Posts Tagged neris
Dūkštų, Neries regioninio parko ir kitų lietuviškos tundros maršrutų ypatumai
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, kelionės, Peizalionės on 08.11.29
Pastaruoju metu gan retai parašau į dienoraštį, kadangi gyvenimo tempas diktuoja savo taisykles, o alternatyvieji kaštai baigia mane nugalabyt. Nepaisant viso to, atradau gyvenime naują būdą pabėgti nuo visko – pabėgti tikrąja to žodžio prasme. Pabėgti į laukus, kur tiesiog rūpinies paprastais dalykais ir nereikia sukti galvos dėl globalinių problemų.
Praeito savaitgalio pabėgimas buvo į Karmazinų pilkapyną, Dūkštų ąžuolyną ir kairiojo Neries kranto regioninį parką pėstute. Diskursas: vis norisi rašyti Nėries (su Ė), čia tikriausiai nuo mokyklos laikų, kai ant sąsiuvinio raičiau S. Nėries vidurinė…
Trumpai tariant – geras 2 dienų pasivaikščiojimas, kaip ir žadėta Matatakai įveiktas ne tik ratais, bet ir pėdomis.
Taigi, visiems suinteresuotiesiems pakeleiviams – maršručiukas, kurį praėjome atstumas ~33 km, vidutinis greitis ~5 km/h.
Pastabėlė – atkarpa nuo Karmazinų pilkapyno iki ąžuolyno – važiuota mašina, tai reiktų kokius 5 km. atimti iš 38 km pasivaikščiojimo.
Keletas kadrų:
Nepaisydamas sinoptikų pažadų, oras buvo visai puikus, kol ėjome pas Karmazinus, mus lydėjo puikus saulėlydis.
Be gražaus oro ir laisvalaikio trasų, ten pasirodo yra ir dvasiška – energetiškai aktyvių, meridianus pravalančių pasivaikščiojimų vietos. Pavyzdžiui moterų ir vyrų sveikatingumo takai. Jup – keistais šniūriukais pažymėti takučiai, kuriais apsižergus einant turėtumei pasikrauti energijos. Apie tai mums paporino vietoje sutiktas Karmazinas, kuris aukščiau pateiktoje nuotraukoje seka paskui Matataką. Gan keista pasirodė sutikti žmogų pasakojantį apie tai, kaip TEISINGAI reikia naudotis energetiniu taku ir moralizuojančiu apie netinkamą mūsų požiūrį į energetiką ir biolaukus, kai tuo pačiu metu jo kišenėje esantis mobilus pradeda giedoti svajingą moliodiją… :P Esmi paranormalių reiškinių skeptikas, tad neįsižeiskite visi tuo tikintys – man tai atrodo juokinga :)
Štai čia užfiksuotas šventvagiškas vyro ėjimo moterų sveikatingumo taku aktas:
O čia, buvome pažiūrėti, kaip tatai atrodo ąžuolų karalienė:
Kur karalius? Paklausite Jūs. Ogi supuvo – atsakysiu aš. O ką tuos puvėkus fotografuot. O gal nesupuvo, gal kažkas grindis susidėjo…
Čia matyti, kaip atrodo mūsų kuklus būstas.
Pastebėjimas/autoironija: kadangi esame tech-freak’ai, o vienas iš pagrindinių akstinų kulniuoti į laukus – pažaisti su turistiniais pričindilais, kaip kad ciklopas (su Luxeon K2 diodu), primusas, bachilos, termo apatiniai, ultralait netbookas skirtas žiūrėti filmus kelionėje ar kiti žaisliukai, tai ir paprasčiausių dalykų pasidaryti nemokame, to pasekoje, laužo užsikurti nesugebėjime. Valgyt darėmės ant dujinio primuso. Visai neskautiška, bet žiauriai patogu :P
I togo, atsigulėme rudenį, atsikėlėme – žiemą. Išvados – vėjas žiemys palapinę košia kiaurai, vasarinis miegmaišis, kurio komforto temperatūra 9 laipsniai, visiškai netinka miegojimui prie minus 3, suvalgyti vieną bendražygę ir apsikloti jos miegmaišiu šaltą žiemos rytą – malonumas.
Gan blevyzgot, ryt bandysim savo jėgas rogaininge prie Bubių. Reik eit ilsėtis.
Daugiau info pas Matataką.
Nuoširdžiai Jūsų,
Tech-savvy, Pėstutis Vulgaris.









Recent Comments