Įdomu, kad Amazon ir BarnsNoble kovoje pasirodo labai svarbus aspektas – fizinio knygyno egzistavimas. Pasak straipsnio autorių, B&N turi didelį pranašumą kurdami žmonių pasitikėjimą, nes jie yra realybėje egzistuojantis mažmenininkas. Reaguodama į tai, Amazon sudarė sandorį su Target dėl daugiau nei 200 knygynų mažmeninio tinklo įkūrimo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Kindle turi PC ir iPhone  programas knygų skaitymui.

Atsižvelgiant į ketvirtos karto iPhone. 320 dpi ekrano raišką, kuri yra didesnė už spaudos kokybę ir didelį ekraną, reikia jį vertinti kaip rimtą atsvarą „tradiciniams“ e. knygų skaitytuvams (monitoriaus raiška 92 dpi, spaudos ~300 dpi).

Galiausiai, pasirodė pamokų ciklas, kaip reikia gaminti e. knygas.

Šiuo metu galima įsigyti paskaitų ciklus „webcast“ formatu, kuriuose.

eBook 201: eBook Production Intensive WEBcast Series

1. Populiariausi e. knygų formatai, prietaisai ir distribucijos modeliai
2. E. knygų konvertavimas ir formatavimas kindle įrenginiui (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.
3. E. knygų konvertavimas į ePUB. (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.

Kaina 125$ arba po 50$ už atskirą temą.

Šaltinių sąrašas:

• The $149 Nook: Is the eReader Battle Over?
  http://www.digitalbookworld.com/2010/the-149-nook-is-the-ereader-battle-over/
• eBook 201: eBook Production Intensive WEBcasts
  http://www.digitalbookworld.com/2010/ebook-201-ebook-production-intensive-webcasts/
• Taming (or Not) the Textbook Market
  http://www.digitalbookworld.com/2010/taming-or-not-the-textbook-market/

iPhone populiarumu dar 2008 metais suskubo pasinaudoti nedidelė leidyklėlė Enhanced Editions. Šią 8 žmonių kompaniją kai kas vadina vienais įtakingiausių Britanijos leidyboje.

Šie antrepreneriai nelaukė kol išpopuliarės elektroniniai skaitytuvai ir nesistengė atkartoti klasikinės knygos formato. Praplėtę knygos sąvokos ribas jie pradėjo leisti visas daugialypės terpės galimybes išnaudojančias knygas. Vienos jų -- The Death of Bunny Munro by Nick Cave reklaminis klipas:

www.youtube.com/watch?v=zOCJRt6Pgt0

Knygoje pateikiamas tekstas kurį galima ne tik skaityti, bet ir klausyti. Yra video intarpų ir paveikslėlių.

Kol kas Enhanced Editions (Pagerinti leidiniai? :) išleido 3 knygas. Dar 3 stovi eilėje.

Pasižiūrėjus į leidybos sudėtingumą, kokybę, autorių kalibrą pasidaro labai įdomu kiek galėtų kainuoti tokios knygos išleidimas? :) Globalioje rinkoje ji parduodama už 36 litus. Kiek ji turėtų kainuoti jei būtų išleista lietuviškai?

Įdomu kiek Lietuvoje yra iPhone naudotojų. Gal neverta laukti elektroninių skaitytuvų išplitimo?

Lietuvių leidėjai įsitikinę, kad elektroninės knygos – „piratų“ išradimas, tad oficialiai tokių įsigyti nesiūlo. Negirdėti nė užuominos, kad el. knygas planuojama platinti. Tuo tarpu kai kurie verslininkai mano, kad tokių knygų skaitytojų Lietuvoje atsirastų, ir siūlo jiems el. knygų skaitykles.

Manau dauguma leidėjų puikiai supranta, kad evoliucijos nesustabdysi. Tačiau mažieji verčiasi sunkiai ir neturi ką investuoti, o didieji nenori klibinti sėkmingo savo verslo pamato. Pripažinkime, kad Lietuvoje dar nėra nusistovėjusi skaitmeninės prekės prikimo kultūra. O šimtmečius veikusioje rinkoje staiga įvesti naujus verslo modelius nėra pats paprasčiausias dalykas.

Žinoma piratavimo problema ne mažiau opi. Lietuvos rinkoje pasiekti tokio lygio mąsto ekonomiją kaip JAV neįmanoma. Kaina negalėtų būti visai niekinė, tad skaitmeninės knygos neabejotinai masintų piratus.

Kita problema – verstinių knygų autorinės teisės. Jos sudaro ženklią knygos leidybos savikainos dalį. Norint įsigyti teisę išleisti užsienietišką kūrinį lietuviškai ne tik spausdintiniu formatu reiktų sumokėti nemažą honorarą autorinių teisių savininkui.

Džiaugiuosi, kad elektroninių skaitytuvų pardavėjai taip iniciatyviai braunasi į rinką. Jų energija gali pralaužti uždarą ratą: nėra turinio, nes nėra skaitytuvų – nėra skaitytuvų, nes nėra turinio. Šaunuoliai. Negailėkite struškių leidykloms :)

Straipsnio ištrauka iš: http://www.lrytas.lt/-12637188861263319158-elektronin%C4%97s-knyg%C5%B3-skaitykl%C4%97s-lietuvoje-tik-prabangus-%C5%BEaisliukas-nuotraukos.htm

BETT paroda

Kiekvieną kartą važiuodamas į parodą tikiuosi kažko naujo, bet kiekvieną kartą pamirštu, kad švietimas nėra sritis stovinti technologiniam ar kūrybiniam avangarde.

Turėjau vilčių pamatyti, kaip elektroniniai skaitytuvai ir elektroninės knygos dramatiškai pakeičia mokymosi procesą, tačiau skaitytuvams pritaikytų produktų neradau, to patį skaitytuvą mačiau vieninteliame stende. O juk neretai mokiniai perka net po du vadovėlio komplektus, kad nereiktų nešiotis. Vieną palieka mokykloje, kitą laiko namuose. Tokio sprendimo kaina vienam dalykui, metams gali sudaryti iki 150 Lt. Sudėjus dubliavimo kainą skaitytuvas galėtų atsipirkti per kelis metus. Turbūt būtų vienas fantastiškiausių dalykų, jei visi vadovėliai sutilptų į vieną lengvutį prietaisėlį. Fantastišku jis liks ne mažiau 5 metų :)

Norėjau pažiūrėti, kiek pasaulis yra pažengęs mokymosi socialiniuose tinkluose klausimu. Pamačiau ankstesniais metais stebėtą tęstinumą. Visi kalba apie mokinių e-portfolio blogų pavidalu ir wiki panaudojimą bendradarbiavimui. Karts nuo karto šmėsčioja twitteris ir dar kelios smulkesnės panašaus pobūdžio platformos. Pasikeitė tai, kad sumažėjo entuziazmas vikių ir blogų atžvilgiu.

Matyti, kad anksčiau labai stiprūs offlininiai produktai po truputį užleidžia savo dominuojančias pozicijas internetiniam turiniui. Internetines ir neinternetines priemonės funkciniu požiūriu jau beveik susilygino, todėl pagrindinis faktorius lemiantis paplitimą – distribucijos paprastumas.

Microsoft gan stipriai laikosi rinkoje. Yra nemažai sprendimų SharePoint platformai. Mačiau kelis produktus Silverlight pagrindu.

Žiūrėdamas į tai kas vyksta pasaulyje ir tai ką leidžiame mes matau daug skirtingų strategijų ir metodų, tačiau daugumai jų būdinga problema – uždarumas. Dažniausiai naudojama Flash technologija, PDF ar kitos, kurių failai yra uždari. Pedagogas negali jais manipuliuoti. Tai yra stiprus progreso stabdis. Naudojant formatą, kurio failų negalima laisvai redaguoti, gamintojas prisiima visažinio rolę ir grįžta į pirmos kartos interneto filosofiją. Neesu MS fanas, tačiau manau, kad mokyklai reiktų daugiau medžiagos powerpoint reprezentacijų forma ar word dokumentais. Kad mokytojas galėtų pats pasiredaguoti medžiagą, išsiimti jos dalį ar leisti vaikams ją panaudoti savo kūrybiniuose darbuose.

Na o čia truputis vaizdinės medžiagos, kurią šiandien gavau iš direktorės post’ui pagyvinti. Kelionės pabaigoje pasijutau kiek nualintas. Žodis nualintas čia gal ne visai tinka, nes Guiness turbūt ne visai alus :P

Padidėjusio žinių bagažo prislėgti ilsimės oro uoste