Tokį modelį rekomenduoja dauguma rinkodaros specialistų analizuojančių korporatyvinius naujienlaiškius, blogus ar socialinių tinklų puslapius. Viena iš lankytojo prisijaukinimo strategijų yra pateikti savo pranešimą surištą su realią naudą nešančia informacija. Kitais žodžiais tariant, kabliuką užmaskuoti po gera doze jauko :) Žinoma tai tik viena iš strategijų. Tiesmukai ir aiškiai įvardintas pranešimas apie 60% nuolaidą ar galutinį išpardavimą taip pat labai efektyvus būdas. Labai tinkamas trumpalaikiam smūginiam efektui.

Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad šiame naujienlaiškyje radau moksliškai pagrįstą paaiškinimą liaudies išminčiai, kuri byloja, kad burtai nustoja veikti, kai apie juos pradedi kalbėti garsiai. Tikriausiai visi sutiksite, kad burtai vargu ar egzistuoja realybėje, tačiau egzistuoja žmogaus pasąmonė, įtaiga ir saviįtaiga, kuri ir atlieka visą darbą. Naujienlaiškyje pateikiamas straipsnis, kuriame aprašomas tyrimas analizuojantis žmonių savijautos priklausomybę nuo aplinkos, tarkime nuo oro. Tyrimo metu atsitiktine tvarka atrinktų respondentų buvo teiraujamasi ar jie jaučiasi patenkinti savo gyvenimu. Vėliau buvo tikrinama koreliacija tarp tuo metu buvusio oro ir atsakymų. Didžioji dalis respondentų jautėsi labiau patenkinti gyvenimu, kai apklausos metu buvo geras oras. Kol kas visas atrodo pakankamai logiška. Tačiau kitoje tyrimo dalyje, prie užduodant klausimą apie pasitenkinimą gyvenimu, buvo paklausiama koks tuo metu yra oras. Žmogui atsakius į šį klausimą, koreliacija tarp pasitenkinimo laipsnio ir oro išnykdavo. Tai yra, antroji respondentų grupė, kuriems buvo užduodami du klausimai, buvo kur kas mažiau jautri oro sąlygoms. Iš to išplaukia, kad sąmoningai įvertinus nesąmoningai mus veikiančius veiksnius, jie praranda įtaką.

Rezultatai rodo, kad klausimas įtakos turėjo. Antrajame tyrimo etape, sugrupavus žmones į grupes pagal oro sąlygas, tiek ten, kur lijo lietus, tiek ten, kur švietė saulė, žmonės buvo vienodai patenkinti gyvenimu. Vienodai laimingi.

Rašo straipsnio autorius ir padaro tokią išvadą:

Tyrimas aiškiai parodo, kiek nesąmoningi mąstymo procesai lemia nuotaiką ir platesnius egzistencinius vertinimus. Žmonės, nesusimąstydami apie saulę ar lietų už lango, nesąmoningai pasidavė oro įtakai. Tai rodo skirtingi dviejų skirtingų grupių atsakymai į klausimą „kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ Kol šio tyrimo dalyvis nesusimąstė apie orą, laimingesnis buvo tas, už kurio lango švietė saulė, nei tas, už kurio lango lijo lietus. Tačiau vos tik tyrėjai šioje vietoje įjungė sąmoningus mąstymo procesus ir paskatino susimąstyti apie orą (tam ir buvo užduodamas papildomas klausimas „koks pas jus oras?“), oro įtaka nuotaikai ir vertinimui išnyko. Vienodai patenkinti gyvenimu ir laimingi buvo ir tie, ir tie tiriamieji. Sąmoningas mąstymas užblokavo oro įtaką nuotaikai. Kitaip tariant, neleido jaustis gerai, kai už lango švietė saulė.

Mikrosvetainė lankytojui suteikia galimybę atsakius į du klausimus sužinoti kuris iš 7 pozityvaus mąstymo vadovų yra tinkamiausias. Sužinojus kuri knyga yra tinkamiausia, galima ją laimėti. Kiekvieną savaitę mes išrenkame 20 laimingųjų, kurie laimi knygas. Žaidimas prasidėjo balandžio 21 d. vyksta iki gegužės 21 d.

Kiekvienas užsiregistravęs žaidėjas gauna specialų žaidimo kodą, kurį gali pasakyti savo draugams. Kiekvienas naujas žmogus užsiregistravęs su kodu automatiškai padidina savo ir kodo savininko galimybę laimėti dvigubai. Tai reiškia, kad jei su mano kodu užsiregistravo mano draugas, mano ir draugo šansas laimėti dvigubėja. Pakviestų draugų skaičius yra neribojamas. Tai reiškia, kad savo šansą laimėti žaidėjas gali padidinti 2, 4, 7, 20 ir daugiau kartų.

Kurdami mikrosvetainę svarstėme, kaip paskatinti žmones savarankiškai populiarinti žaidimą. Šį kartą nusprendėme jiems dalinti kodus ir skatinti kviesti draugus. Kilo problema kodėl draugas turėtų registruotis su mano kodu ir mažinti savo šansą laimėti, padidindamas mano? Ją išsprendėme padvigubindami tiek besiregistruojančiojo, tiek draugo šansus. Užsiregistravęs su draugo kodu padidinu tiek savo, tiek jo šansus.

Žaidimas išvydo pasaulį balandžio 21 d. Nuo to laiko užsiregistravo daugiau nei 15`000 tūkstančių dalyvių. Jau išdalinta 40 knygų. Vidutiniškai vienas žaidėjas pakvietė po porą draugų. Viso į žaidimą įtraukta virš 50`000 žmonių. Su draugo kodais užsiregistravo maždaug pusė dalyvių.

Konstruodami mikrosvetainę stengėmės aiškiai pasakyti ką žmogus turi padaryti, kad laimėtų žaidime. Pirmame puslapyje užrašėme instrukciją.”Kaip laimėti? 1. Sužinokite, kokia knyga Jums tinkamiausia 2. Registruokitės 3. Laimėkite!”. Informacija apie šanso padidinimą pateikiama tik užsiregistravus, kad neblaškytų besiregistruojančiojo dėmesio.

Tiems kurie nenori atsakinėti į klausimą, kiekvieno puslapio apačioje pateikiamas blokas su knygų katalogu.

Knygas svetainėje galima pavartyti. Pridėti YouTube filmukai susiję su knygos turiniu. Žaidimo reklamai efektyviai panaudojome facebook ir naujienlaiškius. Svetainėje pristatomas knygas galima nusipirkti knygų klube. Tuo tiksliu prie kiekvienos knygos yra nuorodą tiesioginiam pirkimui.

Galvojau, kuo ji mane užkabino. Turbūt tuo, kad:

1. Kalba apie temą, kuri yra aktuali man
2. Kalba žmogus, kuris yra arti manęs
3. Pateikta per mediją priimtiną man

Nors Omnitelio paslaugų kainodara, požiūris į klientų aptarnavimą (aptarnaujančiųjų požiūris į klientą) ir tam tikrais atvejais, paslaugų kokybė, man nepriimtina, tačiau reklamą vertinu. Puikiai išnaudojamos modernios komunikacijos priemones. Globalizacija suartina bendrų interesų žmones, tuo galima pasinaudoti rinkodaros tikslais. Žmonės aktyviai dalinasi ir ne tik išklauso, bet ir atsako.

Gaila mygtukai skirti pasidalinti facebook’e ir twitteryje neveikia.

Kalbant apie facebooką, prisiminiau vieną Omnitel tyrimą, kurį teko vartyti. Reklama socialiniuose tinkluose jame piešiama labai gražiomis spalvomis. Viena skaidre noriu pasidalinti, kadangi teko prisidėti prie joje minimo projekto.

Bendradarbiavimas kuriant knygą www.beveiksuauge.lt

“Beveik suaugę” tikrai nustebino dalyvių aktyvumu. Virš 420 viršelių knygai pagamino facebook naudotojai. Teko girdėti, kad net kai kuriose mokyklose dailės pamokos buvo skirtos viršelių kūrimui, kad vaikai galėtų paruošti kokybiškesnius viršelius konkursui. Gaila, kad neužteko parako pilnai išnaudoti projekto potencialą. Nors jis dar nesibaigė…

Kelios susijusios ištraukos iš Omnitel pranišimo spaudai:

„Teoriškai tokia situacija palanki abiem pusėms. Nesvarbu, kokias paslaugas teikia ar produktus gamina, įmonės gali gauti tiesioginį atsaką iš savo klientų, o šie – išsakyti savo poreikius, jaustis išklausomi. Tokie klientai yra lojalesni. Tačiau praktikoje patenkinti tokius vartotojų lūkesčius įmonėms gali būti didelis iššūkis,“ – teigė „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.

Vartotojai įmonėms kelia vis didesnius reikalavimus bendravimui. Aštuoniems iš dešimties apklaustųjų svarbu greitai gauti atsakymą, bendrauti asmeniškai, turėti kuo įvairesnių būdų susisiekti – telefono ir el.pašto nebepakanka. Nuo šių bendravimo ypatumų priklauso pasitikėjimas bendrovėmis.

Tačiau, kita pranešimo dalis kalba taip:

2009-uosius galima vadinti esminio socialinių tinklų lūžio metais. Tyrimas atskleidė, kad socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Youtube“, „One.lt“, „Draugas.lt“ ir pan., jau aktyviai naudojasi daugiau nei pusė (53,4 proc.) visų šalies internautų. Tačiau tik 16,5 proc. iš tų, kurie naudojasi socialiniais tinklais, norėtų ten bendrauti su įmonėmis. Akivaizdu, kad vartotojai šią erdvę laiko asmenine. Bendrovės taip pat dar tik mėgina atrasti tinkamus bendravimo socialiniuose tinkluose būdus – kaip bendravimo su vartotojais kanalą juos įvardija kas dešimtas sprendžiamą balsą turinčių įmonių atstovų.

Panašu, kad O. nelenda į žmonių privačią erdvę. Jie perkelia korporatyvinį pranešimą į kliento privačios erdvės kontekstą. Tiksliau, naudotojo realybės dalimi užmaskuoja savo pranešimą ir lyg vilką avies kailyje, pasiunčia jį klientui. Tokiu būdu pirminis O. pranešimas yra patalpintas “mano” kontekste ir priimu jį kaip savo, be atmetimo reakcijos. Propaguodamas kliento vertybės Omnitelis parodo savo solidarumą ir taip skatina stipresnio ryšio atsiradimą. Juk sako, kad santykiai yra laimingi, ne tada, kai partneriai žiūri vienas į kitą, o kai partneriai žiūri į bendrą tikslą. Papildomai sukuriamas virusinis efektas, nes klientas nori pasidalinti su kitais to paties bendro konteksto (intereso) vienijamais draugais.

P.s. Gal reikia paskambinti Rūtai? Įdomu kas atsilieps :)

http://www.youtube.com/watch?v=AJZ5YcTQR4A

Ačiū už linką Artūrui.

Coralmap yra internetine rinkodara užsiimanti kontora. Nuo rugsėjo pabaigos ji užsiima google reklamos naudojimo skatinimu Baltijos valstybėse.

Kas dar nepasinaudojote – skubėkite prašyti kuponų čia: http://www.coralmap.lt/adwords-reklamos-kuponas.

National Geographic kaktusai

Nesuprantu, kaip jie nesušalo…

National Geographic lauko reklama

Panardinimas į vandenį krikšto metu simbolizuoja palaidojimą kartu su Kristumi, išnirimas iš vandens – prisikėlimą kartu su Kristumi

Krikštynos tarsi gairė žyminti vieno etapo pabaigą ir naujo pradžią. Kaip milestone’as projekte. Kai mokiausi kas yra work breakdown structure (WBS), buvo sunku suprasti kam reikalingi milestone’ai. Juk darbų pradžios ir pabaigos ir taip aiškios. Praktikoje, kai per medžius miško nesimato, milestone’ai praverčia bendresnio vaizdo susidarymui. Dabar, kai bandau eliminuoti polinkį į micromanagement’ą, milestone’ų paskirtis na lico. O jei projekto dalyvius po kiekvieno milestone’o nardint į vandenį, kad geriau jaustųsi projekto timeline’as…?… :p

Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.

Kitas krikšto aspektas – priklausomybės kokiai nors grupei paskelbimas su atitinkamų regalijų perdavimu. Galima pasvarstyti – kam reikalingos ceremonijos, inauguracijos, atidaromieji ir uždaromieji susirinkimai? Dalyvaujant ceremonijoje, grupės narių akivaizdoje, viešai deklaruojamos nario teisės ir priimamos pareigos. Atsiranda ne tik formali ir asmeninė  atsakomybė prieš projekto vadovą, bet kur kas stipresnis jausmas, kad esi įsipareigojęs grupei. Žmogaus išvedimas iš rutinos, nuokrypis nuo normalios kasdienybės ryškiau užsifiksuoja tiek krikštijamojo tiek kitų grupės narių sąmonėje.

Kaip tokiu atveju vertinti kūdikių krikštą? Visiškai nedemokratiška :) Nors šeima turbūt ne ta vieta, kur reiktų demokratijos ieškot.

Prie fočkės dar pareklamysiu:

Jeigu nebūtų šiandien darbinga diena, nebūčiau užsisėdėjęs darbe iki belekiek, būčiau nuėjęs į parodą Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Važiuoju į darbą ir jau kokią savaitę jų reklama akis bado – Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970. Jamam šitą reikalą ryt!

Cold War Modern

National Geographic lauko reklama

Mes (IT’šnikai) savo ruožtu paleidome svetainę www.nationalgeographic.lt.

Svetainė pagal savo sandarą – labai paprasta. Neslėpsiu, pagrindinis jos tikslas – leisti žmonėms prenumeruotis ir atsiskaityti už prenumeratą on-line :)

Prenumeratai skatinti bus dedamas kiekvieno numerio teaser’is – ištraukos iš straipsnių ir nuotraukos. Ech, kaip norėtųsi čia skaityti pilnus straipsnius, bet deja šitas malonumas kiek per brangus.

Svetainės vaizdas minimalistinis, kad neužgožtų pagrindinio grožio – nuotraukų :) Laikomasi bendros stilistikos.

Svetainė dar nėra 100% baigta, todėl jeigu matote kokių tobulintinų vietų, labai laukiu komentarų. Kadangi tai yra pirmoji versija, tikėtina, kad jos formatas ateityje gali vystytis priklausomai nuo žurnalo pasisekimo ir visuomenės reakcijos.

Greičiausiai pasikeitimų bus ir per ateinančias kelias dienas, nes ne visos sumanytos funkcijos jau pilnai įgyvendintos.

Ech, smagu matyti kažką augančio nuo tokio

Minčių žemėlapis

Iki tokio

Pirma vizija

Tada

Galutinis HTML prototipas

Tada Jurgos rankose virstančio į dizainą

Dizainas

Ir galų gale M2 meistrų rankose virstančio į visavertę svetainę :)

Nu va, pasidžiaugiau :) Jei rasit svetainės nesamonių – komentuokit!

http://www.youtube.com/watch?v=YcShcgLRgSE

Važinėk dviračiu

http://www.youtube.com/watch?v=lalRsrhkeR4

Rūšiuok šiukšles

http://www.youtube.com/watch?v=-75YlAdd2gc

Taupyk elektrą

http://www.youtube.com/watch?v=YMpmL1fQjus

Taupyk vandenį

http://www.youtube.com/watch?v=Gst02NRKQFE

Naudok rutulinį dezodorantą ir kvietimas dalyvauti moksleivių filmukų konkurse

Restepka filmmakeriui Tadui Vidmantui.

P.s. Blemba … jau žinau kas man dureles nubraižė ir langą iškūlė :)

Vakar pirmą kartą ten apsilankiau pats. Iš pirmo žvilgsnio, pasirodė, kad miesto centre gavome dar vieną pirkimo fabriką užtvindytą kruopščių darbuotojų, visom išgalėmis besistengiančių vienoje iš parduotuvių rasti lopą skylei žiojėjančiai toje vietoje, kur turėtų būti integruotas žmogus. Nesakau, kad visi besilankantys yra tokie. Pats važiuoju pirktis į dideles parduotuves, dėl to, kad taip yra patogu, greičiau galiu gauti visko, ko reikia ir sprukti iš ten. Tačiau stengiuosi, kad tai netaptų vieninteliu man žinomu pramogavimo būdu ar laisvalaikio praleidimo vieta. Kiek man tai sekasi – kitas klausimas, bet jo gal neaptarinėkim :P Taigi, mačiau ten daug gražiai įpakuotų, statybų ar panašių industrijų atstovų per pastaruosius metus sparčiai šoktelėjusių per kelias socialinės mitybos piramidės pakopas aukštyn, bet dar nespėjusių susiprasti kur atsidūrė ir kur dabar reikia save pasidėti. To pasekoje, kaip naktinės plaštakės, pasidavusių ryškiausiai šviečiančių lempučių link.

Bet argi tai nėra natūralu? Iš kur žmogui rasti kitą kelią, jei aplinka iš jo reikalauja būti paklusniu pirkėju, formuodama vertybių sistemą paremtą materialiomis gėrybėmis ir slopindama kūrybiškumą, kad neduokdie, pats sugalvos, tapti patenkintu ir neberiks blizgučių? Anaiptol neesu askezės šalininkas ar lepšis bandantis pateisinti, savo nesugebėjimą užsidirbti pragyvenimui. Pinigus vertinu ir noriu jų kuo daugiau, bet esu matęs laimingų žmonių, kurių mobilus telefonas net ir be 5 megapikselių kameros puikiai atlieka savo funkciją ir pilnai patenkina šeimininko poreikį. Galvoju apie Kalėdas, kurių metu po eglute nesivolioja pusė maksimos nuolaidinio asortimento ir stalai nelūžta nuo maisto, o sėdintieji prie jų jaučia šilumą iš tarpusavio supratimo.

Kuo čia dėti prekybos centrai? Ką jie gali padaryti? Esu giliai įsitikinęs, kad siekiant sukurti sėkmingą šiuolaikišką prekybos centrą, nepakanka jame sudaryti palankias sąlygas komercijai. Neužtenka suformuoti geriausiai paklausą atitinkančią pasiūlą, rinkodaros ar puikios geografinės dislokacijos. Dominuojančias pozicijas įgis ne tie, kurie atras kelią tik į piniginę, o tie, kurie sugebės pritaikyti savo strategijoje web 2, antrosios kartos interneto, filosofiją. Neabejotinai sociologijoje ar panašiame moksle socialinių tinklų ir vartotojų sukurto turinio sėkmės fenomenas išnagrinėtas ir įvardintas moksliniu pavadinimu, bet kadangi IT yra mano pagrindinis arkliukas, naudoju sau žinomą terminą. Taigi, sėkmė lydės tuos, kurie taps bendruomenės namais, kuriuose pridėtinę vertę kurs žmonės. Centrai, kurie bus platforma, skatinančia kūribingumą, leidžiančia vartotojui realizuoti save, bendrauti ir tuo patraukti apilnkinius. Tokiems centrams į priekį padės judėti sinergija su aplinka.

Kaip to pasiekti? Tikslaus atsakymo nežinau, bet kur kas mieliau eisiu į knygyną, kuriame prieš pirkdamas galiu prisėsti greta esančioje kavinėje ir pasklaidyti geidžiamą knygą aptardamas ją bendraminčių kompanijoje. Sėdėdamas kavinėje mielai pasižiūrėsiu, kaip centro alėjoje šoka entuziastai, kuriems niekas nemoka už aplinkinių linksminimą, o tiesiog leidžia pasinaudoti erdve, pasikviesti draugus ir pamokyti juos šokti. Sudalyvausiu elektronikos būrelyje veikiančiame greta buitinės technikos parduotuvės ar pasiklausysiu open mic pasirodymų leidžiančių pradedantiesiems nusitiesti savo kelią į žvaigždes. Tiesą pasakius nežinau, kas mane labiau paveiktų – draugo kvietimas susitikti su panašiais į save, ar tviskanti reklama per televiziją. Spėju, kad pirmasis variantas, nes šiuo metu vienintelė mane pasiekianti reklama yra LRT podcastuose. Internetinė reklama jau senai užblokuota, gatvės stendus automatiškai blokuoja pasąmonė, o televizorius – tiesiog per didelė prabanga laiko prasme. Galų gale reikia nepamiršti apie kontingento magnetizmą. Tikiu, kad centro lankytojai bus žmogiškesni, aktyvesni, kūrybiškesni, tolerantiškesni ir atviresni, o tokių žmonių koncentracija sukuria ypatingą aurą.

Prie ko Panorama? Tikriausiai prie to, kad tai yra naujas reiškinys, kol kas neturintis savo veido, su perspektyva formuotis ir keistis. Jaučiu intrigą sužinoti į ką ji išsivystys.

Tai tiek, šį kartą :)
Linkėjimai.