima būtų patalpinti reikšminių žodžių sąrašus ( keywords) ir meta aprašymus ( description).
4. TVS pagalba turi būti galimybė administruoti interneto svetainės struktūrą, tai yra, kurti/trinti/pervadinti/redaguoti puslapius iš anksto parengtuose meniu blokuose.
   1. Redaguoti numatytus atributus. Pavyzdžiui straipsniui priskyrus autorių iš autorių bazės, turi būti galima jį pakeisti.
5. TVS turi veikti šiose naršyklėse:
   1. Internet Explorer 7
   2. Firefox 3
6. Interneto svetainės vizualinė dalis turi būti atskirta nuo programinio kodo. Rekomenduojama naudoti šablonų variklį SMARTY (http://www.smarty.net).
7. Interneto svetainės vartotojo sąsajos HTML šablonai privalo atitikti HTML ar xHTML standartą. Šis reikalavimas laikomas išpildytu, jei W3C Markup Validation Service (http://validator.w3.org) neranda klaidų (įspėjimų gali būti). Taip pat paliekamos šios išimtys:
   1. Vykdytojas neatsako už klaidas, kurios yra trečios šalies programinėje įrangoje (HTML redaktorius ir kitos).
   2. Vykdytojas neatsako už klaidas tais atvejais, jei toks HTML kodas vieninteliu atveju garantuoja vienodą vartotojo sąsajos vaizdą skirtingose naršyklėse.
8. Interneto svetainės išdėstymui nenaudoti lentelių (TABLE).
9. Interneto svetainės HTML šablonų kodas turi būti semantinis. Puslapių pavadinimams ir antraštėms rašyti naudojamos H1, H2, H3 ir pan. žymos.
10. Interneto svetainės išvaizdos aprašymui naudoti CSS.
11. Interneto svetainės vartotojo sąsajos stiliaus aprašai (CSS) turi atitikti W3C reikalavimus. Šis reikalavimas laikomas išpildytu, jei Validation Service (http://jigsaw.w3.org/css-validator) neranda klaidų (įspėjimų gali būti). Taip pat paliekamos šios išimtys:
    1. Vykdytojas neatsako už klaidas, kurios yra trečios šalies programinėje įrangoje (HTML redaktorius ir kitos).
    2. Vykdytojas neatsako už klaidas tais atvejais, jei toks CSS kodas vieninteliu atveju garantuoja vienodą vartotojo sąsajos vaizdą skirtingose naršyklėse.
12. CSS turi būti aprašomas atskiroje (-ose) byloje (-ose), o ne HTML kode.
13. Interneto svetainė turi būti vaizduojamas korektiškai šiose naršyklėse:
    1. Opera 9
    2. Mozilla Firefox 3
    3. Internet Explorer 6, 7 ir 8
    4. Safari 3.1.2
    5. Google Chrome
14. JavaScript turi būti naudojamas esant pagrįstam poreikiui. Rekomenduojama naudoti biblioteką jQuery (http://jquery.com).
15. Programinis kodas turi būti suderinamas su PHP5.2.x ar naujesne versija.
16. Duomenų saugojimui turi būti naudojama duomenų bazė MySql 4.1 ar naujesnė versija.
17. Jeigu Vykdytojo naudojama Adobe Flash technologija, turinys turi būti suderinamas su Adobe Flash Player 9 arba 8 versija.
18. Jeigu interneto svetainės vartotojo sąsajoje naudojamos technologijos reikalaujančios įskiepių, pavyzdžiui Adobe Flash ar Java, vartotojo kompiuteryje neesant reikiamo įskiepio turi būti parodomas pranešimas su aiškiais nurodymais, kokiu būdu galima įdiegti reikiamą įskiepį.
19. Navigacijai tinklalapyje ir meniu vaizdavimui naudoti tekstines nuorodas. Nenaudoti paveikslėlių, Adobe Flash ar kitų įskiepių. Apipavidalinimas gali būti vizualus, tačiau pati nuoroda turi būti tekstinė.
20. Paveikslėliams, talpinamiems per TVS, turintiems iš anksto numatytą paskirtį (knygos viršelis, prekės nuotrauka ar pan.), alt atributas turi būti sugeneruojamas automatiškai iš objekto, kuriam paveikslėlis priskiriamas duomenų. Tai yra, įkeliant pagrindinę autoriaus nuotrauką, alt atributas turi būti autoriaus vardas ir pavardė, įkeliant knygos viršelio nuotrauką, alt atributas turi būti knygos pavadinimas ir autorius. Paveikslėliams, kurių paskirtis iš anksto nenustatyta, turi būti galimybė nurodyti alt tekstą. Tai yra, paveikslėliams keliamiems į galeriją ar į wysiwyg redaktorių, alt tekstą gali įvesti administratorius, jis neturi būti generuojamas automatiškai.
21. Interneto svetainės vartotojo sąsajoje (front end) nenaudoti FRAME ir IFRAME technologijų. TVS aplinkoje šios technologijos gali būti naudojamos.
22. Interneto svetainės vartotojo sąsajos (front end), administruojamo teksto išvedimo stiliuose, turi būti numatytas žemiau išvardintų html elementų vaizdavimas:
    1. Antraščių (h1, h2, h3);
    2. Paragrafų (p);
    3. Bent dviejų lygių numeruojamų ir nenumeruojamų sąrašų (ul>li, ul>li>ul>li, ol>li);
    4. Paveikslėlių (img);
    5. Lentelių (table);
    6. Indeksai ir laipsniai (sub, sup);
    7. Nuoroda (a);
    8. Horizontali linija (hr).
23. Nuorodos į interneto svetainės puslapius turi būti prasmingo teksto, pavyzdžiui http://www.tuneliai.lt/apieknyga. Prasmingose nuorodose, gali būti perduodami papildomi GET parametrai, pavyzdžiui: http://gps-shop.lt/gps-navigacija/?lang=2.
24. Meniu valdymo modulis turi turėti galimybę nuorodą paruošti automatiškai.
25. Kiekvienam puslapiui turi būti suteikiamas prasmingas pavadinimas TITLE srityje, kuriame būtų matomas interneto svetainės pavadinimas ir einamojo puslapio pavadinimas. Jeigu tinklalapyje veikia TVS, prasmingas puslapio pavadinimas turi būti generuojamas automatiškai.
26. Turi būti įdiegtas Užsakovo pateiktas Google Analytics statistikos sekimo kodas.
27. Paieškos reikšminių žodžių perdavimas turi būti vykdomas GET metodu ir įdiegtas Google Analytics Search Track užsakovui pateikus visą reikiamą diegimui informaciją.
28. Jeigu į sistemą administratorius ar vartotojai gali įkelti paveikslėlius, įkeltas paveikslėlis turi būti sumažinamas iki reikiamo dydžio išlaikant proporcijas. Paveikslėlių mažinimas turi būti realizuotas pakeičiant fizinį paveikslėlio dydį (resample), o ne nurodant kitą dydį HTML žymoje.
29. Jeigu į tinklalapį įkeltas didelis paveikslėlis ir mažas paveikslėlis, vartotojo sąsajoje (front end), paspaudus ant mažo paveikslėlio, turi būti galimybė jį išdidinti Lytebox ar analogiškame komponente, nenaudojant iššokančių langų (pop-ups).
30. Informacija tinklalapyje turi būti koduojama UTF-8 koduote ir palaikyti įvairių kalbų simbolius. Pavyzdžiui lietuviškas raides bei kirilicą.
31. Jeigu interneto svetainėje yra RSS srautas, metaduomenyse turi būti įkelta Auto Discovery nuoroda RSS srauto prenumeratai.

Ms Word versija.

Pastaruoju metu sulaukiu nemažai laiškų ir netgi telefono skambučių, su pasiteiravimais apie smart nuomą. Visagalis dėdė google ir suvaidino savo vaidmenį, o dumbass useriai nelabai susivokia aplinkoje :) Jaučiu reiks pradėti imti komisinius iš M Style.

O štai šiandien sulaukiau komentaro, kuris man užkabino – puikus pasiūlymas atostogoms :) Užmeskite akį ir į virš jo esančius komentarus – tikras lobis.

Tiems, kas tingite klikint, pranešu: Žasliuose, Liepos 15-16 dienomis, bus švenčiamas 550 metų jubiliejus. Programoje Skamp, rojaus tuzai, pieno lazeriai.

Pasirodo Smart’ą Vilniuje galima išsinuomoti už 16 lt per dieną.

Žudyk reklamą, ačiū už nuorodą.