Posts Tagged ‘rain’

Lapkričio 19 d. vyko Lindy Hop Classic Couples – LHCC 2011. Dalyvavau jame neoficialaus fotografo rolėje. Renginys pirmą kartą vyko Šokbaryje. Ankstesnieji LHCC vykdavo Hoppers šokių studijoje. Pokytį vertinu teigiamai, kadangi baro atmosfera atpalaiduoja, yra vietos pabūti ir gėrimais atsigaivinti.

I vieta - Povilas Žakauskas ir Pamela Gaižutytė

Konkurso taisyklės nesudėtingos:

Dalyviai pagal pačių pasirinktą svingo kūrinį turėjo atlikti vieną savo kūrybos lindyhopo šokio rutiną, nenaudodami triukų, pakėlimų bei išmetimų.

Davidas ir Daiva puikiai apėjo šį reikalavimą. Daiva nebuvo pakeliama ar išmetama, ji skraidė pati.

David Puško ir Daiva Veliulytė

Nugalėtojų ketvertas susidėliojo taip:

I vieta – Povilas Žakauskas ir Pamela Gaižutytė (Lietuva)
II vieta – Denis Lutsko ir Zhenya Tsvetkova (Ukraina)
III vieta – Jonas Šiaulys ir Dagnė Puodžiūnaitė (Lietuva)
Publikos simpatijų pora – Jonas Šiaulys ir Dagnė Puodžiūnaitė (Lietuva)

Visų pasirodymų vaizdo įrašus galima pažiūrėti hopperių puslapyje: http://www.hoppers.lt/lindyhop/lhcc-2011-nugaletojai/ Renginį filmavo Darius Šilėnas.

Nekomentuosiu talentingų šokėjų, tokių kaip Pamela, Dagnė ir Jonas, Deniso ir Zhenios, jie yra šokio monstrai ir kokybės kartelė jiems natūraliai yra labai aukšta. Tačiau džiaugiuosi, kad atsiranda naujų, drąsių, šaunių ir potencialių šokėjų, tokių kaip Mindaugas Ganusauskas ir Rūta Butvydytė, Povilas Žakauskas. Šaunuoliai, Jūsų pasirodymas maloniai nustebino.

Zhenya Tsvetkova (Ukraina)

Paskutinioji nuotrauka ne iš pasirodymo, bet joje matosi pavydėtinos figūros savininkę Zhenia, kuri su partneriu Denis Lutsko atvažiuoja į Lietuvą iš Ukrainos.

Visas nuotraukas iš renginio sudėjau Picasoje. Jei kam reikės kokybiškų nuotraukų – rašykite, mielai padėsiu.

Londone kasmet vyksta paroda, sutrumpintai vadinama BETT. Tai yra didžiausia švietimo informacinių technologijų paroda pasaulyje. Jau keletą metų iš eilės joje semiuosi patirties.

Šiais metais ji sulaukė virš 600 dalyvių ir 40`000 dalyvių iš viso pasaulio. Paroda auga, šiemet paroda pritraukė 14% daugiau mokytojų negu 2011. 50% padidėjo susidomėjimas iš darželinio ir priešmokyklinio sektoriaus. Paroda darosi vis labiau tarptautinė, šiais metais užsienio lankytojų skaičius padidėjo 17%.

Bendrovė “TechSmit” atliko tyrimą, kurio metu bandė išsiaiškinti ko žmonės labiausiai ieško parodoje. Tyrimas rodo, keletą pagrindinių sričių:

1. Mobilieji įrenginiai ir planšetiniai kompiuteriai

2. Interaktyvios lentos

3. Nešiojamieji kompiuteriai

4. Skaitmeninis turinys dalyko mokymui

Po vizito pabandžiau apibendrinti pagrindines parodos kryptis, kurias įžvelgiau pats. Tai yra:

1. Tobulėjančios interaktyvios lentos
2. iPad ir kiti mobilieji įrenginiai
3. 3d
4. Mokomosios programėlės telefonams
5. Debesų kompiuterija

Tobulėjančios interaktyvios lentos dabar reaguoja į prisilietimą pirštu ir pieštuku, multitouch ir gestus. Tai reiškia, iki šiol mokiniai skirtingų gamintojų lentas galėdavo valdyti tik specialiais pieštukais arba tik rankomis. Rankomis būdavo nepatogu rašyti, o pieštuko atveju apsunkindavo tai, kad reikia naudoti papildomą įrankį. Naujausios lentos leidžia naudoti tiek pieštuką, tiek pirštus. Multitouch priemonės leidžia valdyti lentą abiejų rankų gestais. Kitas multitouch privalumas – galimybė lentą naudoti keliese. Iki šiol lentą galėjo naudoti tik mokytojas arba vaikas, dabar vienu metu lentoje dirbti gali kartu mokytojas ir vaikas arba keli vaikai.

iPad ir kiti mobilieji įrenginiai.

Reaguodami į iPad sėkmę, kiti techninės įrangos gamintojai rinkai pasiūlė naujas planšetės interpretacijas. Populiarėja Android platforma. Mano požiūriu planšetiniai kompiuteriai kol kas yra labiau tinkami savarankiškam mokymuisi namuose arba kaip pagalba mokytojui pamokos metu. Tarkime interaktyvios lentos valdymui nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui “Total mobility” įrenginys.

3D

Tobulėjant ekranų technologijoms ir mažėjant kainoms, pagrindinė šios srities problema yra akiniai. Klasės akinių komplektas gali būti brangesnis už projektorių ir interaktyvią lentą kartu sudėjus.

Debesų kompiuterija

Informacijai ir paslaugoms keliantis į debesis, mokykloms vis mažiau reikės rūpintis infrastruktūros problemomis. Debesų kompiuterija suteiks tiek resursų kiek tuo metu bus reikalinga. Supaprastės programinės ir techninės įrangos priežiūra, kadangi mokyklai reiks rūpintis tik nuomos sutarties pratęsimu, duomenimis ir naudotojų kvalifikacija.

Štai toks vaizdelis mus pasitiko Kijevo oro uoste pakeliui į Telavivą.

Su šia chebryte teko palukėti skrydžio į Telavivą geras 9 valandas.
Izraelyje yra apie 6 mln. gyventojų, iš kurių apie 1 mln. praktikuojantys ortodoksai. Jie dėvi skrybeles, peisus ir juodus švarkus. Ši visuomenės dalis, nors ir nedidelė, tačiau daro didelė įtaką šalies gyvenime. Tarkime pas juos nesenai buvo persuktas laikas, tačiau ne valanda į priekį, kad prailginti dieną, o valanda atgal, kad diena būtų trumpesnė. Iš pirmo žvilgsnio gan keistas sprendimas? Tačiau pagrindas tam yra – ortodoksai šituo metų laiku turi pasninkaut. Jie negali valgyti dieną. Todėl susitrumpino dienos ilgį, kad pasninkas būtų trumpesnis. Va taip :)

Šio filmuko ironija išryškėja atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje antisemitinis judėjimas vienas aktyvesnių, o greta esančioje oro uosto kavinėje barmenai visą vakara leido Ramstein’us :)

Viena Telavivo gyventoja papasakojo, kad visiems pažįstami juodi žydų kostiumai su skrybelėmis yra kilę iš rytų Europos. Jie atsirado ne dabartinėje Izraelio teritorijoje, o kažkur Lietuvoje ar Lenkijoje. Teorijos pagrindimas gan paprastas. Tokio tipo rūbai visiškai nepraktiški vietoje, kur temperatūra vasara yra apie 30-40 laipsnių.

Žydai galvą dengiasi tam skirta kipa – maža plokščia kepuraite, kurią nusiima tik miegodami. Vienas Toros įsakymų draudžia vyrams kirpti ir skusti plaukus ant smilkinių, specialiai paliekant sruogas – peot.

Grįžęs iš Izraelio, ant kabineto durų radau šitą.

Atsargiai, elektroninė leidyba

Autorius nenurodytas.

Kartais gaunu Manto Tvarijonavičiaus iš Mind training naujienlaiškius. Jie yra vieni iš nedaugelio naujienlaiškių, kuriuos perskaitau. Tai yra dėl to, kad be reklaminio turinio naujienlaiškyje pateikiami straipsneliai psichologine tematika. Jie nėra labai moksliniai ar labai išsamūs, tačiau plačiajai visuomenei labai tinkami.

Tokį modelį rekomenduoja dauguma rinkodaros specialistų analizuojančių korporatyvinius naujienlaiškius, blogus ar socialinių tinklų puslapius. Viena iš lankytojo prisijaukinimo strategijų yra pateikti savo pranešimą surištą su realią naudą nešančia informacija. Kitais žodžiais tariant, kabliuką užmaskuoti po gera doze jauko :) Žinoma tai tik viena iš strategijų. Tiesmukai ir aiškiai įvardintas pranešimas apie 60% nuolaidą ar galutinį išpardavimą taip pat labai efektyvus būdas. Labai tinkamas trumpalaikiam smūginiam efektui.

Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad šiame naujienlaiškyje radau moksliškai pagrįstą paaiškinimą liaudies išminčiai, kuri byloja, kad burtai nustoja veikti, kai apie juos pradedi kalbėti garsiai. Tikriausiai visi sutiksite, kad burtai vargu ar egzistuoja realybėje, tačiau egzistuoja žmogaus pasąmonė, įtaiga ir saviįtaiga, kuri ir atlieka visą darbą. Naujienlaiškyje pateikiamas straipsnis, kuriame aprašomas tyrimas analizuojantis žmonių savijautos priklausomybę nuo aplinkos, tarkime nuo oro. Tyrimo metu atsitiktine tvarka atrinktų respondentų buvo teiraujamasi ar jie jaučiasi patenkinti savo gyvenimu. Vėliau buvo tikrinama koreliacija tarp tuo metu buvusio oro ir atsakymų. Didžioji dalis respondentų jautėsi labiau patenkinti gyvenimu, kai apklausos metu buvo geras oras. Kol kas visas atrodo pakankamai logiška. Tačiau kitoje tyrimo dalyje, prie užduodant klausimą apie pasitenkinimą gyvenimu, buvo paklausiama koks tuo metu yra oras. Žmogui atsakius į šį klausimą, koreliacija tarp pasitenkinimo laipsnio ir oro išnykdavo. Tai yra, antroji respondentų grupė, kuriems buvo užduodami du klausimai, buvo kur kas mažiau jautri oro sąlygoms. Iš to išplaukia, kad sąmoningai įvertinus nesąmoningai mus veikiančius veiksnius, jie praranda įtaką.

Rezultatai rodo, kad klausimas įtakos turėjo. Antrajame tyrimo etape, sugrupavus žmones į grupes pagal oro sąlygas, tiek ten, kur lijo lietus, tiek ten, kur švietė saulė, žmonės buvo vienodai patenkinti gyvenimu. Vienodai laimingi.

Rašo straipsnio autorius ir padaro tokią išvadą:

Tyrimas aiškiai parodo, kiek nesąmoningi mąstymo procesai lemia nuotaiką ir platesnius egzistencinius vertinimus. Žmonės, nesusimąstydami apie saulę ar lietų už lango, nesąmoningai pasidavė oro įtakai. Tai rodo skirtingi dviejų skirtingų grupių atsakymai į klausimą „kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ Kol šio tyrimo dalyvis nesusimąstė apie orą, laimingesnis buvo tas, už kurio lango švietė saulė, nei tas, už kurio lango lijo lietus. Tačiau vos tik tyrėjai šioje vietoje įjungė sąmoningus mąstymo procesus ir paskatino susimąstyti apie orą (tam ir buvo užduodamas papildomas klausimas „koks pas jus oras?“), oro įtaka nuotaikai ir vertinimui išnyko. Vienodai patenkinti gyvenimu ir laimingi buvo ir tie, ir tie tiriamieji. Sąmoningas mąstymas užblokavo oro įtaką nuotaikai. Kitaip tariant, neleido jaustis gerai, kai už lango švietė saulė.

Tuo tarpu, kai kiaulių gripo tėviškėlė Meksika apskaičiavo dėl jo patyrusi virš 2 milijardų $ nuostolio, kviečiu visus dar nesergančius pasižiūrėti ką norintiems apsisaugoti rekomenduoja Ukrainos televizija. Skamba juokingai, bet daugumai patarimų pritariu :)

…griaznije, galodnije i xolodnije nebalejut tak kak liubimije, sitije i tioplije…

Perskaičiau delfyje straipsnį apie neigiamą laiko sukiojimo įtaką žmogaus organizmui nusprendžiau 25 valandą skirti malonumams ir kompensuoti žalą pasinerdamas į teigiamus atsiminimus iš pastarosios kelionės į Lisaboną.

Pirmąją naktį įėjus į namus, kuriuose praleidau savaitę, mane pasitiko savadarbis įtaisas – laisva improvizacija domofono tema. Kadangi telefonspynės laiptinėje nėra, per 3 aukštus eina virvutė apačioje pririšta prie užrakto. Truktelėjus už jos – sklendė atšaunama ir nereikia lipti laiptais įleisti svečių.

Virvutė spynai atidaryti tęsiasi nuo durų iki 3 aukšto

Net gyvenant pirmame aukšte patraukdavom virvutę, kad nereiktų žengti tų keletos žingsnių iki durų. Mechanizmas paprastas, bet efektyvus.

Prisipažinsiu, piečiau keliavau pirmą kartą. Visos ligšiolinės kelionės apsiribojo centrinės europos sostinėmis, slovakijom, baltijos šalim ir šiaure, na dar truputis Ukrainos, todėl net nenutuokiau su kuo susidursiu. Vienas iš nustebinusių dalykų buvo žmonių paprastumas. Tikėjausi, kad visi bus madingi metroseksualai arba mačio gyvenantys aukštos kokybės stilinguose būstuose prie vandenyno. Žiūrint į juos supratau, kad nuo lietuvių jie nedaug tesiskiria, anei mačio, anei gyvena baisiai kietai. Paėmus lietuvį, pašildžius jį saulėje, kad atsitiestų nuo šalčio susigūžusi nugara – išeitų puikus portugalas. Tik va tas paprastumas, tai yra nebijojimas  pasirodyti tuo kuo pats iš tikrųjų esi. Drąsa būti savimi. Būnant savimi mokėjimas priimti žmones tokiais kokie jie yra. Jei pats nesidedi esąs neklystantis supermenas (vyrukas kuris dėvi triusikus ant kelnių), esi ne kartą nuoširdžiai suklydęs. Nuoširdžiai tikėjęs savo teisumu, bet suklydęs ir supratęs savo klaidą. Kadangi įvaizdis neįpareigoja, visai tikėtina, kad esi net ir pripažinęs savo klaidą. Todėl ir pats supranti, ką reiškia klysti. Kad klaida ir pasėkmės protingą žmogų pati pamoko ir nereikia jam papildomo balasto krauti smerkiant ar klijuojant etiketes. Aišku klausimas ką pavadinsi klaida ir kokiu ekvivalentu remiantis nustatysi, kad tai jau yra klaida? Jei niekas nesmerkia, tavęs už tai koks esi ir ką darai, gal ir klaidų niekas nedaro? Mechanizmas paprastas, bet efektyvus.

Iš tiesų nė velnio nepažinau aš tų portugalų, įspūdis to paliko, nes gyvenau pas lietuvius kurie yra nesusigūžę.

Ego tėvukas dviračiu išvyko į kelių tūkstančių kilometrų kelionė iki Ukrainos. Šeštadienį nusprendėme jį šiek tiek palydėti nuo Lietuvos pasienio iki Lenkijos. Viso gavosi apie 130 km. tripas. Važiavom iš Kalvarijos į Suvalkus, tada Seinius, Lazdijus ir atgal į Kalvariją.

Kalvarija - Suvalkai - Seiniai - Lazdijai - Kalvarija

Atkarpa nuo Kalvarijos iki Suvalkų buvo nuobodi, nes ėjo per autostradą. Tikras malonumas prasidėjo grįžtant nuo Suvalkų iki Kalvarijos.

Rekomenduoju visiems pravažiuoti šiais kaimo keliukais. Dalis maršruto turi dviračių takus, kitoje dalyje automobilių eismas labai neintensyvus.  Netoli Suvalkų aptikome Jezioro Dowcień, puikų ežerioką maudymuisi su poilsiaviete. Buvo karšta, tad ežeras teikė dvigubą malonumą.

Kitas dėmesio vertas sustojimas – Rudaminos piliakalnis. Nuo jo atsiveria puikus kraštovaizdis ir saulėlydis. Tiesa su savim turėjau tik telefoną, jo galimybių nuotaikai perteikti tikriausiai nepakaks.

Vaizdas nuo Rudaminos piliakalnio

Kelionę pradėjome 12 val., baigėme 22. Gryno važiavimo gavosi apie 6 valandos, 130 km. Vietovė palyginti kalnuota. Paanalizavus GPS duomenis, paaiškėjo, kad aukščio svyravimas ~120 m. Kelionės pabaigoje ypatingo fizinio nuovargio nesijautė.

Vienoje nuokalnėje netgi pavyko viršyti leistiną 50 km/h. greitį :)

Kelionės greičio grafa

Truputis statistikos pagal google maps.

Distance 127.7 km
Min Alt 106.000 meters
Max Alt 228.000 meters
Max Speed 35.1 km/hour
Avg Speed 12.3 km/hour
Start Time 2009-07-18 12:27:25
End Time 2009-07-18 22:47:52

Ech, kaip norisi taip išvažiuot kokiom 5 dienom ir pajamt kokį 1000 km :) Ech tas saulėlydis, šviežiai nupjautos žolės kvapas ir vėjas kedenantis plaukus…

Vakar buvo Joninės, šiandien ore tvyro atostogos. Miestas tuščias. Nuo pat ryto toks jausmas, lyg darbe šeštadienį sėdėčiau. Atostogų nuotaikos traukia mintis į tolį. Į kalnus. Ypač kai apsidairius aplink trūksta 2 palatos draugų išmynusių į Alpes. Pabandysiu keletu nuotraukų įpūsti rusenančias atostoginių minčių žarijas :)

Ukrainoje, Kryme, netoli Jaltos, Чатырдаг (Čatyrdag) kalno šlaite yra ola, kuri vadinas Эмине-Баир-Хосар (Emine-Bair-Chosar), lietuviškai tai reiškia “mamutų ola”.

Mamutų ola

Mamutų, nes anksčiau į šią olą įėjimas buvo per šulinio pavidalo skylę žiojėjančią žemėje, pro kurią įkrito mamutas, kuris taip ir liko  voliotis. Vėliau piemenys olą apsodino medžiais, kad jų ganomi gyvuliai nekristų į olą.

Mamuto kauliukai

Pilna ten visokių stalaktitų, stalagmitų, stalagmatų, požeminių dvisluoksnių ežerų, grybų, šokolado kalnų ir sienų iš stuburų.

Akmeninis grybas

Požeminių ežerų vanduo stipriai prisotintas mineralinių medžiagų, todėl jo paviršiuje formuojasi mineralinė plėvelė. Kartais ji tiek sustorėja, kad ežero paviršiuje atsiranda akmens sluoksnis. Toliau besikaupiantis vanduo pradeda formuoti antrą ežero aukštą. Žemiau esančioje nuotraukoje matyti išdžiuvęs dviejų sluoksnių ežeras.

Išdžiuvęs dvisluoksnis požeminis ežeras

Sienutė iš stuburiukų

Kalnas šokolado su karamele

Olos šeimininkas - Tamsusis Speleologas

Širšių lizdas

Akmeniniam varvekliui užaugti reikia daug laiko. Centimetras susiformuoja per tūkstantį metų. Atrodo, kad stalagmatas (tas iš viršaus) tuoj tuoj pasieks stalaktitą (tą iš apačios), juk liko vos centimetras, o iš tiesų reikės dar tūkstančio metų. Senos legendos byloja, kad tai suakmenėję įsimylėjėliai, laukiantys, kol pagaliau jų lūpos susilies ir jie galės būti kartu.

Įsimylėjėliai tūkstančius metų laukiantys kol jų lūpos susilies

Menė

Varvekliai

Saldumynai, irisai, kremai, tortai ir chalva

Bankuchenai

Nepamiršk - priešas klausosi

Lyrinis nukrypimas …

Praeitis plaikstosi vėjyje kaip voratinkliai, po truputį prarasdama formą. Fotografuoju. Bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu. Pliauškinu jūros brizą, meilę, vėsų olos orą karštą vasaros dieną, jaudulį ar delfinus juodojoje jūroje.

Pykstu ant smegenų, kurios leidžia nugrimzti praeičiai į dumblą. Kai kurių akimirkų ypatingai gaila, norėtųsi jas užšaldyti, neleisti išblėsti. Turėti viduje kertelę, į kurią grįžęs vėl galėčiau išgyventi tą patį.

Fotografuoju. Vis bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu, gaminu mažus lėkštus gyvenimo fragmentų atspindžius, nepasiduodančius laiko erozijai.

Roma yra vientisas chaosėlis, kurį sudaro daug daug įvairiausių persimaišiusių detalių. Lyg žiūrėtum į mišrainės bliūdą. Pavyzdžiui nėra čia vienos didelės parduotuvės, kur gali nusipirkti viską, tačiau pilna mažų kioskelių, parduotvyčių, kabakėlių, bulkinukių ar vyninukių. Toje pačioje gatvelėje greta sugyvena nušiuręs tabako bei spaudos kioskelis ir dolce ir gabana parduotuvė. Beje, dolčė gabana čia atrodo prasčiau negu Lelija Lietuvoj, ir apskritai Vilniuje parduotuvės lyginant su Roma yra baisingai prabangios ir sterilios.

Turėčiau pastebėti, kad  pirkti mažoje nušiurusioje parduotuvėlėje yra malonu. Nežinau ar patogu, bet atmosfera gera. Ir prekės liuks :) Pavyzdžiui vaisiai ir daržovės viešbučio prieigose.

Galima įsivaizduoti, kaip atsikėlęs šeštadienio rytą, nusileidi į gatvę, nusiperki pusryčiams mandarinų su lapais, šviežių cukinijų ir alyvuogių.

Keletą pernokusių persimonų už eurą arba cukinijos dydžio  paprikos :)

Tiesa, tą patį perkėlus į Lietuvą, vargu ar pavyktų išgauti analogišką efektą, nes čia pardavėjai linkę bendrauti. Net kvailiausias klausimas sulaukia deramo dėmesio ir pagarbos. Dar pastebėjau, kad  ir paprasčiausius darbus dirbantys žmonės atrodo išdidūs ir inteligentiški, bet kartu yra draugiški ir rūpestingi.

Pažiūrėkime kitaip į Vasarą mieste. Kodėl ji būtinai turi būti linksma, romantiška ar jauki? Nėr čia ko džiaugtis.