Posts Tagged ‘rytas’

Nieko gero nežadantis rytas

Tą nieko gero nežadantį  rugsėjo penktosios rytą vaizdas pro langą buvo paskendęs piene.  Kelionę Kauno link pradėjome per Avižienius ir Sudervę, Kernavės kryptimi. Ši atkarpa nepakartojama ryte ir vakare, kai saulė kyla arba leidžiasi. Ją mėgstu, nes darbo reikalais tenka gan dažnai važiuoti į Kauną. Tokiomis dienomis, sunkų rytą, akį džiugina žaliuojantys miškai. Kelionę paįvairina kalvoti pievoti ir slėniuoti fototapetai.  Fototapetų pabaigoje, ties Vieviu kiek išsukome iš įprasto darbinio maršruto, mat reikėjo papietauti didžiausioje Lietuvos kibininėje. Nuo trakų patraukėme Kauno link, per Prienus ir Birštoną. Už Kauno, iki pat jūros, kelias vingiuotas ir įdomus. Nusagstytas lankytinais istoriniais architektūriniais/archeologiniais objektais tinkamais kojoms pramankštinti.

Trupa pertraukėlė netoli Raudonės pilies

Kelionės tikslas – atsipalaidavimas prie jūros. Juk po darbų reikia atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos ramybe. Medituoti besiklausant Baltijos bangų mūšos. Tam labiausiai tinka poilsiautojų tarpe neypatingai populiari Karklė. Čia nuošalu ir yra kur nebrangiai apsistoti. Žmonų nedaug,  jūra nuostabi.

Apibendrinant, Vilnius – Trakai – Birštonas – Prienai – Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Karklė – nelabai originalus tačiau dėl to nė kiek ne mažiau puikus maršrutas poros dienų pasivažinėjimui motociklu. Maršrutas driekiasi šalutiniais panemunės keliais. Ne tos Panemunės, kuri yra prie Pagiegių ir yra mažiausias Lietuvos miestas, o tos, kuri yra kelio atkarpa važiuojant nuo Kauno link Šilutės per Jurbarką ir Pagėgius. Nežinau ar dėl to, kad tai buvo mano pirmoji ilgesnė kelionė motociklu, ar dėl to, kad jos labai reikėjo, bet vėjas išpūtė iš galvos viską ko ten neturėtų būti. Tarsi ilgas bet nesudėtingas, meditatyvinio pobūdžio, leidimasis snieglente nuo mėlynos trasos. Stengtis per daug nereikia. Užtenka atsipalaiduoti ir mėgautis pojūčiais ir vaizdais. Nusileidimas po kurio mintys išsivalo ir palengvėja. Tas nieko gero nežadantis sekmadienio rytas pasirodo iš tiesų žadėjo tris dienas saulės ir giedro dangaus :)

Karklės paplūdimys

Vienintelis dalykas, kuris kiek pagadino nuotaiką, buvo faktas, per kelionę bėris suėdė pusantro litro tepalo. Tai byloja apie bėdas variklyje…

Kelionės statistika: 3 dienos, 800 km, 180 Lt kurui, 80 Lt nakvynei, 40 Lt tepalui.

Norėčiau pasveiktini mylimas ir mylinčias moteris tarptautinės moterų solidarumo dienos proga. Palinkėti, kad Jų vyrai atsigręžtų į Antikos tradicijas ir šiandieną praleistų ne kariaudami, o su Jomis. Ta proga norėčiau pasidalinti Kaziuko mugėje užmatytos dovanos-su-potekste vaizdu.

Auskarai su potekste :)

Mūsų darbo kolektyvas sudarytas Pareto principu ir šiandien tie 80% mane baugina :)

Kolega užrodė Lietryčio straipsnį apie e. skaitytuvus. Dalinuosi, nes labai nedviprasmiška pradžia. Tikriausiai ją reik traktuot kaip didelį akmenį į leidėjų daržą? :)

Lietuvių leidėjai įsitikinę, kad elektroninės knygos – „piratų“ išradimas, tad oficialiai tokių įsigyti nesiūlo. Negirdėti nė užuominos, kad el. knygas planuojama platinti. Tuo tarpu kai kurie verslininkai mano, kad tokių knygų skaitytojų Lietuvoje atsirastų, ir siūlo jiems el. knygų skaitykles.

Manau dauguma leidėjų puikiai supranta, kad evoliucijos nesustabdysi. Tačiau mažieji verčiasi sunkiai ir neturi ką investuoti, o didieji nenori klibinti sėkmingo savo verslo pamato. Pripažinkime, kad Lietuvoje dar nėra nusistovėjusi skaitmeninės prekės prikimo kultūra. O šimtmečius veikusioje rinkoje staiga įvesti naujus verslo modelius nėra pats paprasčiausias dalykas.

Žinoma piratavimo problema ne mažiau opi. Lietuvos rinkoje pasiekti tokio lygio mąsto ekonomiją kaip JAV neįmanoma. Kaina negalėtų būti visai niekinė, tad skaitmeninės knygos neabejotinai masintų piratus.

Kita problema – verstinių knygų autorinės teisės. Jos sudaro ženklią knygos leidybos savikainos dalį. Norint įsigyti teisę išleisti užsienietišką kūrinį lietuviškai ne tik spausdintiniu formatu reiktų sumokėti nemažą honorarą autorinių teisių savininkui.

Džiaugiuosi, kad elektroninių skaitytuvų pardavėjai taip iniciatyviai braunasi į rinką. Jų energija gali pralaužti uždarą ratą: nėra turinio, nes nėra skaitytuvų – nėra skaitytuvų, nes nėra turinio. Šaunuoliai. Negailėkite struškių leidykloms :)

Straipsnio ištrauka iš: http://www.lrytas.lt/-12637188861263319158-elektronin%C4%97s-knyg%C5%B3-skaitykl%C4%97s-lietuvoje-tik-prabangus-%C5%BEaisliukas-nuotraukos.htm

Taip jau nutiko, kad einant į Lietuvių Liaudies kultūros centrą, kuriame vyko pirmasis Lietuvos Lindyhopo maratonas sulaukiau Reginos skambučio. Ji klausė kurį numerį pasirinkti nuo 2 iki 14. Pasiėmėm 2. Pajuokavom, kad antri ir būsim… Antri ir buvom. I togo, 12 dieną prasidėjusiame maratone, paskutinės liko 2 poros, kurių numeriai 1 ir 2, maratonas baigėsi 12 val. Laimėjo pora Nr. 1., antrąją vietą užėmė pora Nr. 2.  Gerai, kad kokio 6 ar 13 nepaėmėm :P

Lindyhopo maratono dalyviai prieš pradedant. Fotografas: Nadia Gric

Čia visi dar linksmi, švieži ir sausi.

Po maratono, sveikinam nugalėtojus. Fotografas: Andrius Šlimas

O čia jau potni vaniučkos :) Veiksmas truko 16 valandų – šitas skaičius ne į temą, bet for the record užfiksuojam. Apskritai tai ne ilgai, bet ir dėjom iš širdies. Jei dar turėt minkštus batus, o fone kokius filmus rodytų, išvis galima būtų tempti belekiek :)

Ruašiamės "į startą" studijuodami metodinę literatūrą ir masažu. Nuotrauka Nadios

Čia vadinasi kadrai iš pamaivų gyvenimo. Fotografija Nadios

Per pertraukas reik į galvą kraujo susileist, nes visas į kojas subėga. Fotografija Andriaus

Nors kiekvieną 45 minučių raundą gan punktualiai penkiolikai minučių stabdydavo sirena, galiu pasakyti, kad laiko suvokimas tikrai nėra objektyvus. Toks jausmas, kad kai kurie raundai truko po kelias valandas, o kai kurie ne daugiau 15  min.

Aurelijus - nugalėtojas. Nuotrauka Andriaus

Tas bičas ir jo mergikė tikrai NESVEIKI (gerąja to žodžio prasme). DYYYDELĖ Pagarba! :)

Keli pastebėjimai:

1. Po kiekvienos iškritusios poros likusių jėgų kiekis padvigubėdavo.
2. Kai nugirdau, kad salė išnuomota tik iki 12 val., jėgų užtaisas vėlgi padvigubėjo ir laikėsi kokias 4 valandas iki pat 12.
3. Jeigu pertrauka vėluodavo, tai labai sekino jėgas.

Vadinasi norint kažką daryti ilgai, reikia, kad nuolat matytųsi progresas, kurį galima suvokti lyginantis su kitais. Turi būti užbrėžtas aiškus tikslas. Reikalingas ritmas. Prieš pradėdami galvojome, kad pašoksime kokias 3 valandas, bet kai pradėjo kristi konkurentai, pagavo azrtas :)

Norėčiau padėkoti organizatoriams už neišsenkantį entuziazmą. Martynui su Egle, už tai, kad išmokė “vaikščiot” :) ir visiems dalyvavusiems už puikią nuotaiką!  O tau Regina, už tai, kad net ir 16 valandų prašokus vis tiek taip pat malonu, kaip po 1 šokio!

Kaip žinia, po 12 dienos ateina … 13! :) O 13 nieko gero nežada. Su viltimi mikliai parsibelst namo ir griūt į lova nusikapanojau iki mašinos mintyse jau žiūrėdamas 5 Simpsonų sezoną, kur radau siurprizą :)

Keleivio pusės stiklas

Keleivio pusės stiklas iš lauko

Visiška mistika – langas išbelstas, o iš salono nieko nepaimta. Nors ant akių voliojosi iPodo adapteris, telefono pakrovėjas ir šiaip visokio šlamštelio. Taip ir likau nesupratęs. Oh well :) Tegul atsiperka kasko, tuo pačiu ir dureles perdažys :)

Na va, įvykiai užfiksuoti, gamalia eit miegot :) Pabaigai keletas nuolinkų:

• Video reportažas lrytas.lt: Nuvarytus arklius nušauna – pirmą kartą Vilniuje surengtas lindihopo maratonas
• Straipsnis lindyhop.lt: Lindyhopo maratonas truko 16 val. Laimėjo pora Nr. 1.
• Informacija apie maratoną: Rugsėjo 12 d. Lindyhopo Maratonas 2009.
• Nadios nuotraukos facebooke
• Nuotraukos 15min.lt
• Andriaus nuotraukos facebooke
• Visos Nadios nuotraukos Picasoje

Kelioninis inventorius ilgesingai žvelgia pro langą. Tai reiškia, kad po truputį ateina laikas keliauti. Vienas iš dviejų didelių darbų padarytas. Luko ir Viktorijos vestuvės praėjo puikiai. Su nuotykiais, bet mintimis sukant juostelę atgal ales iz zupa ales iz wundaba.

Kelioninis inventorius ilgesingai žvelgia pro langą

Antradienio naktis Herange skirta bliuzui. Bliuzas yra toks keistas šokis, kurio esmė – susiglausti ir minkyti nuo vienos kojos ant kitos. Man tai dar pusė velnio, bet kai pasižiūri į jaunas mergaites ir prakaituotus senius… Ilgai neištempiau. Aišku pakeliui namo reik leist lapėms į mėnulį pastaugt ir uodus pašert :)

Anksti ryte kol niekas dar nemiega

Vieniša gitaristė

P.s. 3 nakties čia beveik taip pat šviesu, kaip 3 dienos.

Vyno dienos 2009

Alkoholio vartojimas iš ryto laikomas blogo tono ženklu, tačiau kalbant apie Vyno dienas šis prietas netinka. Pavargusio konsultanto dėmesį atkreipti kur kas sunkiau, o išlaikyti jį konkuruojant su pagausėjusia išsimiegojusių ragautojų minia taip pat nelengva.

Skambinau į “AVSC DISTRIBUTION”, pasiteirauti dėl galimybės įsigyti Kišmišo, tačiau atstovai dar nebuvo išnirę iš meditatyvios rytinės kontempliacijos apie tai, kada geriausias laikas degustuoti vyną ir pažadėjo paskambinti po valandos.

Žemiau keletas vaizdelių pirmadienio ryto reabilitacijai palengvinti :)

Rytas, tuščia degustacijų salė

Giedrės riešutėlis. Naujas rankų darbo delikatesas. Migdolo riešutas panardintas į lydytą cukrų

Laiptai į ŠMC tūliką, kuriais einančias moteris paslapčia stebi tamsoje paskendęs vojeristo objektyvas

Agnės ranka konspektuojanti "Vyno nesamines"

Savaitgalį su dviračiais jamėm Ignalinos AE, Visaginą ir jų apylinkes. Pirmos dienos maršručiukas gavosi visai padorus – 86 km. žvyrkeliais, mišku ir asfaltuotais rajono keliukais.

Tracko analizę galima rasti Nokia Sports Track puslapyje.

Patį tracką, bendražygiams pageidaujantiems susigeotagginti savo nuotraukas galite atsisiųsti čia: visaginas.gpx. Daugiau informacijos, kaip juo naudotis rasite ankstesniame mano post’e apie geotaggingą.

Antros dienos maršrutas buvo kiek paprastesnis, praktiškai tiesiai iš stovyklavietės į Visagino traumpunktą siūti praskeltos galvos :D Tiesa galva ne mano. Nors gaila, sako randai vyrą puošia. Žiūrėsim ar taip pat puošia ir moterį :)

Kaip tyčia prieš išvažiuodamas pamaniau sau: “Ir kokio velnio paklojau už dviračio šalmą 170 Lt? Vis vien nenešiosiu”. Kelionės finalas buvo pakankamai gera motyvacija nuo šiol važinėtis su šalmu.

Empirinis tyrimas parodė, kad taikus atomas saugiai uždarytas elektrinėje, pluša šildydamas ežero vandenį, kuriame gyvena triakiai šamai :P

Teiravomės žvejų, ar nebijo valgyti žuvies pagautos ežere, kurio vanduo naudojamas reaktoriaus aušinimui, jie be jokių dvejonių atsakė, kad NE ir, kad jau 25 metus žvejoja nesibaimindami.

Nuotraukoje matomo pagalvėlės, ant kurių stovi žvejas, atrodo labai minkštos ir trapios, bet pašokinėjus ant jų paaiškėjo, kad jos yra padaryto iš betono. Čia tai būtų geras čiužinys, per naktį pritaikantis tavo kūną prie savo formų :)

Tiesa radiacija mus veikė stipriau negu vietinius. Tikriausiai nespėjome išsiugdyti imuniteto. Nuotraukoje matote žygio dalyvį radiacijos nudegimų sukeltoja agonijoje nebyliai besišaukiantį pagalbos.

Nesimaudėme, nors pagunda buvo didelė, kadangi nesvietiškas kiekis išmetamo pašildyto vandens bendrą ežero temperatūrą pakelia iki labai netgi priimtino lygio.

Kelionė buvo skirta ne tik pramogai, bet ir savišvietai, pavyzdžiui šio įrašo autorius, Jūsų nuolankus tarnas, Geokretinas, sužinojo, kad  Drūkšių ežeras yra didžiausias Lietuvos ežeras.

Technika atlaikė. Raumenukai irgi, gal tik ratukai nusileidinėjo. Todėl važiuojantiems rekomenduoju vežtis ir atsarginę kamerą.

Likusias nuotraukas draugai ras Facebooke :)

Visiems besidomintiems rekomenduoju, kadangi gamta puiki, trasos sužymėtos. Daugiau informacijos apie Gražutės regioninio parko dviračių trasą rasite čia. Atkreipkite dėmesį, kad pateikiamas ir PDF’as su dviračių trasos žemėlapiu.

Tik kalnų vėjas gali išpūsti iš galvos viską…

Jau beveik savaitė darbe, o kalnų abstinencija dar nepraėjo… Išsiųskite mane kas nors emailu atgal į palapinę kalnuose (Chatyr-Dag). Nors neaukštaūgis pusantro km. ir gan plokščias, bet pasivaikščiojimui yra pats tas! O dar urvai kokie! Urvus parodysiu kitą kartą :)

Lipti paprasta, nes trasos sužymėtos ir takučiai geri.

Kalnas sudarytas iš dviejų plokštumų, todėl užsilipus ant pirmosios galima aplankyti urvus ir apsistoti nakčiai.

Augmenijos nėra daug, dominuoja kažkokie spygliuočiai, kurių spyglius po to tris dienas iš padų traukyt reikia.

O nuo čia ir iki Jaltos ranka paduot…

Vietovės topografinis žemėlapis

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad Vilniuje galima gan sėkmingai pahaikinti.

Štai ~4 val. maršrutukas, kurį sekmadienio rytą sukorė nedidelė grupelė vadovaujama EGO.

Rytas buvo ankstyvas, dėl to reikėjo pasveikinti saulę prasitempiant.

Saulę sveikino ir mėnulis bei kosminiai laivai brazdinantys dangaus platybes.

Dar maršruto pradžioje, užtikome instaliaciją vartotojiškumo tema su laisva improvizacija paskenduolės motyvais.

Nors dar ne bobų vasara, bet tiltas jau apžėlęs.

Pagaliau atsisveikinome su miesto artefaktais ir patraukėme laukais.

Upėmis…

Mišku…

Už TUPUTIŠKIŲ SERPANTINO… (taip, taip, Vilniuje yra serpantinas… ir TUPUTIŠKĖS :D), minutę paėję bėgiais susitranzavome pirmą pasitaikiusį automobilį, parvažiavome miestan.

… tuputiškės :]

p.s. vos nepamiršau paminėti … pasirodo Vilniuje yra zoologijos sodas! Pasakyti kur – negaliu, bet paėjus gerą galą mišku nuo Belmonto, galima rasti kuo puikiausią zoologijos sodą :)