Tradicinė projektų valdymo teorija  atsiremia į vidinę projekto organizaciją, administracinius metodus ir procedūras, pavyzdžiui planavimą, rezultatų matavimą, kokybės valdymą, koordinavimą, vidines projekto struktūras ir tvarkas, projekto vadovo meistriškumą. Traktuojama, kad projektai yra unikalūs ir skiriasi nuo to, kas buvo daroma iki tol, todėl  jie tarsi atskiriami nuo istorijos ir konteksto.  Engwall straipsnyje nagrinėjami atvejai parodo, kad vidinę projekto dinamiką taip pat įtakoja jo priešistorė, lygiagrečiai projektui vykstantys procesai, numatomi projekto rezultatai ir jo poveikis organizacijai.

Straipsnyje aprašomi du energetikos sektoriaus projektai: pirmasis – hidroelektrinės projektas, kurio tikslas yra senos, istorinę vertę turinčios elektrinės atnaujinimas. Antrasis – elektros perdavimo jungties nutiesimas per Baltijos jūrą į Švediją. Abu projektai maždaug 5 metų trukmės ir panašaus biudžeto.

Lentelėje pateiksiu pagrindinius projektų bruožus.

Atrodo paradoksalu, tačiau elektros perdavimo jungties projekte buvo pažeisti pagrindiniai projektų valdymo principai: projektų vadovas neturėjo formalaus autoriteto, nebuvo formalizuotos procedūros ir projekto organizacinė struktūra, neskirtas pakankamas dėmesys koordinavimui, kontrolei ir planavimui, nepaisant to, projektas buvo užbaigtas laiku, kokybiškai, komanda buvo patenkinta darbų organizavimu ir biudžetas  nebuvo viršytas. Hidroelektrinės projekte situacija buvo priešinga.

Šis paradoksas gali būti paaiškintas tuo, kad vykdomus projektus įtakojo į klasikinę projektų valdymo teoriją neįtraukti faktoriai:

1. Projekto prestižas
2. Projekto komandos patirtis atliekant tam tikro pobūdžio veiklas
3. Projekto valdymo metodikos brandumas/naujumas

Norėdamas, kad projektas būtų sėkmingas, projektų vadovas turėtų

1. Parodyti, kad projektas yra strategiškai svarbus ir techniškai įdomus iššūkis organizacijai, jo rezultatai padarys didelį poveikį.
2. Organizuoti procesą maksimaliai išnaudojant organizacijoje slypinčią patirtį, pritaikant tik būtiniausias inovacijas.
3. Ieškoti balanso tarp vadovėlinių valdymo procedūrų ir racionalaus konkrečiam projektui priimtino valdymo būdo. Atsižvelgti į pagrindinių dalyvių interesus ir istorinį organizacijos kontekstą.

Perfrazuojant šiuos faktorius, galima sakyti, kad projektas turi daug šansų būti nesėkmingas, jeigu

1. Projektas yra  neinovatyvus,  strategiškai nesvarbus, neįdomus ir nedaro didelio poveikio.
2. Projekto komanda neturi daug praktikos atliekant tokio tipo projekto užduotis. Projekto veiklos skiriasi nuo tradiciškai vykdomų.
3. Naudojama nauja vadybinė praktika. Projektų vadovas taiko metodus, kurie yra neįprasti komandai. Komanda neturi praktikos dirbti tokiu būdu valdomame projekte.

Nuo savęs galėčiau pridėti, kad dirbant su išoriniais resursais (oursource) galioja tie patys dėsniai. Nereikia turėti iliuzijų, kad projektas bus įgyvendintas sėkmingai, jei įmonės vidinė projektų valdymo ir vykdomo praktika nebus suderinama su užsakovo lūkesčiais. Derybų metu galima pasiekti pergalių. Pavyzdžiui susidėlioti „teisingą“ darbų procesą, įtraukti papildomus etapus ir ataskaitas. Deja primesti susitarimai galiausiai lieka popieriuje. Pavyzdžiui dirbant su įmone, kuri neturi testavimo proceso į sutartį galima jį įtraukti, tačiau dar nebuvo atvejo, kad testavimas būtų įvykdytas efektyviai. Lygiai tas pats liečia garantinį aptarnavimą. Jeigu įmonė neturi „servisui“ dedikuotų resursų, kyla nuolatinis konfliktas tarp palaikymo darbų ir naujai vykdomų projektų. Suderinus susitarimus dėl priimtinų garantinio aptarnavimo terminų, realūs terminai atsiremia į vykdytojo resursų užimtumą naujuose projektuose.  Norite savaitinių ataskaitų iš įmonės, kuri neturi tokios praktikos? Labai pasiseks jei apskritai būsite informuoti apie darbų eigą.

Pageidaujamą bendradarbiavimo standartą reikia žinoti, tačiau primetinėti jį partneriams yra beprasmiška. Geriau iš karto ieškoti partnerių, kurie turi panašų požiūrį į darbą ir rezultatą.

Tuo tarpu, kai dauguma lyderių kėlė tikslus tapti “geriausiais”, “pažangiausiais”, “didžiausiais” ar dar kitokiais, Kenedis suformulavo paprastą, konkretų ir baigtinį tikslą. Konkreti, baigtinė ir paprasta formuluotė padėjo sutelkti beveik pusę milijono programoje dirbančių žmonių dešimtmečiui bendro tikslo siekimo.

Plačiau apie “The Man on the Moon” standartą skaitykite šiame straipsnyje: http://blogs.hbr.org/cs/2011/05/the_man_on_the_moon_standard.html

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)

Šiame filmuke yra vaizdžiai iliustruojama sero Ken Robinson, pasaulyje pripažinto švietimo ir kūrybiškumo eksperto kalba.

Tai yra vienas iš daugelio karališkosios menų, gamybos ir komercijos skatinimo bendrijos filmukų. Atsiprašau už netikslų vertimą, originalo kalba tai skamba taip: Royal Society for the encouragement of Arts, Manufactures and Commerce (RSA).

Man atrodo tokio reiškinio kaip “Society of …” Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Pataisykite prašau jei klystu :)

Daugiau RSA parengtų filmukų galite rasti jų Youtube kanale: http://www.youtube.com/user/theRSAorg

Visby, Gotalnd, Severige

Kraunant daiktus į Mania, taip vadinosi jachta kuria plaukėme, kapitonas pašiepiančiai šypsojo į ūsą. Mat žinodamas, kad kelionė bus ilga, apie pusantros paros į vieną galą, įsimečiau keletą nemenkų knygučių pasiskaitymui.

Baltiškas saulėtekis

Kai išplaukėme į atvirą jūrą, supratau ką reiškė kapitono šypsena. Supimas buvo toks, pykino vien vien sėdint, jau nekalbant apie bandymą susikoncentruot į vieną tašką.

Klaipėdos uostas

Išplaukėme 22 d. 22 val. Maždaug už 24 valandų pasiekėme Burgsviko uostuką, kuriame ir praleidome naktį.

Burgsviko vyšnaitė

Kitą rytą išplaukėme į Visbį. Nedidelį, tačiau Gotlando mastu didžiausią miestuką, katras prilygsta savo dydžiu Vilniaus senamiesčiui.

Visbio senamiesčio gatvelės

Visbis yra turtingas senąja architektūra. Miestelį juosia 13 a. siena. Viduje dar išlikę keletas to paties laikotarpio pilių ir bažnyčių griūvėsiu.

Skėtukai dviračio sėdynėms

Atgal plaukėme apie pusantros paros. Didžiąją dalį pavyko nuplaukti nešamiems vėjo, vidutiniu 6 mazgų greičiu. Kas yra lygu vidutiniu greičiu bėgančio žmogaus greičiui.

Vaizdas nuo Burgsviko prieplaukos

Skrajojantis olandas

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Suma sumarum kelionę ypatingai vertinu nes supratau, kad būriavimas yra ne man. Jokie vaizdai neverti 2 parų gripinės savijautos :P Dar gerai tai, kad įvykdžiau kasmetinę tradiciją vasaros pradžioje aplankyti žuvėdų (žuvėd|ai dgs. (1) istor. kuršius puldinėję normanai. ~as, ~ė dkt. (1) jų žmogus) šalį. Deja į Herrangą šiemet nepavyks nukakt.

Tokį modelį rekomenduoja dauguma rinkodaros specialistų analizuojančių korporatyvinius naujienlaiškius, blogus ar socialinių tinklų puslapius. Viena iš lankytojo prisijaukinimo strategijų yra pateikti savo pranešimą surištą su realią naudą nešančia informacija. Kitais žodžiais tariant, kabliuką užmaskuoti po gera doze jauko :) Žinoma tai tik viena iš strategijų. Tiesmukai ir aiškiai įvardintas pranešimas apie 60% nuolaidą ar galutinį išpardavimą taip pat labai efektyvus būdas. Labai tinkamas trumpalaikiam smūginiam efektui.

Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad šiame naujienlaiškyje radau moksliškai pagrįstą paaiškinimą liaudies išminčiai, kuri byloja, kad burtai nustoja veikti, kai apie juos pradedi kalbėti garsiai. Tikriausiai visi sutiksite, kad burtai vargu ar egzistuoja realybėje, tačiau egzistuoja žmogaus pasąmonė, įtaiga ir saviįtaiga, kuri ir atlieka visą darbą. Naujienlaiškyje pateikiamas straipsnis, kuriame aprašomas tyrimas analizuojantis žmonių savijautos priklausomybę nuo aplinkos, tarkime nuo oro. Tyrimo metu atsitiktine tvarka atrinktų respondentų buvo teiraujamasi ar jie jaučiasi patenkinti savo gyvenimu. Vėliau buvo tikrinama koreliacija tarp tuo metu buvusio oro ir atsakymų. Didžioji dalis respondentų jautėsi labiau patenkinti gyvenimu, kai apklausos metu buvo geras oras. Kol kas visas atrodo pakankamai logiška. Tačiau kitoje tyrimo dalyje, prie užduodant klausimą apie pasitenkinimą gyvenimu, buvo paklausiama koks tuo metu yra oras. Žmogui atsakius į šį klausimą, koreliacija tarp pasitenkinimo laipsnio ir oro išnykdavo. Tai yra, antroji respondentų grupė, kuriems buvo užduodami du klausimai, buvo kur kas mažiau jautri oro sąlygoms. Iš to išplaukia, kad sąmoningai įvertinus nesąmoningai mus veikiančius veiksnius, jie praranda įtaką.

Rezultatai rodo, kad klausimas įtakos turėjo. Antrajame tyrimo etape, sugrupavus žmones į grupes pagal oro sąlygas, tiek ten, kur lijo lietus, tiek ten, kur švietė saulė, žmonės buvo vienodai patenkinti gyvenimu. Vienodai laimingi.

Rašo straipsnio autorius ir padaro tokią išvadą:

Tyrimas aiškiai parodo, kiek nesąmoningi mąstymo procesai lemia nuotaiką ir platesnius egzistencinius vertinimus. Žmonės, nesusimąstydami apie saulę ar lietų už lango, nesąmoningai pasidavė oro įtakai. Tai rodo skirtingi dviejų skirtingų grupių atsakymai į klausimą „kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ Kol šio tyrimo dalyvis nesusimąstė apie orą, laimingesnis buvo tas, už kurio lango švietė saulė, nei tas, už kurio lango lijo lietus. Tačiau vos tik tyrėjai šioje vietoje įjungė sąmoningus mąstymo procesus ir paskatino susimąstyti apie orą (tam ir buvo užduodamas papildomas klausimas „koks pas jus oras?“), oro įtaka nuotaikai ir vertinimui išnyko. Vienodai patenkinti gyvenimu ir laimingi buvo ir tie, ir tie tiriamieji. Sąmoningas mąstymas užblokavo oro įtaką nuotaikai. Kitaip tariant, neleido jaustis gerai, kai už lango švietė saulė.

Mokamas vs nemokamas turinys

Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.

Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.

Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.

Atviri vadovėliai

Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.

Puikus filmukas iliustruojantis “atviro” vadovėlio koncepciją.

Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma

Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.

Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.

Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas

Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.

Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.

Žinių patikrinimas

Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.

Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės

Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.

• Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
• Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
• Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
• Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
• Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
• Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
• Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
• Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)

Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.

• Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
• Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
• Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
• Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
• Išnaudojama 3-D technologija
• Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Iššūkiai

Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.

Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.

Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.

Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.

Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.

Marriott Marquis prezentaciją galite atsisiųsti čia: The Future of Digital Textbooks Presentation.

P.s. Dėkui Tomui už surastą prezentaciją ir pagalbą verčiant! :)

Actekų Miau

Actekų Au

Tas kur šeria Miau ir Au

Kodėl actekai? Ogi todėl, kad šiai tautai žiauriai pasisekė, kad nepasisekė. Daugiau nei prieš 3000 metų jie bandė pasigaminti kažką panašaus į alų, bet nesėkmingai. O pasisekė, nes nesėkmės rezultatas buvo – šokoladas. Ech, kad visos mano nesėkmės būtų tokios :P

Užšalęs ežeras labai tinka mokytis čiuožti freestyle

Šią žiemą visiškai netikėtai suradau alternatyvą kalnų slidinėjimui. Lygumų slidės žinoma nesuteikia viso adrenalino, kurį galima patirti leidžiantis su snieglente, tačiau šį trūkumą puikiai kompensuoja kokybiškas fizinis krūvis ir galimybė slidinėti kelis kartus per savaitę neišsimušant iš darbinio ritmo.

Žiema išpuolė puiki. Pernai gal porą kartų ir būtų pavykę iščiuožti. Pagal prognozę dar savaitėlę kitą pavyks pasimėgauti sniegu.

Pradėjęs pasakoti pažįstamiems apie savo naują pomėgį neretai sulaukiu klausimo apie trasas. Ogi tokių nuolat esančių trasų turbūt nėra, tačiau kiekvieną savaitę vyksta SNAIGĖS žygiai. Snaigės žygius organizuoja visuomeninė organizacija Lietuvos Keliautojų Sąjunga, kuri 1991 metais išsivystė iš daugiau nei 60 metų veikusios Lietuvos turizmo sąjungos. Snaigės skelbimus apie artimiausius Snaigės žygius galima rasti svetainėje http://www.turistas.lt/. Yra žmonių, kuriuos baido organizuoti žygiai, nes atrodo, kad jiems turi būti pasiruošęs ar atitikti kokius nors standartus. Šiuo atveju Snaigė tinkamas pasirinkimas tiek pradinukui, tiek entuziastui. Kiekvieno žygio metu būna parengtos 3 trasos, maždaug 4, 8 ir 16 km., todėl kiekvienas gali pasirinkti jam patinkantį atstumą. Registruotis nereikia. Starto ir finišo laikas labai plataus diapazono, o svarbiausia, kad prie finišo laukia puodas nemokamos karštos arbatos ir lipdukas. Surinkus 5 lipdukus gali gauti ženkliuką :)

Eiti, jei norite kitokio žvilgsnio į meilę. Ir žmonių santykius. Neiti, jei esate per jautrus(-i) – ištverti reikės ne tik įvairius holivudiškus triukus (ištekantys giminaičiai, susitaikymas su šeima, meilė ir nemeilė ir t.t.), bet ir netikėtą pabaigą.

Iš tiesų filmas atskleidžia įdomią Clooney personažo gyvenimo filosofiją, kuri byloja, kad bet koks prisirišimas trukdo žmogui judėti, o judesys yra žmogaus gyvenimas. Nuo pradžių filmas įtraukia ar sukelia daug emocijų. Būtent jų siužete tikrai abstu. Atleidžiami iš darbo žmonės, naujo ir seno priešprieša, nepatyręs arogantiškas jaunatviškas maksimalizmas bandantis “išdaužyti” senius iš įprastos vagos. Pilna sauja archetipinių supriešinimų. Dirbu su informacinėmis technologijomis, mano profesija sąlygoja nuolatinį naujovių vaikymąsi ir senų tvarkų “gerinimą”. Filme matome, kaip jauna, ambicinga, savimi pasitikinti specialistė bando radikaliai sutaupyti kaštus pakeisdama tiesioginį bendravimą telekonferencijų priemonėmis. Kiekviena diena šioje srityje įrodo, kad modernios komunikavimo priemonės nepakeis seno gero pokalbio. Kita vertus, tame pačiame filme, tekstinės žinutės suveikia kaip pagrindinių veikėjų santykių katalizatorius. Tikriausiai tai dar viena iš priežasčių, kodėl filmas man pasirodė įdomus. Žinoma tai ne vienintelė nūdienos aktualija paliesta filme. Sodrias emocijas pagyvina ir ryškūs personažai bei puikūs aktoriai. Deja įpusėjus siužetui, lyg yla iš maišo, pradeda lįsti sentimentalizmas. Pabaiga palieka burnoje nemaloniai salsvą prieskonį. Bendrai paėmus filmas tikrai puikus.

Rekomenduoju :)

http://www.youtube.com/watch?v=_m-Da8Tz4_E