Posts Tagged ‘sd’

Mintimis grįždamas į mokyklos laikus atmenu, kaip desperatiškai ieškodavau knygų, kurias reikia privalomai perskaityti. Mokyklos biblioteka aprūpindavo pirmuosius 5 laiminguosius, o likę 20 turėdavo laukti paskutinės minutės, kada knygos grįš atgal į biblioteką. Lietuvių kalbos mokytoja didvyriškai kopijuodavo trūkstamą medžiagą visai klasei savo rašaliniu spausdintuvu, kurio rašalo niekada neužtekdavo visiems. Dėl šios ir dėl daugelio kitų priežasčių taip ir likau mokykloje neperskaitęs didžiosios dalies, to ką turėjau.

Studijų metais skaitmeninė fotografija jau buvo prieinama mirtingiesiems, todėl straipsnius ir vadovėlį fotografavau. Skaičiau kompiuteryje. Tai nebuvo patogu, bet bent jau prieigą prie informacijos turėjau.

Matydamas kas vyksta dabar, baltai pavydžiu šiandienos mokiniui. Štai pacituosiu žinutę iš ugdymo plėtotės centro naujienlaiškio.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai parengė elektroninę literatūros chrestomatiją 11 klasei. Ji apima visus į atnaujintą Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius apie kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki Henriko Radausko kūrybos laikotarpio).

Vadinasi nemokamai siuntiesi PDF į savo iPad ir skaitai. Galima tik numanyti, kokį spaudimą šiuo metu jaučia tėvai, kaip rankas trina technikos pardavėjai ir kaip leidyklos drebina kinkas dėl miglotos verslo perspektyvos. Jeigu mokyklinės literatūros skaitmeninimo tendencija sulauks pakankamai dėmesio, mokyklinio amžiaus planšetinių kompiuterių ir skaitmeninio turinio naudotojų skaičius turėtų augti geometrine progresija.

Lietuvių ir visuotinės literatūros chrestomatiją 11 klasei galite atsisiųsti čia: http://www.upc.smm.lt/naujienos/chrestomatija/

Knygos apimtis – daugiau kaip 2 tūkstančiai puslapių. Chrestomatijoje pateikti ne tik literatūros kūriniai, bet ir autorių biografijos, naujausi kritiniai straipsniai, eseistika. Žymūs literatūros mokslininkai knygoje pristatė visas epochas ir jas reprezentuojančias Lietuvos asmenybes. Epochas pristatančius tekstus papildo laiko juosta nuo XVI a. iki XX a. vidurio, kurioje pateikiami Lietuvos ir Vakarų Europos literatūros, kultūros faktai, istoriniai įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Kai kurie tekstai chrestomatijoje pateikiami dviem kalbomis.Ši talpi elektroninė knyga yra platesnė nei popierinė chrestomatija ir suteiks galimybę skaityti tekstus namų kompiuteriuose.Tikimės, kad elektroninė chrestomatija bus įdomi, naudinga mokymo priemonė ne tik mokiniams, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, emigrantų vaikams, kurie neturi galimybių tiesiogiai mokytis lietuvių kalbos. Elektroninė chrestomatija veikia „Windows“ operacinėje sistemoje.Ją galima parsisiųsti nemokamai iš Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės, užpildžius formos laukelius.

 

Dirbdamas su projektais stipriai akcentuoju formaliąją valdymo dalį. Reikalauju iš projektų vadovų ir komandos narių formalizuoti procedūras, atsakomybes, parengti detalius planus ir kontroliuoti projekto eigą. Šiuo įrašu norėčiau paprieštarauti pats sau ir papasakoti apie Mats Engwall straipsnį „No project is an island: linking projects to history and context“, kuris parodo, kad esant aukštam projekto prestižui, dideliam komandos įsitraukimui, pažįstamoms veikloms ir vadovo autoritetui, formalumai nėra tokie būtini. Projektas gali įvykti sėkmingai net ir pažeisdamas pagrindinius projektų valdymo dėsnius.

Tradicinė projektų valdymo teorija  atsiremia į vidinę projekto organizaciją, administracinius metodus ir procedūras, pavyzdžiui planavimą, rezultatų matavimą, kokybės valdymą, koordinavimą, vidines projekto struktūras ir tvarkas, projekto vadovo meistriškumą. Traktuojama, kad projektai yra unikalūs ir skiriasi nuo to, kas buvo daroma iki tol, todėl  jie tarsi atskiriami nuo istorijos ir konteksto.  Engwall straipsnyje nagrinėjami atvejai parodo, kad vidinę projekto dinamiką taip pat įtakoja jo priešistorė, lygiagrečiai projektui vykstantys procesai, numatomi projekto rezultatai ir jo poveikis organizacijai.

Straipsnyje aprašomi du energetikos sektoriaus projektai: pirmasis – hidroelektrinės projektas, kurio tikslas yra senos, istorinę vertę turinčios elektrinės atnaujinimas. Antrasis – elektros perdavimo jungties nutiesimas per Baltijos jūrą į Švediją. Abu projektai maždaug 5 metų trukmės ir panašaus biudžeto.

Lentelėje pateiksiu pagrindinius projektų bruožus.

Bruožas	Hidroelektrinė	Elektros perdavimo jungtis
Projekto aktualumas	Vienas iš daugelio vietinės reikšmės projektų	Nacionalinės svarbos, vienas iš 35 pasaulyje
Organizacijos struktūra	Formaliai apibrėžta projekto organizacinė struktūra, valdymo standartas pagrįstas moksliniais metodais	Formaliai apibrėžtos struktūros nėra, valdymas paremtas vyraujančia praktika
Valdymo metodas	Novatoriškas, reformuojantis	Tradicinis, nekeičiantis nusistovėjusios praktikos
Unikalumas	Projekto komanda atlieka naujas užduotis	Projekto komanda dirba jiems pažįstamą darbą jau ne pirmą kartą
Projekto vadovas	Parinktas vadovybės, turintis formalų autoritetą	Autoritetingas darbuotojas užsitarnavęs kolegų pagarbą, tačiau neturintis formalaus autoriteto
Įsitraukimas	Projektų vadovas full-time, komanda dedikuota	Visi dirbantys kituose projektuose
Planas	Detalus darbų planas	Deadlinų rinkinys nenustatantis aiškios darbų trukmės
Rezultatas	Pasiektas nekokybiškas rezultatas, viršytas biudžetas ir terminai	Rezultato kokybė atitinka lūkesčius, neviršytas biudžetas, projektas užbaigtas anksčiau termino

Atrodo paradoksalu, tačiau elektros perdavimo jungties projekte buvo pažeisti pagrindiniai projektų valdymo principai: projektų vadovas neturėjo formalaus autoriteto, nebuvo formalizuotos procedūros ir projekto organizacinė struktūra, neskirtas pakankamas dėmesys koordinavimui, kontrolei ir planavimui, nepaisant to, projektas buvo užbaigtas laiku, kokybiškai, komanda buvo patenkinta darbų organizavimu ir biudžetas  nebuvo viršytas. Hidroelektrinės projekte situacija buvo priešinga.

Šis paradoksas gali būti paaiškintas tuo, kad vykdomus projektus įtakojo į klasikinę projektų valdymo teoriją neįtraukti faktoriai:

1. Projekto prestižas
2. Projekto komandos patirtis atliekant tam tikro pobūdžio veiklas
3. Projekto valdymo metodikos brandumas/naujumas

Norėdamas, kad projektas būtų sėkmingas, projektų vadovas turėtų

1. Parodyti, kad projektas yra strategiškai svarbus ir techniškai įdomus iššūkis organizacijai, jo rezultatai padarys didelį poveikį.
2. Organizuoti procesą maksimaliai išnaudojant organizacijoje slypinčią patirtį, pritaikant tik būtiniausias inovacijas.
3. Ieškoti balanso tarp vadovėlinių valdymo procedūrų ir racionalaus konkrečiam projektui priimtino valdymo būdo. Atsižvelgti į pagrindinių dalyvių interesus ir istorinį organizacijos kontekstą.

Perfrazuojant šiuos faktorius, galima sakyti, kad projektas turi daug šansų būti nesėkmingas, jeigu

1. Projektas yra  neinovatyvus,  strategiškai nesvarbus, neįdomus ir nedaro didelio poveikio.
2. Projekto komanda neturi daug praktikos atliekant tokio tipo projekto užduotis. Projekto veiklos skiriasi nuo tradiciškai vykdomų.
3. Naudojama nauja vadybinė praktika. Projektų vadovas taiko metodus, kurie yra neįprasti komandai. Komanda neturi praktikos dirbti tokiu būdu valdomame projekte.

Nuo savęs galėčiau pridėti, kad dirbant su išoriniais resursais (oursource) galioja tie patys dėsniai. Nereikia turėti iliuzijų, kad projektas bus įgyvendintas sėkmingai, jei įmonės vidinė projektų valdymo ir vykdomo praktika nebus suderinama su užsakovo lūkesčiais. Derybų metu galima pasiekti pergalių. Pavyzdžiui susidėlioti „teisingą“ darbų procesą, įtraukti papildomus etapus ir ataskaitas. Deja primesti susitarimai galiausiai lieka popieriuje. Pavyzdžiui dirbant su įmone, kuri neturi testavimo proceso į sutartį galima jį įtraukti, tačiau dar nebuvo atvejo, kad testavimas būtų įvykdytas efektyviai. Lygiai tas pats liečia garantinį aptarnavimą. Jeigu įmonė neturi „servisui“ dedikuotų resursų, kyla nuolatinis konfliktas tarp palaikymo darbų ir naujai vykdomų projektų. Suderinus susitarimus dėl priimtinų garantinio aptarnavimo terminų, realūs terminai atsiremia į vykdytojo resursų užimtumą naujuose projektuose.  Norite savaitinių ataskaitų iš įmonės, kuri neturi tokios praktikos? Labai pasiseks jei apskritai būsite informuoti apie darbų eigą.

Pageidaujamą bendradarbiavimo standartą reikia žinoti, tačiau primetinėti jį partneriams yra beprasmiška. Geriau iš karto ieškoti partnerių, kurie turi panašų požiūrį į darbą ir rezultatą.

Lietuvių liaudies patarlė sako, kad “gera pradžia – pusė darbo”. Gerą pradžią patarlėje, galima lyginti su teisingų veiklos tikslų  suformulavimu šiuolaikiniame kontekste. Prieš penkiasdešimt metų, 1961 gegužės 25 d., Amerikos prezidentas Kenedis kongrese paskelbė tikslą, “This nation should commit itself to achieving the goal, before this decade is out, of landing a man on the Moon and returning him safely to Earth.” (Ši tauta turi įsipareigoti pasiekti tikslą, iki dekados pabaigos, nutupdyti žmogų mėnulyje ir grąžinti jį saugiai atgal į žemę).

Tuo tarpu, kai dauguma lyderių kėlė tikslus tapti “geriausiais”, “pažangiausiais”, “didžiausiais” ar dar kitokiais, Kenedis suformulavo paprastą, konkretų ir baigtinį tikslą. Konkreti, baigtinė ir paprasta formuluotė padėjo sutelkti beveik pusę milijono programoje dirbančių žmonių dešimtmečiui bendro tikslo siekimo.

Plačiau apie “The Man on the Moon” standartą skaitykite šiame straipsnyje: http://blogs.hbr.org/cs/2011/05/the_man_on_the_moon_standard.html

Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)

Šiame įraše kalbėsiu apie svetainę skirtą dalintis kelionių maršrutais ir apie du neblogus variantus vieną dieną pasivažinėti dviračiu.

Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.

Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.

Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.

Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.

Atradęs GPSies apsidžiaugiau, nes radau čia jau įkeltus 300 maršrutų Lietuvos teritorijoje. Jau įkėliau 2 savo. Juos galite pažiūrėti mano profilyje http://www.gpsies.com/trackList.do?username=aphex. Kaip GPSies patys prisistato – “Maršrutai valkatoms”, manau pats tas man :) Kadangi valkatos valkiojasi, reiškia prie kompiuterio nesėdi. Iš to išplaukia, kad jiems reikalingos mobilios aplikacijos. GPSies siūlo savo aplikacijos versiją Android ir iPhone telefonams. ps. įspėju, kad svetainė šlubuoja naudojant google chrome.

Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.

Varenos rajonas. Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iimngtekwhljrluv

Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.

Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.

Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.

Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai.

Daugiau šios kelionės nuotraukų draugams facebooke: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=69082&id=1386824264

Žasliai – Elektrėnai – Trakai – Lentvaris – Vilnius

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iihcupayotiaeihi

Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.

Šiandien iš Fortako interneto parduotuvės gavau savo užsakytąją atminties kortelę.

Pasidarė keista kad į tokį daiktą gali sutilpti 16 gigabaitų. Taip pat keista, kad jam pristatyti reikia tokios dėžutės :)
p.s. galvojau kad mūsų knygų klubo interneto parduotuvė yra nepatogi… išbandęs fortaką supratau, kad ji tikrai puiki ir patogi.

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Į rankas pateko O’Reilly Tools of Change for Publishing Conference, Marriott Marquis skaityto pranešimo skaidrės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių inspiruotų jos įžvalgų apie vadovėlių ateitį. Tai nereiškia, kad jos visos yra tinkamos Lietuvai ir palaikomos Lietuvos leidyklų, bet ignoruoti pasaulines tendencijas būtų nusikalstamas aplaidumas. Prezentacija labiau orientuota į akademinę bendruomenę, bet nematau didelių trukdžių pritaikyti tuos pačius dėsnius mokyklinės literatūros leidybai.

Mokamas vs nemokamas turinys

Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.

Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.

Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.

Atviri vadovėliai

Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.

Puikus filmukas iliustruojantis “atviro” vadovėlio koncepciją.

Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma

Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.

Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.

Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas

Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.

Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.

Žinių patikrinimas

Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.

Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės

Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.

• Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
• Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
• Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
• Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
• Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
• Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
• Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
• Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)

Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.

• Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
• Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
• Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
• Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
• Išnaudojama 3-D technologija
• Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Iššūkiai

Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.

Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.

Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.

Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.

Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.

Marriott Marquis prezentaciją galite atsisiųsti čia: The Future of Digital Textbooks Presentation.

P.s. Dėkui Tomui už surastą prezentaciją ir pagalbą verčiant! :)

Jau senokai rašiau apie filmus. Gal dėl to, kad retai randu laiko jiems, o gal dėl to, kad dauguma neranda rezonanso manyje. Obuolys šį filmą anotuoja taip:

Eiti, jei norite kitokio žvilgsnio į meilę. Ir žmonių santykius. Neiti, jei esate per jautrus(-i) – ištverti reikės ne tik įvairius holivudiškus triukus (ištekantys giminaičiai, susitaikymas su šeima, meilė ir nemeilė ir t.t.), bet ir netikėtą pabaigą.

Iš tiesų filmas atskleidžia įdomią Clooney personažo gyvenimo filosofiją, kuri byloja, kad bet koks prisirišimas trukdo žmogui judėti, o judesys yra žmogaus gyvenimas. Nuo pradžių filmas įtraukia ar sukelia daug emocijų. Būtent jų siužete tikrai abstu. Atleidžiami iš darbo žmonės, naujo ir seno priešprieša, nepatyręs arogantiškas jaunatviškas maksimalizmas bandantis “išdaužyti” senius iš įprastos vagos. Pilna sauja archetipinių supriešinimų. Dirbu su informacinėmis technologijomis, mano profesija sąlygoja nuolatinį naujovių vaikymąsi ir senų tvarkų “gerinimą”. Filme matome, kaip jauna, ambicinga, savimi pasitikinti specialistė bando radikaliai sutaupyti kaštus pakeisdama tiesioginį bendravimą telekonferencijų priemonėmis. Kiekviena diena šioje srityje įrodo, kad modernios komunikavimo priemonės nepakeis seno gero pokalbio. Kita vertus, tame pačiame filme, tekstinės žinutės suveikia kaip pagrindinių veikėjų santykių katalizatorius. Tikriausiai tai dar viena iš priežasčių, kodėl filmas man pasirodė įdomus. Žinoma tai ne vienintelė nūdienos aktualija paliesta filme. Sodrias emocijas pagyvina ir ryškūs personažai bei puikūs aktoriai. Deja įpusėjus siužetui, lyg yla iš maišo, pradeda lįsti sentimentalizmas. Pabaiga palieka burnoje nemaloniai salsvą prieskonį. Bendrai paėmus filmas tikrai puikus.

Rekomenduoju :)

Kolega užrodė Lietryčio straipsnį apie e. skaitytuvus. Dalinuosi, nes labai nedviprasmiška pradžia. Tikriausiai ją reik traktuot kaip didelį akmenį į leidėjų daržą? :)

Lietuvių leidėjai įsitikinę, kad elektroninės knygos – „piratų“ išradimas, tad oficialiai tokių įsigyti nesiūlo. Negirdėti nė užuominos, kad el. knygas planuojama platinti. Tuo tarpu kai kurie verslininkai mano, kad tokių knygų skaitytojų Lietuvoje atsirastų, ir siūlo jiems el. knygų skaitykles.

Manau dauguma leidėjų puikiai supranta, kad evoliucijos nesustabdysi. Tačiau mažieji verčiasi sunkiai ir neturi ką investuoti, o didieji nenori klibinti sėkmingo savo verslo pamato. Pripažinkime, kad Lietuvoje dar nėra nusistovėjusi skaitmeninės prekės prikimo kultūra. O šimtmečius veikusioje rinkoje staiga įvesti naujus verslo modelius nėra pats paprasčiausias dalykas.

Žinoma piratavimo problema ne mažiau opi. Lietuvos rinkoje pasiekti tokio lygio mąsto ekonomiją kaip JAV neįmanoma. Kaina negalėtų būti visai niekinė, tad skaitmeninės knygos neabejotinai masintų piratus.

Kita problema – verstinių knygų autorinės teisės. Jos sudaro ženklią knygos leidybos savikainos dalį. Norint įsigyti teisę išleisti užsienietišką kūrinį lietuviškai ne tik spausdintiniu formatu reiktų sumokėti nemažą honorarą autorinių teisių savininkui.

Džiaugiuosi, kad elektroninių skaitytuvų pardavėjai taip iniciatyviai braunasi į rinką. Jų energija gali pralaužti uždarą ratą: nėra turinio, nes nėra skaitytuvų – nėra skaitytuvų, nes nėra turinio. Šaunuoliai. Negailėkite struškių leidykloms :)

Straipsnio ištrauka iš: http://www.lrytas.lt/-12637188861263319158-elektronin%C4%97s-knyg%C5%B3-skaitykl%C4%97s-lietuvoje-tik-prabangus-%C5%BEaisliukas-nuotraukos.htm