Panardinimas į vandenį krikšto metu simbolizuoja palaidojimą kartu su Kristumi, išnirimas iš vandens – prisikėlimą kartu su Kristumi

Krikštynos tarsi gairė žyminti vieno etapo pabaigą ir naujo pradžią. Kaip milestone’as projekte. Kai mokiausi kas yra work breakdown structure (WBS), buvo sunku suprasti kam reikalingi milestone’ai. Juk darbų pradžios ir pabaigos ir taip aiškios. Praktikoje, kai per medžius miško nesimato, milestone’ai praverčia bendresnio vaizdo susidarymui. Dabar, kai bandau eliminuoti polinkį į micromanagement’ą, milestone’ų paskirtis na lico. O jei projekto dalyvius po kiekvieno milestone’o nardint į vandenį, kad geriau jaustųsi projekto timeline’as…?… :p

Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.

Kitas krikšto aspektas – priklausomybės kokiai nors grupei paskelbimas su atitinkamų regalijų perdavimu. Galima pasvarstyti – kam reikalingos ceremonijos, inauguracijos, atidaromieji ir uždaromieji susirinkimai? Dalyvaujant ceremonijoje, grupės narių akivaizdoje, viešai deklaruojamos nario teisės ir priimamos pareigos. Atsiranda ne tik formali ir asmeninė  atsakomybė prieš projekto vadovą, bet kur kas stipresnis jausmas, kad esi įsipareigojęs grupei. Žmogaus išvedimas iš rutinos, nuokrypis nuo normalios kasdienybės ryškiau užsifiksuoja tiek krikštijamojo tiek kitų grupės narių sąmonėje.

Kaip tokiu atveju vertinti kūdikių krikštą? Visiškai nedemokratiška :) Nors šeima turbūt ne ta vieta, kur reiktų demokratijos ieškot.

Prie fočkės dar pareklamysiu:

Jeigu nebūtų šiandien darbinga diena, nebūčiau užsisėdėjęs darbe iki belekiek, būčiau nuėjęs į parodą Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Važiuoju į darbą ir jau kokią savaitę jų reklama akis bado – Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970. Jamam šitą reikalą ryt!

Cold War Modern

Čilaut!

Nesutinku su tuo, kuris pasakė, kad antradienis darbingiausia savaitės diena.

Karminis bonusas tam, kuris sugalvojo, kad padarius auto įvykį galima nekviesti mentūros, o užtenka supildyt schemutę.

Karminis minusas informacinėms technologijoms (ne UAB’ui, o apskritai veiklos barui) nes jos yra velniškai brangus, lėtas ir sunkiai prisitaikantis malonumas. Blemba, sukalei virtuvės komplektą, pardavei ir ramu. O čia, suderinamumai, integracijos, paketų pasirinkimai, neaiškūs reikalavimai, neprognozuojami poreikiai, kreivarankiai programuotojai, bagai, projektų vadovai, vadybininkai, direktoriai….agrrr…

Pirmąją naktį įėjus į namus, kuriuose praleidau savaitę, mane pasitiko savadarbis įtaisas – laisva improvizacija domofono tema. Kadangi telefonspynės laiptinėje nėra, per 3 aukštus eina virvutė apačioje pririšta prie užrakto. Truktelėjus už jos – sklendė atšaunama ir nereikia lipti laiptais įleisti svečių.

Virvutė spynai atidaryti tęsiasi nuo durų iki 3 aukšto

Net gyvenant pirmame aukšte patraukdavom virvutę, kad nereiktų žengti tų keletos žingsnių iki durų. Mechanizmas paprastas, bet efektyvus.

Prisipažinsiu, piečiau keliavau pirmą kartą. Visos ligšiolinės kelionės apsiribojo centrinės europos sostinėmis, slovakijom, baltijos šalim ir šiaure, na dar truputis Ukrainos, todėl net nenutuokiau su kuo susidursiu. Vienas iš nustebinusių dalykų buvo žmonių paprastumas. Tikėjausi, kad visi bus madingi metroseksualai arba mačio gyvenantys aukštos kokybės stilinguose būstuose prie vandenyno. Žiūrint į juos supratau, kad nuo lietuvių jie nedaug tesiskiria, anei mačio, anei gyvena baisiai kietai. Paėmus lietuvį, pašildžius jį saulėje, kad atsitiestų nuo šalčio susigūžusi nugara – išeitų puikus portugalas. Tik va tas paprastumas, tai yra nebijojimas  pasirodyti tuo kuo pats iš tikrųjų esi. Drąsa būti savimi. Būnant savimi mokėjimas priimti žmones tokiais kokie jie yra. Jei pats nesidedi esąs neklystantis supermenas (vyrukas kuris dėvi triusikus ant kelnių), esi ne kartą nuoširdžiai suklydęs. Nuoširdžiai tikėjęs savo teisumu, bet suklydęs ir supratęs savo klaidą. Kadangi įvaizdis neįpareigoja, visai tikėtina, kad esi net ir pripažinęs savo klaidą. Todėl ir pats supranti, ką reiškia klysti. Kad klaida ir pasėkmės protingą žmogų pati pamoko ir nereikia jam papildomo balasto krauti smerkiant ar klijuojant etiketes. Aišku klausimas ką pavadinsi klaida ir kokiu ekvivalentu remiantis nustatysi, kad tai jau yra klaida? Jei niekas nesmerkia, tavęs už tai koks esi ir ką darai, gal ir klaidų niekas nedaro? Mechanizmas paprastas, bet efektyvus.

Iš tiesų nė velnio nepažinau aš tų portugalų, įspūdis to paliko, nes gyvenau pas lietuvius kurie yra nesusigūžę.

http://www.youtube.com/watch?v=Wg4DNA-DMrE

http://www.youtube.com/watch?v=esMWX6fREkI

http://www.youtube.com/watch?v=o1k8hJ1d8G4

Kas susidomėjote, sekite freemano blog’ą

Pažiūrėjęs dalį apie anonizmą pasijuokiau, pažiūrėjęs dalį apie vartotojiškumą susidomėjau, paskaitęs interviu su autoriumi… truputį nusivyliau. Teko girdėti ne vieną jauną maištininką kalbantį panašiai, bet kaip sako, karalius mirė, tegyvuoja karalius.

Niekaip nesuprantu, ar čia dėl to, kad viena koja stoviu ant tarybinės ideologinės platformos ar dėl amžiaus, bet dažnai norisi kažko daugiau negu tik šikt vartoti maistą kūnui ir smegenams… kaip sakė autorius … žrat’, srat’ i ržat’. Tik bėda, kad niekaip nesugalvoju ką čia dar galima būtų padaryt. Gal kokį kaimą sudegint ar ką? Ar vaikų prisidaryt ir šeimą sukurt?

www.kk.lt vaizdas

In your face… kaip sakant :) … Gerai kad ne į akį. Neblogas būdas pašantažuot.

Čia jau ne į temą, bet tam pačiam puslapyje radau vyro ir moters erogeninių zonų aprašymus. Ech… norėčiau būti moterimi…

Vyro erogeninės zonos

Moters erogeninės zonos

Dar prie abiejų reiktų pridėti “piniginė” – tikriausiai pati jautriausia erogeninė zoną :)

Pokalbis apie A. Čekuolio knygą:

Dizainerė:

- Bet jos viršelis nelabai gražus

Vadybininkė

- 10000 tiražą išpardavėm – kaip tai negražus!?

Ėjom ėjom ėjom

Pėsčiom ėjom 3 naktis ir 3 dienas, bet niekur toli nenuėjom, nes pasirodė, kad ėjom ne į ta stotį, tad supratę savo klaidą kaip mat grįžome į teisingą kelią.

Savo traukinį atpažinome iš raudonos kraujo spalvos

Pakeliui teko bendrauti su vietiniais. Jie buvo ksenofobai, todėl bendravo su mumis atsargiai, tarsi per stiklo sieną.

Atsargieji vietiniai

Į tikslą nukakome sėkmingai. Čia iš karto puolėme tikrinti ar mūsų turimas žemėlapis nemeluoja. Sutapo viskas išskyrus užrašą didelėmis raidėmis. Ant mūsiškio buvo parašyta “Lisboa”, ant vietinio – “Sintra”. Klastos čia neįtarėme, kelionei tokie smulkūs neatitikimai kliūčių nesudarė.

Sintros žemėlapis

Sintros prieigos buvo išdabintos bauginančiomis galvomis, išgąstingu žvilgsniu stebinčiomis praeivių žingsnius. Tai tikriausiai kritę atėjūnai nebyliai perspėja apie tykančius pavojus.

Nebylus perspėjimas apie tykantį pavojų

Norėdami patekti į karališkąją vasaros rezidenciją turėjome kirsti pasakų sodą ir pakilti į kalną, kurio viršūnę gaubė migla.  Sode mus viliojo pauostyti nuodingi žiedynai.

Gundė nuodingi žiedynai

Kelią pastojo nuožmus RAMBLYS!

RAMBLYS!!!

Plikomis rankomis dorojome negailestingai spygliais badančius kovinius ežius.

Kovinius ežius dorojome plikomis rankomis

Ištroškę ir pavargę stojome prie jaunystės šaltinio, iš kurio gerdami vietiniai niekada nepasensta.

Gerdami iš stebuklingo šaltinio vietiniai lieka amžinai jauni

Net ir atsipalaidavę poilsiui nuolat įtemptai stebėjome aplinka bandydami išvengti sarginių puošybinių detalių užhipnotizuojančių nekviestuosius ir nuvedančių juos į pražūtį.

Hipnodiskiniai puošybos elementai

Išbadėjus po ilgos kelionės teko vogti mūro sienomis apsaugotus uždraustus vaisius.

Uždraustieji vaisiai čia atitverti aukštomis mūro sienomis

Deja, tik vėliau supratome, kad tai buvo spąstai.

Paragavę vaisių negrįžtamai susitraukėme

Įveikę pirmąjį išbandymų ratą pasiekėme ūkanotojo kalno prieigas, kurį kaip kokį Olimpą gaubė klaidinanti migla.

Kalną gaubė migla

Mūsų smegenis iščiulpti kėsinosi nuo medžių kabančios užsimaskavusios gyvatės.

Gyvatės kabo ant medžių užsimaskavusios ir kesinasi į smegenis

Teko įveikti vaiduokliškus gynybinius įtvirtinimus.

Vaiduokliško vaizdo gynybinis bokštas

Juose įkalintos furijos laidė užkeikimus, tačiau neįveikė mūsų valios.

Furijos buvo įkalintos gynybiniuose bokštuose

Pakeliui matėme užkerėtą princesę ilgesingu žvilgsniu žiūrinčią į tolį ir laukiančią savo princo ant sparnuoto žirgo. Akivaizdu, kad princas jau gerokai vėlavo.

Užkerėtos pincesės žvilgsnis buvo ilgesingas

Deja pasiekus išsvajotąjį kelionės tikslą, pasirodė, kad ne sezono metu karalių pilis restauruojama ir todėl nedirba. O restauruoja pilis jie čia iš pagrindų, pirmiausia išrenka po akmenuką ir po to vėl surenka. Mes atėjome būtent tuo metu, kada ji buvo išrinkta į akmenukus.

Restauruojama karalių pilis

Rytinis fligelis - miegamieji kambariai

Na ką gi, kelionės juk žavios ne dėl tikslo pasiekimo, o dėl proceso, todėl per daug nenusiminėme.

Pamatai

Apsisukome, įsijungėme savo Jet-Pack’us ir parskridome namo.

Jet-pack'ai parskraidino mus namo

O čia visos fočkės

Laiško subject: Atkreipkite dėmesį!

Oj negaliu :) Super! Viskas padaryta idealiai. Pradedant nuo siuntėjo, adresato, siunčiamos žinutės, baigiant laiško fonu :)

Visokius urban tribe’ų atstovus gan neblogai pažįstu ir gebu atskirti, bet šiandien pasijutau atsilikęs nuo traukinio, kai iš kambarioko išgirdau, kad ZipFM gimtadienyje “bus daug emo ir tecktonik’ų“. Na ok, emo dar žinau, jie atsirado, kai man tokie dalykai jau nebelabai rūpėjo, o tecktonikai? Išvis pirmą kartą girdžiu.

http://www.youtube.com/watch?v=e-6Zkt3E1nE

Gėda pelėda man. Užsižaidžiau su savo salsom ir lindyhopais, nebežinau, kad dedasi pasaulyje.

Reik pasidomėt kokie vėjai pučia bendraamžių gretose, a tai imsiu netyčia ir pradėsiu nebežinot kodėl tie jaunuoliai keistai mojuoja rankomis.

Na bent jau pasidžiaukime, kad atsirado nauja mėsiukė rinkodaros rykliams.

Tikruose nemauose neturėjau brolių ar seserų su kuriais reiktų dalintis žaislais, čia turiu rimtą konkurentą interneto platybių užkariavimo srityje.

Kelte sutikome GPS Mixą ir Martyną, tad kiek labiau nei visada apžėlusį kelionės tikslą pasiekėme laiku.

Stovyklos nuotaika ir sistema nepasikeitus, šiais metais gal kiek mažiau žmonių ir dancebanana dvigubai didesnė.

Niekaip nesuprantu, kodėl mokyklos virtuvė vis dar vadinasi “russian kitchen”, nes pagal ten tūnančių lietuvių skaičių ir lietuviškų palapinių miestelio dydį, visą mokyklos rajoną drąsiai galima būtų perkrikštyti į “Lithuanian town”. Beje, jei registravotės ir gavote nuolaidą su sąlyga, kad padėsite valyti russian kitchen, turėkite omenyje, kad reiks sumokėti pilną kainą, o nuolaidos dalį atgausite tik po tovyklos.

Vienas iš stovyklos filosofijos kertinių akmenų – savanorystė. Pirmus metus dirbusieji savanoriais pasakojo, kad padirbėjus pasikeičia požiūris. Jautiesi šeimininkas, priimantis šokėjus į svečius. Iš to atsiranda atsakomybės jausmas ir  vertybių solidarizacija.

Čia pilna swingo šokių žvaigždžių ir korifėjų. Labai mėgstu Peter Logginsą. Jo šokio stilius labai subtilus, bet kartu ir dinamiškas. Tai ką jis daro atrodo labai mažai, bet efektyvu :)

Josette Wiggan, kitais metasi Herrang’e tikriausiai nebepamatysime, nes ji gavo kontraktą dviems metams. Bet kaip juokavo Lenartas – “Juk galėsi pasakyti, kad susirgai ir atvažiuoti pas mus?”.

Mūsiškiai okupavo šokių aikštelę.

Ir darbo vietas…

Tiems kuriems tualete pristigo šikpopierio, pagelbės straipsnis ant pliauskos: "How to make paper from wood".

Spėju, kad fotkės kuriam laikui baigiasi, nes dabar laisvalaikiu tarp pamokų užsiimsiu miegojimu :)