Posts Tagged ‘Rasa’

Šiame įraše kalbėsiu apie svetainę skirtą dalintis kelionių maršrutais ir apie du neblogus variantus vieną dieną pasivažinėti dviračiu.

Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.

Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.

Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.

Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.

Atradęs GPSies apsidžiaugiau, nes radau čia jau įkeltus 300 maršrutų Lietuvos teritorijoje. Jau įkėliau 2 savo. Juos galite pažiūrėti mano profilyje http://www.gpsies.com/trackList.do?username=aphex. Kaip GPSies patys prisistato – “Maršrutai valkatoms”, manau pats tas man :) Kadangi valkatos valkiojasi, reiškia prie kompiuterio nesėdi. Iš to išplaukia, kad jiems reikalingos mobilios aplikacijos. GPSies siūlo savo aplikacijos versiją Android ir iPhone telefonams. ps. įspėju, kad svetainė šlubuoja naudojant google chrome.

Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.

Varenos rajonas. Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iimngtekwhljrluv

Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.

Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.

Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.

Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai.

Daugiau šios kelionės nuotraukų draugams facebooke: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=69082&id=1386824264

Žasliai – Elektrėnai – Trakai – Lentvaris – Vilnius

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iihcupayotiaeihi

Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Šią žiemą visiškai netikėtai suradau alternatyvą kalnų slidinėjimui. Lygumų slidės žinoma nesuteikia viso adrenalino, kurį galima patirti leidžiantis su snieglente, tačiau šį trūkumą puikiai kompensuoja kokybiškas fizinis krūvis ir galimybė slidinėti kelis kartus per savaitę neišsimušant iš darbinio ritmo.

Žiema išpuolė puiki. Pernai gal porą kartų ir būtų pavykę iščiuožti. Pagal prognozę dar savaitėlę kitą pavyks pasimėgauti sniegu.

Pradėjęs pasakoti pažįstamiems apie savo naują pomėgį neretai sulaukiu klausimo apie trasas. Ogi tokių nuolat esančių trasų turbūt nėra, tačiau kiekvieną savaitę vyksta SNAIGĖS žygiai. Snaigės žygius organizuoja visuomeninė organizacija Lietuvos Keliautojų Sąjunga, kuri 1991 metais išsivystė iš daugiau nei 60 metų veikusios Lietuvos turizmo sąjungos. Snaigės skelbimus apie artimiausius Snaigės žygius galima rasti svetainėje http://www.turistas.lt/. Yra žmonių, kuriuos baido organizuoti žygiai, nes atrodo, kad jiems turi būti pasiruošęs ar atitikti kokius nors standartus. Šiuo atveju Snaigė tinkamas pasirinkimas tiek pradinukui, tiek entuziastui. Kiekvieno žygio metu būna parengtos 3 trasos, maždaug 4, 8 ir 16 km., todėl kiekvienas gali pasirinkti jam patinkantį atstumą. Registruotis nereikia. Starto ir finišo laikas labai plataus diapazono, o svarbiausia, kad prie finišo laukia puodas nemokamos karštos arbatos ir lipdukas. Surinkus 5 lipdukus gali gauti ženkliuką :)

Vakar prasidėjo mano pažintis su pokerio žaidimu.

Visiškai nesigailiu, kad iki šiol nebuvau išbandęs gal 15 min. nuo namų esančio Liepkalnio. Šita vieta yra labai blogai. Snowparko nebandžiau, tačiau pagrindinė, aukštoji trasa yra kančia, kadangi 30 sek. pasileidus ledo kupstais ir plikledžio tyrais, tenka 15 min. laukti prie keltuvo, baloje. Anykščiuose kalnas suteikė man didesnį pasitenkinimą, žagarkalnyje, taip pat.

Duodu dar vieną šansą liepkalniui, kitą kartą bandysime Giedriuko snowparką. Restepka gerbiamiesiems entuziastams. Stebėdamas, kaip jie nuoširdžiai mojuoja lopetiniais retrakais, jaučiu didelę pagarbą už pasiaukojimą visuomenės  labui.

Išskridau pas prancūzus, pačekinti, kaip lenta slysta per alpes. Po pirmos dienos turėčiau pastebėti, kad gėdą dėl kartografinio kretinizmo, ištikusią pasiklydus trasose, puikiai nuslopina šiltas prancūziškas batonas su šaltu pienu ir vaizdu į alpes.

Alpės… oj tos alpės su savo pietietiška saule, tuščiais keltuvais, trasomis, kurių per vieną dieną visų išbandyti nespėji ir viešbučiu, kurio durys išeina į keltuvą, o langai į kalnus.

Lyginant su Jasna, Val Thorens yra kurortas, su kurorto atmosfera.  Jasnoje tokios nėra. Gal tai dėl saulės ir erdvės, gal dėl žmonių, o gal dėl to, kad prie keltuvų nereikia grūstis eilėse? Bet už tai Slovakijoje geresnės juodos trasos :) Čia juodų mažai, jos trumpos ir nuskustu sniegu.

Kadangi išsipakavus paaiškėjo, kad netbooko pakrovėjas liko namuose, šis įrašas išvys pasaulį gerokai kelionei pasibaigus.

Update 2009.01.21: P.s. žemiau sekantį prierašą darau post faktum, todėl galiu paminėti, kad už lango žvelgiančio į alpes, taip pat buvo ir budėjimo stotis, prie kurios visą naktį dūzginosi sniegomobiliai, o lango uždaryti nebuvo galima, nes kambary nežmoniškai karšta :) Vienžo – tobula niekada nebūna.

Trumpai apie Val Thorens. Tai yra vienas iš daugelio trijų slėnių kurortų, esantis greta Les Menuires ir Orelle. Kitų nevardinsiu, nes nieko apie juos nežinau. Pagal trasų skaičių šita vieta kol kas mano patirtyje konkurentų neturi, pa gal pačias trasas, taip pat užima vieną pirmaujančių vietų. Gausu trasų tinkamų tiek pradedantiems, tiek patyrusiems yra snow parkas mėgstantiems pašokinėt. Kiek susidūriau, aptarnavimas buvo puikus. Miestelyje yra keletas parduotuvėlių, beje visas verta aplankyti, nes kai kurių produktų kainos gali skirtis iki 3 kartų.

Jeigu važiuosite, būtinai pasiimkite knygų ir filmų, nes apart slidinėjimo čia nelabai yra ką veikti. Tiesa, yra trasa haikinghui, kuria galima sukarti gero pusdienio maršrutą. Verta pasiimti fotiką. Mėgstantiems naktinį fotografavimą tūrėtų labai patikti naktinis kalno apšvietimas, naktimis pasitaiko grupelių nuo kalno besileidžiančių su fakelais ar ciklopais, nuotraukos turėtų būti įspūdingos.

Pasirodo norint turėti slidinėjimo kurortą, visai nereikia turėti kalnų, užtenka išsikasti pakankamai gilią duobę. Kaip kad ir padarė braliukai latviešai Žagarkalnyje. ;P Na bent jau toks įspūdis susidaro, kai trasos nukreiptos viena į kitą sudarydamos V formą.

1 pav. Duobė, kuria zirga galvas naudoja slidinėjimui

Kaip matote nuotraukoje, Žagarkalnio duobės gylis – apie porą šimtų metrų, to pasekoje leidimasis trunka ~ 15 sek., užkilimas apie 3 minutes. Sniego sočiai ir tuo nuolat rūpinasi 6 patrankos. 26 d. veikė 2 trasos, 27 sniego buvo pripūsta jau trijose, o perspektyvoje matėsi ir 4 trasa.

Trasos atrodo kažkas tarp mėlynos ir raudonos. Vienoje trasoje veikia 2 keltuvai, todėl eilių beveik nėra.

Nors ir esu lentos lama, iš nuobodulio, jau po valandos pradeda kirbėti velniukas daryti kažką snieglenčių parke. Netgi pabandžiau pašokinėt nuo tramplino… ir kokius 5 cm net ir pašokau ;p

Apibendrinant – kelionė verta to. Pora dienų ant Žagarkalnio – tinkamas apšilimas prieš kažką rimtesnio arba galimybė nebrangiai pradėti išsinuomojant instruktorių pigiau negu austriškom, itališkom ar pranciziškom kainom.

Infrastruktūrą latviešai susitvarkė neblogai, aplinkui yra keletas poilsio namų, kur nakties kaina vyrauoja nuo 25 iki 50 latų už dvivietį kambarį. Keltuvų yra pakankamai, sniego taip pat. Nuomos punkte snieglentės ir batai ne super kokybės ir nepirmos jaunystės, bet jie YRA :), kas jau nėra blogai.

 

Sumoje 3 dienų kelionės sąmata tokia:

1. Maistas – nemokamai, tereikia pakeliui nusiaubti tėvų Kalėdinį stalą + 5 LVL alui ir čipsams.
2. Kuras – 170 Lt
3. Gyvenimas – du dviviečiai kambariai, 2 naktimas 100 Latų
4. Ski pasas 5 valandoms – 9 LVL + 1 val. kitą dieną – 4 LVL
5. Lenta ir batai – 8.5 LVL + 1 val. litą dieną 4 LVL (tiksliai nepamenu kiek kainavo vienai valandai, bet daug maž…)
6. Fastum gelis + gera kompanija – neįkainojama.

Viso ~ 320 Lt žmogui, važiuojant keturiese su 1 automobiliu.

Gryno važiavimo iš Vilniaus – apie 5 valandas, įskaitant higienines pertraukėles.

Tiesa taupant laiką, galima važiuoti arčiau – į Milžkalnį, katras yra arčiau sienos, taip sutaupant maž daug 100 km į vieną galą. Jame dar neteko pabuvoti, gal turite atsiliepimų? Ar gal esate aplankę daugiau latviškų kalnų – please, pasidalinkite įspūdžiais.

Tai tiek, linkėjimai!

2 pav. Aphexas po šuolio per trampliką

 

3 pav. Minėtoji neįkainiojama kompanija + 1 vnt. už kadro

Nors didysis vedlys Matataka šiuo metu išvykęs patirti nepažįstamų kraštų malonumų, jo dvasia mūsų nepalieka ir verčia palikti namus vardan didžiųjų tolių.

Šį kartą įveikėme Kairiojo Nėries kranto turistinę trasą. Tiesą pasakius trasa sudarė gal tik ketvirtį maršruto :), bet JI TO VERTA.

Sumoje maršrutėlis ~ 90 km, užtruko apie 6 val., todėl labai sėkmingai numinamas per dieną. Nukakome iš Vilniaus į Avižienius, Sudervę, Dūkštas, Panerius, Rykantus ir grįžome į Vilnių.

Išvažiavus kiek anksčiau arba išvyką planuojant šviesesniu metų laiku, galima stoti prie ąžuolų karalienės ir karaliaus, apžiūrėti Dūkštų ąžuolyną, tada užsukti Karmazinų pilkapyną, o grįžtant paskutinius 25 kilometrus šiek tiek prasiilginti važiuojant per Trakus. Mes mynėme tieisi į Vilnių, nes buvo jau tamsu, bet paskutinioji atkapra autostrada buvo tikrai ne pati maloniausia.

Ryšium su laiko trūkumu, turistinio maršruto taip pat pilnai neišnagrinėjome, bet tai tik į naudą, kadangi liko proga nuvažiuoti ten su mašina ir prasivaikščioti gerą pusdienį, kadangi einant palei Neries kilpą susidaro apie 23 km. Kelyje gausu poilsiaviečių, labai gražūs upės vagos šlaitai ir puiki atmosfera.

Taigi, Matataka, ruoškis pasivaikščiojimui :)

Besidomintiems, maršručiukas detaliau: Kairiojo Neries kranto turistinė trasa.

Ryšium su tuo, kad niekaip religinėje plotmėje nesuvedu Senelio Šalčio (a.k.a. Kalėdų Senelio) egzistencijos, su mums visiems puikiai pažįstamo tipelio gimtadieniu, įmesiu keletą laiškučių iš vaikučių pabiručių ir senelio atsakymų į juos…
“Seneli, sveikinu tave su sventemis. Ir noriu labai paprasyti vieno dalyko: kad mano tetis ir mama vel gyventu kartu. Petriukas.”

Senelio Salcio atsakymas:
“Mielas Petriuk, malonu buvo gauti tavo laiska. Pabandyk suprasti, nieko cia padaryti neimanoma. Tavo tetis dabar gyvena su tavo aukle, kuri yra jauna ir labai seksuali. Nejaugi tu manai, kad jis gris pas tavo frigidiska mama, kuri nuolat inkscia del ko papuola? Atejo laikas atsisakyti tokiu svajoniu. Gal geriau as tau padovanosiu nauja “Lego” konstruktoriu! Tavo Senelis Saltis.”

..

“Seneli, as padejau tau ir Snieguolei pieno ir sausainiu, o tavo elniams ir kiskiams – morku. Linkejimai – Daivute.”

Senelio Salcio atsakymas:
“Miela Daivute, dekui tau uz gerus norus, taciau nuo pieno man paleidzia vidurius, o nuo morku mano elniai bezda man i veida. Geriau palik man po eglute buteli degtines. Jei gali – didesni. Tavo Senelis Saltis.”

..

“Seneli Salti, kuo tu su Snieguole uzsiimi likusias 364 dienas? Kur tu gyveni? Ar Siaures Poliuje? Ar darai vaikams zaisliukus? Geriausi linkejimai – Vytukas.”

Senelio Salcio atsakymas:
“Brangus Vytuk, visi zaislai gaminami Kinijoje. O as su Snieguole gyvenu Kedainiuose, kur turiu vieno kambario buta. Mes tenai su Snieguole didziaja dali laiko filmuojame pornografinius filmus. Laisvu nuo darbo metu as geriu vietineje uzeigoje degtine, kartais dalyvauju mustynese. Nepyk, bet tu pats norejai suzinoti tiesa, Vytuk.”

..

“Seneli Salti, kodel tu visada ateini i namus, kai mes miegame? Lina.”

Senelio Salcio atsakymas:
“Linute, tu tokia naivi, kad tuo sunku patiketi. Tikiuosi, kad tau pavyks uzaugus susirasti normalu darba. Siais metais as tycia neuzeisiu i jusu namus. Senelis Saltis.”

..

“Seneli Salti, as labai noriu, kad tu siais metais padovanotum man suniuka. As labai labai noriu! Prasau, Seneli Salti, padovanok man suniuka! Labai prasau! Prasau, prasau, prasau! Suniuka, PRASAU, PRASAU, PRASAU, ar gali padovanoti man suniuka? Jonukas”

Senelio Salcio atsakymas:
“Jonuk, tavo ikyrus zyzimas ir zliumbimas gali suveikti su tavo tevais, bet tik ne su manimi. Pasirink viena is dvieju: arba vel gauni dovanu megztini, arba dovanu nebus is viso. Senelis Saltis.”

P.s. tikrai žinau, kad mano praeitų metų laišką, Kalėdų Senelis perskaitė tad ir Jūs galite palikti savo pageidavimus komentaruose, po juo :) … vis vien gausite kojinių ir vitaminų :P

Lokės pėda, tai nuotykių parkas Jonavos rajone. Pati Jonava, bent jau tiek kiek mes ją matėme – vienas didelis achemos fabrikas :)

Na bet nenukrypkime nuo temos. Lokės pėda yra nuotykių parkas, kuriame tarp medžių ištampyti lygnai, įrengtos trasos su kliūtimis.
Pramoga labai aktyvi, linksma, įdomi, ugdo komandinę dvasią, puikus būdas pasitreniruoti ir vieną kitą kilogramą numesti (man pasisekė, gal 4 kartus buvau visus 99 numetęs).

Trasos suskirstytos pagal sudėtingumą: geltona, mėlyna, žalia, raudona, juoda ir olimpinė. Pirmos 3 išspaudė švelnų prakaitą. Tada sumanėme išbandyti “Olimpinę” trasą.

Tai buvo vakaro klaida… Dabar žinau kodėl parkas vadinasi “Lokės pėda”, nes išažiuojant jautiesi kaip lokės sumindytas :) Taip pat, po olimpinės trasos paaiškėjo kodėl ji vadinasi “Olimpine” ir ką reiškia posakis “padėtis be išeities”. Parsivežiau keletą mėlynių ir kokį litrą adrenalino.

Niekada nepamiršiu savijautos, kai kabi 15m. aukštyje tarp medžių viršūnių, žemyn galva ant apsauginių trosų, bandai užsikabaroti ant skersinio ir jauti, kad rankos nebeklauso, atgal grįžti jėgų nėra, o priekyje dar 2 kliūtys. Žodžiu super :D

Na bet dabar galiu didžiuotis savimi – sudėtingiausia trasa įveikta! :)

Dar labai smagus atrakcionas – skrydžio trasos. Ilgi lynai (iki 200 m.) prie kurių prisegus specialias važiuokles galime “paskraidyti”. Super!