Pagrindinis vizito ten tikslas buvo Capela dos Ossos. Tai 15-16 a. koplyčia, pastatyta iš daugiau nei 5000 žmonių kaulų. Turbūt tais laikais buvo visai nekokia situacija su statybinėmis medžiagomis.

Capela padaryta mažiausiai iš 5000 žmonių kaulų

Virš koplyčios įėjimo arkos yra išgraviruoti žodžiai Nós ossos que aqui estamos pelos vossos esperamos - „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“. Tai turbūt ilgiausia portugališka frazė kurią išmokau :)

Neblogas būdas pasilaidoti - prisilipdyti savo skeletą ant sienos... nuomotam bute :p

Ant sienos kabo dekoro elementas, kurio nenorėtumėte matyti savo svetainėje.

Vyro ir vaiko griaučiai su odos likučiais

Capela dos Ossos yra viena iš Igreja de São Francisco koplyčių

Vaizdelis įspūdingas, bet ypatingos atmosferos nesijaučia, matyt ją išvėdino turistai :)

Marija ir kūdikėlis

Eina peklon kaip gerai būtų grįžti ten :) Žmonės kalba, kad dabar ten virš 20 laipsnių šilumos… Ech :)

Romėniška Dianos šventykla

Linkėjimai nuo greta esančio 2 iksų akropolio :)

Mola mola

Pasak wikipedijos:

Sunkiausia pasaulio kaulinė žuvis. Minta medūzomis. Vandenyje plaukioja lėtai, tačiau išgąsdinta gali iš vandens iššokti.

Įdomu būtų pamatyti, kaip toks griozdas iššoka iš vandens. Iš arti atrodo kaip didžiuis, kokių 2 metrų skersmens kanalizacijos dangtis su mažiukais pelekiukais.

Beje, angliškai vadinasi Ocean Sunfish, o lietuviškai mėnulžuvė, portugališkai irgi :)

Pirmąją naktį įėjus į namus, kuriuose praleidau savaitę, mane pasitiko savadarbis įtaisas – laisva improvizacija domofono tema. Kadangi telefonspynės laiptinėje nėra, per 3 aukštus eina virvutė apačioje pririšta prie užrakto. Truktelėjus už jos – sklendė atšaunama ir nereikia lipti laiptais įleisti svečių.

Virvutė spynai atidaryti tęsiasi nuo durų iki 3 aukšto

Net gyvenant pirmame aukšte patraukdavom virvutę, kad nereiktų žengti tų keletos žingsnių iki durų. Mechanizmas paprastas, bet efektyvus.

Prisipažinsiu, piečiau keliavau pirmą kartą. Visos ligšiolinės kelionės apsiribojo centrinės europos sostinėmis, slovakijom, baltijos šalim ir šiaure, na dar truputis Ukrainos, todėl net nenutuokiau su kuo susidursiu. Vienas iš nustebinusių dalykų buvo žmonių paprastumas. Tikėjausi, kad visi bus madingi metroseksualai arba mačio gyvenantys aukštos kokybės stilinguose būstuose prie vandenyno. Žiūrint į juos supratau, kad nuo lietuvių jie nedaug tesiskiria, anei mačio, anei gyvena baisiai kietai. Paėmus lietuvį, pašildžius jį saulėje, kad atsitiestų nuo šalčio susigūžusi nugara – išeitų puikus portugalas. Tik va tas paprastumas, tai yra nebijojimas  pasirodyti tuo kuo pats iš tikrųjų esi. Drąsa būti savimi. Būnant savimi mokėjimas priimti žmones tokiais kokie jie yra. Jei pats nesidedi esąs neklystantis supermenas (vyrukas kuris dėvi triusikus ant kelnių), esi ne kartą nuoširdžiai suklydęs. Nuoširdžiai tikėjęs savo teisumu, bet suklydęs ir supratęs savo klaidą. Kadangi įvaizdis neįpareigoja, visai tikėtina, kad esi net ir pripažinęs savo klaidą. Todėl ir pats supranti, ką reiškia klysti. Kad klaida ir pasėkmės protingą žmogų pati pamoko ir nereikia jam papildomo balasto krauti smerkiant ar klijuojant etiketes. Aišku klausimas ką pavadinsi klaida ir kokiu ekvivalentu remiantis nustatysi, kad tai jau yra klaida? Jei niekas nesmerkia, tavęs už tai koks esi ir ką darai, gal ir klaidų niekas nedaro? Mechanizmas paprastas, bet efektyvus.

Iš tiesų nė velnio nepažinau aš tų portugalų, įspūdis to paliko, nes gyvenau pas lietuvius kurie yra nesusigūžę.

Ėjom ėjom ėjom

Pėsčiom ėjom 3 naktis ir 3 dienas, bet niekur toli nenuėjom, nes pasirodė, kad ėjom ne į ta stotį, tad supratę savo klaidą kaip mat grįžome į teisingą kelią.

Savo traukinį atpažinome iš raudonos kraujo spalvos

Pakeliui teko bendrauti su vietiniais. Jie buvo ksenofobai, todėl bendravo su mumis atsargiai, tarsi per stiklo sieną.

Atsargieji vietiniai

Į tikslą nukakome sėkmingai. Čia iš karto puolėme tikrinti ar mūsų turimas žemėlapis nemeluoja. Sutapo viskas išskyrus užrašą didelėmis raidėmis. Ant mūsiškio buvo parašyta “Lisboa”, ant vietinio – “Sintra”. Klastos čia neįtarėme, kelionei tokie smulkūs neatitikimai kliūčių nesudarė.

Sintros žemėlapis

Sintros prieigos buvo išdabintos bauginančiomis galvomis, išgąstingu žvilgsniu stebinčiomis praeivių žingsnius. Tai tikriausiai kritę atėjūnai nebyliai perspėja apie tykančius pavojus.

Nebylus perspėjimas apie tykantį pavojų

Norėdami patekti į karališkąją vasaros rezidenciją turėjome kirsti pasakų sodą ir pakilti į kalną, kurio viršūnę gaubė migla.  Sode mus viliojo pauostyti nuodingi žiedynai.

Gundė nuodingi žiedynai

Kelią pastojo nuožmus RAMBLYS!

RAMBLYS!!!

Plikomis rankomis dorojome negailestingai spygliais badančius kovinius ežius.

Kovinius ežius dorojome plikomis rankomis

Ištroškę ir pavargę stojome prie jaunystės šaltinio, iš kurio gerdami vietiniai niekada nepasensta.

Gerdami iš stebuklingo šaltinio vietiniai lieka amžinai jauni

Net ir atsipalaidavę poilsiui nuolat įtemptai stebėjome aplinka bandydami išvengti sarginių puošybinių detalių užhipnotizuojančių nekviestuosius ir nuvedančių juos į pražūtį.

Hipnodiskiniai puošybos elementai

Išbadėjus po ilgos kelionės teko vogti mūro sienomis apsaugotus uždraustus vaisius.

Uždraustieji vaisiai čia atitverti aukštomis mūro sienomis

Deja, tik vėliau supratome, kad tai buvo spąstai.

Paragavę vaisių negrįžtamai susitraukėme

Įveikę pirmąjį išbandymų ratą pasiekėme ūkanotojo kalno prieigas, kurį kaip kokį Olimpą gaubė klaidinanti migla.

Kalną gaubė migla

Mūsų smegenis iščiulpti kėsinosi nuo medžių kabančios užsimaskavusios gyvatės.

Gyvatės kabo ant medžių užsimaskavusios ir kesinasi į smegenis

Teko įveikti vaiduokliškus gynybinius įtvirtinimus.

Vaiduokliško vaizdo gynybinis bokštas

Juose įkalintos furijos laidė užkeikimus, tačiau neįveikė mūsų valios.

Furijos buvo įkalintos gynybiniuose bokštuose

Pakeliui matėme užkerėtą princesę ilgesingu žvilgsniu žiūrinčią į tolį ir laukiančią savo princo ant sparnuoto žirgo. Akivaizdu, kad princas jau gerokai vėlavo.

Užkerėtos pincesės žvilgsnis buvo ilgesingas

Deja pasiekus išsvajotąjį kelionės tikslą, pasirodė, kad ne sezono metu karalių pilis restauruojama ir todėl nedirba. O restauruoja pilis jie čia iš pagrindų, pirmiausia išrenka po akmenuką ir po to vėl surenka. Mes atėjome būtent tuo metu, kada ji buvo išrinkta į akmenukus.

Restauruojama karalių pilis

Rytinis fligelis - miegamieji kambariai

Na ką gi, kelionės juk žavios ne dėl tikslo pasiekimo, o dėl proceso, todėl per daug nenusiminėme.

Pamatai

Apsisukome, įsijungėme savo Jet-Pack’us ir parskridome namo.

Jet-pack'ai parskraidino mus namo

O čia visos fočkės

Jūrų šuo

Pajūry… nors gal teisingiau būtų sakyti pavandeniny saulės nerasta, bet labai tinkamas oras pasnaust. Pastebėjimas – be rūbų šilčiau negu su rūbais. Vandeny šilčiau negu ant kranto.

Rinkimų agitacijos trimitas

Šiuo metu vyksta rinkimai. Rinkiminę agitaciją čionykščiai supranta kaip paradą. Kandidatas vaikšto vietine piliofkę su muzikantais, kalbina žmones, spaudžia praeiviams rankas.

Kelte į Costa da Caparica

Eilėje prie Pasteis de Belém ...

Pasteis de Belém ...

Pasteis de Belém yra tokie pyragaičiai, kurių receptas saugomas seife ir gamina juos tik čia. Sklando gandai, kad Madona specialiai čia atvažiuoja jų pirkti. Iki 1820 metų jų skoniu mėgavosi tik vienuoliai. Jau beveik 200 metų juos ragauja ir pasauliečiai. Pačių pyragaičių nuotraukų nededu, nes vienuoliai paprašė ištrinti.

Gatvė prie namų

Fasasasasasdas

Saldainių fabrikas "Pergalau"

Hidrantaš

Šituose kraštuose niekas neremontuoja fasadų, kaip pastatyta, taip ir stovi… nublukę ir apsitrynę, tokie sendinti visi :)