Užtikau straipsniuką apie e. knygas. Aptariamas skaityklių kainų kritimas. Dabar skaityklės kainuoja ~150-189$ (Nook v.s. Kindle). Skaityklių kainų kritimą plačiau aptaria M2 savo blogo įraše Elektroniniai skaitytuvai pinga.
Įdomu, kad Amazon ir BarnsNoble kovoje pasirodo labai svarbus aspektas – fizinio knygyno egzistavimas. Pasak straipsnio autorių, B&N turi didelį pranašumą kurdami žmonių pasitikėjimą, nes jie yra realybėje egzistuojantis mažmenininkas. Reaguodama į tai, Amazon sudarė sandorį su Target dėl daugiau nei 200 knygynų mažmeninio tinklo įkūrimo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Kindle turi PC ir iPhone programas knygų skaitymui.
Atsižvelgiant į ketvirtos karto iPhone. 320 dpi ekrano raišką, kuri yra didesnė už spaudos kokybę ir didelį ekraną, reikia jį vertinti kaip rimtą atsvarą „tradiciniams“ e. knygų skaitytuvams (monitoriaus raiška 92 dpi, spaudos ~300 dpi).
Galiausiai, pasirodė pamokų ciklas, kaip reikia gaminti e. knygas.
Šiuo metu galima įsigyti paskaitų ciklus „webcast“ formatu, kuriuose.
eBook 201: eBook Production Intensive WEBcast Series
Populiariausi e. knygų formatai, prietaisai ir distribucijos modeliai
E. knygų konvertavimas ir formatavimas kindle įrenginiui (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.
E. knygų konvertavimas į ePUB. (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.
Kartais gaunu Manto Tvarijonavičiaus iš Mind training naujienlaiškius. Jie yra vieni iš nedaugelio naujienlaiškių, kuriuos perskaitau. Tai yra dėl to, kad be reklaminio turinio naujienlaiškyje pateikiami straipsneliai psichologine tematika. Jie nėra labai moksliniai ar labai išsamūs, tačiau plačiajai visuomenei labai tinkami.
Tokį modelį rekomenduoja dauguma rinkodaros specialistų analizuojančių korporatyvinius naujienlaiškius, blogus ar socialinių tinklų puslapius. Viena iš lankytojo prisijaukinimo strategijų yra pateikti savo pranešimą surištą su realią naudą nešančia informacija. Kitais žodžiais tariant, kabliuką užmaskuoti po gera doze jauko :) Žinoma tai tik viena iš strategijų. Tiesmukai ir aiškiai įvardintas pranešimas apie 60% nuolaidą ar galutinį išpardavimą taip pat labai efektyvus būdas. Labai tinkamas trumpalaikiam smūginiam efektui.
Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad šiame naujienlaiškyje radau moksliškai pagrįstą paaiškinimą liaudies išminčiai, kuri byloja, kad burtai nustoja veikti, kai apie juos pradedi kalbėti garsiai. Tikriausiai visi sutiksite, kad burtai vargu ar egzistuoja realybėje, tačiau egzistuoja žmogaus pasąmonė, įtaiga ir saviįtaiga, kuri ir atlieka visą darbą. Naujienlaiškyje pateikiamas straipsnis, kuriame aprašomas tyrimas analizuojantis žmonių savijautos priklausomybę nuo aplinkos, tarkime nuo oro. Tyrimo metu atsitiktine tvarka atrinktų respondentų buvo teiraujamasi ar jie jaučiasi patenkinti savo gyvenimu. Vėliau buvo tikrinama koreliacija tarp tuo metu buvusio oro ir atsakymų. Didžioji dalis respondentų jautėsi labiau patenkinti gyvenimu, kai apklausos metu buvo geras oras. Kol kas visas atrodo pakankamai logiška. Tačiau kitoje tyrimo dalyje, prie užduodant klausimą apie pasitenkinimą gyvenimu, buvo paklausiama koks tuo metu yra oras. Žmogui atsakius į šį klausimą, koreliacija tarp pasitenkinimo laipsnio ir oro išnykdavo. Tai yra, antroji respondentų grupė, kuriems buvo užduodami du klausimai, buvo kur kas mažiau jautri oro sąlygoms. Iš to išplaukia, kad sąmoningai įvertinus nesąmoningai mus veikiančius veiksnius, jie praranda įtaką.
Rezultatai rodo, kad klausimas įtakos turėjo. Antrajame tyrimo etape, sugrupavus žmones į grupes pagal oro sąlygas, tiek ten, kur lijo lietus, tiek ten, kur švietė saulė, žmonės buvo vienodai patenkinti gyvenimu. Vienodai laimingi.
Rašo straipsnio autorius ir padaro tokią išvadą:
Tyrimas aiškiai parodo, kiek nesąmoningi mąstymo procesai lemia nuotaiką ir platesnius egzistencinius vertinimus. Žmonės, nesusimąstydami apie saulę ar lietų už lango, nesąmoningai pasidavė oro įtakai. Tai rodo skirtingi dviejų skirtingų grupių atsakymai į klausimą „kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ Kol šio tyrimo dalyvis nesusimąstė apie orą, laimingesnis buvo tas, už kurio lango švietė saulė, nei tas, už kurio lango lijo lietus. Tačiau vos tik tyrėjai šioje vietoje įjungė sąmoningus mąstymo procesus ir paskatino susimąstyti apie orą (tam ir buvo užduodamas papildomas klausimas „koks pas jus oras?“), oro įtaka nuotaikai ir vertinimui išnyko. Vienodai patenkinti gyvenimu ir laimingi buvo ir tie, ir tie tiriamieji. Sąmoningas mąstymas užblokavo oro įtaką nuotaikai. Kitaip tariant, neleido jaustis gerai, kai už lango švietė saulė.
Į rankas pateko O’Reilly Tools of Change for Publishing Conference, Marriott Marquis skaityto pranešimo skaidrės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių inspiruotų jos įžvalgų apie vadovėlių ateitį. Tai nereiškia, kad jos visos yra tinkamos Lietuvai ir palaikomos Lietuvos leidyklų, bet ignoruoti pasaulines tendencijas būtų nusikalstamas aplaidumas. Prezentacija labiau orientuota į akademinę bendruomenę, bet nematau didelių trukdžių pritaikyti tuos pačius dėsnius mokyklinės literatūros leidybai.
Mokamas vs nemokamas turinys
Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.
Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.
Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.
Atviri vadovėliai
Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.
Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma
Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.
Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.
Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas
Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.
Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.
Žinių patikrinimas
Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.
Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės
Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.
Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)
Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.
Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
Išnaudojama 3-D technologija
Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Iššūkiai
Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.
Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.
Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.
Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.
Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.
Visiškai netyčia akį užkabino Omnitelio reklama. Tikriausiai dauguma jau esate šią Omnitelio reklamų seriją matę per televiziją, tačiau man, kaip žmogui neturinčiam televizoriaus (ar laiko jam), tai buvo naujiena. Reklamas galite pažiūrėti čia.
Galvojau, kuo ji mane užkabino. Turbūt tuo, kad:
Kalba apie temą, kuri yra aktuali man
Kalba žmogus, kuris yra arti manęs
Pateikta per mediją priimtiną man
Nors Omnitelio paslaugų kainodara, požiūris į klientų aptarnavimą (aptarnaujančiųjų požiūris į klientą) ir tam tikrais atvejais, paslaugų kokybė, man nepriimtina, tačiau reklamą vertinu. Puikiai išnaudojamos modernios komunikacijos priemones. Globalizacija suartina bendrų interesų žmones, tuo galima pasinaudoti rinkodaros tikslais. Žmonės aktyviai dalinasi ir ne tik išklauso, bet ir atsako.
Gaila mygtukai skirti pasidalinti facebook’e ir twitteryje neveikia.
Kalbant apie facebooką, prisiminiau vieną Omnitel tyrimą, kurį teko vartyti. Reklama socialiniuose tinkluose jame piešiama labai gražiomis spalvomis. Viena skaidre noriu pasidalinti, kadangi teko prisidėti prie joje minimo projekto.
Bendradarbiavimas kuriant knygą www.beveiksuauge.lt
“Beveik suaugę” tikrai nustebino dalyvių aktyvumu. Virš 420 viršelių knygai pagamino facebook naudotojai. Teko girdėti, kad net kai kuriose mokyklose dailės pamokos buvo skirtos viršelių kūrimui, kad vaikai galėtų paruošti kokybiškesnius viršelius konkursui. Gaila, kad neužteko parako pilnai išnaudoti projekto potencialą. Nors jis dar nesibaigė…
Kelios susijusios ištraukos iš Omnitel pranišimo spaudai:
„Teoriškai tokia situacija palanki abiem pusėms. Nesvarbu, kokias paslaugas teikia ar produktus gamina, įmonės gali gauti tiesioginį atsaką iš savo klientų, o šie – išsakyti savo poreikius, jaustis išklausomi. Tokie klientai yra lojalesni. Tačiau praktikoje patenkinti tokius vartotojų lūkesčius įmonėms gali būti didelis iššūkis,“ – teigė „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.
Vartotojai įmonėms kelia vis didesnius reikalavimus bendravimui. Aštuoniems iš dešimties apklaustųjų svarbu greitai gauti atsakymą, bendrauti asmeniškai, turėti kuo įvairesnių būdų susisiekti – telefono ir el.pašto nebepakanka. Nuo šių bendravimo ypatumų priklauso pasitikėjimas bendrovėmis.
Tačiau, kita pranešimo dalis kalba taip:
2009-uosius galima vadinti esminio socialinių tinklų lūžio metais. Tyrimas atskleidė, kad socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Youtube“, „One.lt“, „Draugas.lt“ ir pan., jau aktyviai naudojasi daugiau nei pusė (53,4 proc.) visų šalies internautų. Tačiau tik 16,5 proc. iš tų, kurie naudojasi socialiniais tinklais, norėtų ten bendrauti su įmonėmis. Akivaizdu, kad vartotojai šią erdvę laiko asmenine. Bendrovės taip pat dar tik mėgina atrasti tinkamus bendravimo socialiniuose tinkluose būdus – kaip bendravimo su vartotojais kanalą juos įvardija kas dešimtas sprendžiamą balsą turinčių įmonių atstovų.
Panašu, kad O. nelenda į žmonių privačią erdvę. Jie perkelia korporatyvinį pranešimą į kliento privačios erdvės kontekstą. Tiksliau, naudotojo realybės dalimi užmaskuoja savo pranešimą ir lyg vilką avies kailyje, pasiunčia jį klientui. Tokiu būdu pirminis O. pranešimas yra patalpintas “mano” kontekste ir priimu jį kaip savo, be atmetimo reakcijos. Propaguodamas kliento vertybės Omnitelis parodo savo solidarumą ir taip skatina stipresnio ryšio atsiradimą. Juk sako, kad santykiai yra laimingi, ne tada, kai partneriai žiūri vienas į kitą, o kai partneriai žiūri į bendrą tikslą. Papildomai sukuriamas virusinis efektas, nes klientas nori pasidalinti su kitais to paties bendro konteksto (intereso) vienijamais draugais.
P.s. Gal reikia paskambinti Rūtai? Įdomu kas atsilieps :)
Pagal Kamiu, pasaulis, visa būtis – neaprėpiama. Jis teigia, kad “bet koks tikras pažinimas neįmanomas”. Kol filosofai ginčijasi ar realybė yra pažini, paprasti mirtingieji savo ribotomis juslėmis, tarsi kokie neregiai, čiupinėja dramblį iš skirtingų pusių ir šūkauja: – “Jis panašus į virvę”, “O ne! Jis panašus į burbulą”, “Juokaujate, jis – raguotas”. Vakar palatos draugas mane įtikino, kad Lietuva panaši į senuką.
Pertraukėlė super rezultatyvi, apturėjau garbę asmeniškai susipažinti su Pukomuko, Liutauru ir dviem žaviom merginom iš prokuratūros. Aga, iš prokuratūros :) Pasirodo prokuratūra nesenai atsidarė savo svetainę, o dabar ruošiasi atidaryti BLOGą. Jau įsivaizduoju patį kontraversiškiausią ir labiausiai eklektišką adresą ever blogas.prokuraturos.lt
:) blogas.prokuraturos.lt … kas toliau? Gal realybės šou “Kelias į …tardymo įzoliatorių” :) Jaučiu nuneštų visus realybės šou. O gal BK wiki? Kalbant apie wiki – kalba Domas iš wikipedijos. Einu klausyt.
p.s. Sklando gandai, kad dvi merginos iš prokukratūros yra vieninteliai 2 žmonės pirkę bilietus į konferenciją :)
Užtikau straipsniuką apie e. knygas. Aptariamas skaityklių kainų kritimas. Dabar skaityklės kainuoja ~150-189$ (Nook v.s. Kindle). Skaityklių kainų kritimą plačiau aptaria M2 savo blogo įraše Elektroniniai skaitytuvai pinga.
Kartais gaunu 
