Posts Tagged ‘mašina’

Šiame įraše kalbėsiu apie svetainę skirtą dalintis kelionių maršrutais ir apie du neblogus variantus vieną dieną pasivažinėti dviračiu.

Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.

Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.

Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.

Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.

Atradęs GPSies apsidžiaugiau, nes radau čia jau įkeltus 300 maršrutų Lietuvos teritorijoje. Jau įkėliau 2 savo. Juos galite pažiūrėti mano profilyje http://www.gpsies.com/trackList.do?username=aphex. Kaip GPSies patys prisistato – “Maršrutai valkatoms”, manau pats tas man :) Kadangi valkatos valkiojasi, reiškia prie kompiuterio nesėdi. Iš to išplaukia, kad jiems reikalingos mobilios aplikacijos. GPSies siūlo savo aplikacijos versiją Android ir iPhone telefonams. ps. įspėju, kad svetainė šlubuoja naudojant google chrome.

Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.

Varenos rajonas. Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iimngtekwhljrluv

Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.

Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.

Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.

Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai.

Daugiau šios kelionės nuotraukų draugams facebooke: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=69082&id=1386824264

Žasliai – Elektrėnai – Trakai – Lentvaris – Vilnius

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iihcupayotiaeihi

Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Taip jau nutiko, kad einant į Lietuvių Liaudies kultūros centrą, kuriame vyko pirmasis Lietuvos Lindyhopo maratonas sulaukiau Reginos skambučio. Ji klausė kurį numerį pasirinkti nuo 2 iki 14. Pasiėmėm 2. Pajuokavom, kad antri ir būsim… Antri ir buvom. I togo, 12 dieną prasidėjusiame maratone, paskutinės liko 2 poros, kurių numeriai 1 ir 2, maratonas baigėsi 12 val. Laimėjo pora Nr. 1., antrąją vietą užėmė pora Nr. 2.  Gerai, kad kokio 6 ar 13 nepaėmėm :P

Čia visi dar linksmi, švieži ir sausi.

O čia jau potni vaniučkos :) Veiksmas truko 16 valandų – šitas skaičius ne į temą, bet for the record užfiksuojam. Apskritai tai ne ilgai, bet ir dėjom iš širdies. Jei dar turėt minkštus batus, o fone kokius filmus rodytų, išvis galima būtų tempti belekiek :)

Nors kiekvieną 45 minučių raundą gan punktualiai penkiolikai minučių stabdydavo sirena, galiu pasakyti, kad laiko suvokimas tikrai nėra objektyvus. Toks jausmas, kad kai kurie raundai truko po kelias valandas, o kai kurie ne daugiau 15  min.

Tas bičas ir jo mergikė tikrai NESVEIKI (gerąja to žodžio prasme). DYYYDELĖ Pagarba! :)

Keli pastebėjimai:

1. Po kiekvienos iškritusios poros likusių jėgų kiekis padvigubėdavo.
2. Kai nugirdau, kad salė išnuomota tik iki 12 val., jėgų užtaisas vėlgi padvigubėjo ir laikėsi kokias 4 valandas iki pat 12.
3. Jeigu pertrauka vėluodavo, tai labai sekino jėgas.

Vadinasi norint kažką daryti ilgai, reikia, kad nuolat matytųsi progresas, kurį galima suvokti lyginantis su kitais. Turi būti užbrėžtas aiškus tikslas. Reikalingas ritmas. Prieš pradėdami galvojome, kad pašoksime kokias 3 valandas, bet kai pradėjo kristi konkurentai, pagavo azrtas :)

Norėčiau padėkoti organizatoriams už neišsenkantį entuziazmą. Martynui su Egle, už tai, kad išmokė “vaikščiot” :) ir visiems dalyvavusiems už puikią nuotaiką!  O tau Regina, už tai, kad net ir 16 valandų prašokus vis tiek taip pat malonu, kaip po 1 šokio!

Kaip žinia, po 12 dienos ateina … 13! :) O 13 nieko gero nežada. Su viltimi mikliai parsibelst namo ir griūt į lova nusikapanojau iki mašinos mintyse jau žiūrėdamas 5 Simpsonų sezoną, kur radau siurprizą :)

Visiška mistika – langas išbelstas, o iš salono nieko nepaimta. Nors ant akių voliojosi iPodo adapteris, telefono pakrovėjas ir šiaip visokio šlamštelio. Taip ir likau nesupratęs. Oh well :) Tegul atsiperka kasko, tuo pačiu ir dureles perdažys :)

Na va, įvykiai užfiksuoti, gamalia eit miegot :) Pabaigai keletas nuolinkų:

• Video reportažas lrytas.lt: Nuvarytus arklius nušauna – pirmą kartą Vilniuje surengtas lindihopo maratonas
• Straipsnis lindyhop.lt: Lindyhopo maratonas truko 16 val. Laimėjo pora Nr. 1.
• Informacija apie maratoną: Rugsėjo 12 d. Lindyhopo Maratonas 2009.
• Nadios nuotraukos facebooke
• Nuotraukos 15min.lt
• Andriaus nuotraukos facebooke
• Visos Nadios nuotraukos Picasoje

Nesuprantu, kas čia darosi. Atrodo nauja maškė, atrodo nuvažiuota tik 10 tūkstančių km.  O jau antrą kartą į servisą reiks varyt. Pirmą kartą pečius pūtė tik šaltą orą, dabar užrakinus, pradeda kaukt signalizacija…

Ir, kaip jaustis? Parvažiuoji 12 nakties namo svajodamas apie lovą, o negali mašinos palikt, bo 5 min. po užrakinimo kaukt pradeda!

Be aware! Opel Astra 2008 elektroniką tikriausiai litavo kokie nors pirmakursiai praktikantai iš profkės.

Ajnu miegot visas piktas ir su pusiau nerakinta mašina kieme :|

Beeinant miegot, sugyventinė katė įsitaisė mano kambary ir nesileido išprašoma meiliais įkalbinėjimais. To pasekoje teko kambarį šturmuot jėga. Už tai dabar turiu nagų šrapnelio išdailintą ranką.

Dabar tai jau tikrai einu miegot.

Pastaruoju metu gan retai parašau į dienoraštį, kadangi gyvenimo tempas diktuoja savo taisykles, o alternatyvieji kaštai baigia mane nugalabyt. Nepaisant viso to, atradau gyvenime naują būdą pabėgti nuo visko – pabėgti tikrąja to žodžio prasme. Pabėgti į laukus, kur tiesiog rūpinies paprastais dalykais ir nereikia sukti galvos dėl globalinių problemų.

Praeito savaitgalio pabėgimas buvo į Karmazinų pilkapyną, Dūkštų ąžuolyną ir kairiojo Neries kranto regioninį parką pėstute. Diskursas: vis norisi rašyti Nėries (su Ė), čia tikriausiai nuo mokyklos laikų, kai ant sąsiuvinio raičiau S. Nėries vidurinė…

Trumpai tariant – geras 2 dienų pasivaikščiojimas, kaip ir žadėta Matatakai įveiktas ne tik ratais, bet ir pėdomis.

Taigi, visiems suinteresuotiesiems pakeleiviams – maršručiukas, kurį praėjome atstumas ~33 km, vidutinis greitis ~5 km/h.

Pastabėlė – atkarpa nuo Karmazinų pilkapyno iki ąžuolyno – važiuota mašina, tai reiktų kokius 5 km. atimti iš 38 km pasivaikščiojimo.

Keletas kadrų:

Nepaisydamas sinoptikų pažadų, oras buvo visai puikus, kol ėjome pas Karmazinus, mus lydėjo puikus saulėlydis.

Be gražaus oro ir laisvalaikio trasų, ten pasirodo yra ir dvasiška – energetiškai aktyvių, meridianus pravalančių pasivaikščiojimų vietos. Pavyzdžiui moterų ir vyrų sveikatingumo takai. Jup – keistais šniūriukais pažymėti takučiai, kuriais apsižergus einant turėtumei pasikrauti energijos. Apie tai mums paporino vietoje sutiktas Karmazinas, kuris aukščiau pateiktoje nuotraukoje seka paskui Matataką. Gan keista pasirodė sutikti žmogų pasakojantį apie tai, kaip TEISINGAI reikia naudotis energetiniu taku ir moralizuojančiu apie netinkamą mūsų požiūrį į energetiką ir biolaukus, kai tuo pačiu metu jo kišenėje esantis mobilus pradeda giedoti svajingą moliodiją… :P Esmi paranormalių reiškinių skeptikas, tad neįsižeiskite visi tuo tikintys – man tai atrodo juokinga :)

Štai čia užfiksuotas šventvagiškas vyro ėjimo moterų sveikatingumo taku aktas:

O čia, buvome pažiūrėti, kaip tatai atrodo ąžuolų karalienė:

Kur karalius? Paklausite Jūs. Ogi supuvo – atsakysiu aš. O ką tuos puvėkus fotografuot. O gal nesupuvo, gal kažkas grindis susidėjo…

Čia matyti, kaip atrodo mūsų kuklus būstas.

Pastebėjimas/autoironija: kadangi esame tech-freak’ai, o vienas iš pagrindinių akstinų kulniuoti į laukus – pažaisti su turistiniais pričindilais, kaip kad ciklopas (su Luxeon K2 diodu), primusas, bachilos, termo apatiniai, ultralait netbookas skirtas žiūrėti filmus kelionėje ar kiti žaisliukai, tai ir paprasčiausių dalykų pasidaryti nemokame, to pasekoje, laužo užsikurti nesugebėjime. Valgyt darėmės ant dujinio primuso. Visai neskautiška, bet žiauriai patogu :P

I togo, atsigulėme rudenį, atsikėlėme – žiemą. Išvados – vėjas žiemys palapinę košia kiaurai, vasarinis miegmaišis, kurio komforto temperatūra 9 laipsniai, visiškai netinka miegojimui prie minus 3, suvalgyti vieną bendražygę ir apsikloti jos miegmaišiu šaltą žiemos rytą – malonumas.

Gan blevyzgot, ryt bandysim savo jėgas rogaininge prie Bubių. Reik eit ilsėtis.

Daugiau info pas Matataką.

Nuoširdžiai Jūsų,
Tech-savvy, Pėstutis Vulgaris.

Nors didysis vedlys Matataka šiuo metu išvykęs patirti nepažįstamų kraštų malonumų, jo dvasia mūsų nepalieka ir verčia palikti namus vardan didžiųjų tolių.

Šį kartą įveikėme Kairiojo Nėries kranto turistinę trasą. Tiesą pasakius trasa sudarė gal tik ketvirtį maršruto :), bet JI TO VERTA.

Sumoje maršrutėlis ~ 90 km, užtruko apie 6 val., todėl labai sėkmingai numinamas per dieną. Nukakome iš Vilniaus į Avižienius, Sudervę, Dūkštas, Panerius, Rykantus ir grįžome į Vilnių.

Išvažiavus kiek anksčiau arba išvyką planuojant šviesesniu metų laiku, galima stoti prie ąžuolų karalienės ir karaliaus, apžiūrėti Dūkštų ąžuolyną, tada užsukti Karmazinų pilkapyną, o grįžtant paskutinius 25 kilometrus šiek tiek prasiilginti važiuojant per Trakus. Mes mynėme tieisi į Vilnių, nes buvo jau tamsu, bet paskutinioji atkapra autostrada buvo tikrai ne pati maloniausia.

Ryšium su laiko trūkumu, turistinio maršruto taip pat pilnai neišnagrinėjome, bet tai tik į naudą, kadangi liko proga nuvažiuoti ten su mašina ir prasivaikščioti gerą pusdienį, kadangi einant palei Neries kilpą susidaro apie 23 km. Kelyje gausu poilsiaviečių, labai gražūs upės vagos šlaitai ir puiki atmosfera.

Taigi, Matataka, ruoškis pasivaikščiojimui :)

Besidomintiems, maršručiukas detaliau: Kairiojo Neries kranto turistinė trasa.

Štai susidūriau su dilema, ką naudoti?

Dojo atrodo gudresnis, o prototype  su script.aculo.us super paprastas ir lengvai panaudojamas. Gal turite kas praktikos didesniuose projektuose? Ar kokias kitas klases naudojate?

Beje, pirmąją dilemą išsprendžiau nupirkdamas 40 tulpių :) ir dar stasį sumokėdamas policininkams, už tai kad ne vietoje sustojau. Sąžinės neturi – vietoje to, kad pareguliuotų stovėjimą, lupa visus bandančius prie gėlių turgelio prasigrųst.

Truputį užpykau, pamenu Vokietijoje, kur tik kamštis ar šiaip kokia keliu eismo anomalija, iš kart policininkas pareguliuoja, o čia – žino, kad šventė, žino kad prie turgelio nėra vietos mašinai ir vis vien lupa…

Kodėl vyrų sąžinė švari?
-Jie dar ja niekada nesinaudojo.

Kuo vyras panašus į distancinį pultą?
Tuo, kad dažnai guli šalia televizoriaus?

Ką turi bendro vyrai ir debesys?
Jei jie praeina pro šalį, būna gera diena.

-Kokia abėcėlės raidė geriausiai apibūdina vyrus?
-Q – toks didelis nulis su maža uodegyte…

Kodėl vyrai bėgioja paskui moteris, neketindami jų vesti?
Dėl to paties, kodėl šunys bėga paskui mašinas, nors nemoka vairuoti.

Kaip vadinamas vyras, praradęs protą?
Našliu.

Koks skirtumas tarp vyro ir pomidoro?
Pomidorai subręsta.

Koks skirtumas tarp vyro ir paršo?
Prisigėrę paršai, vyrais nevirsta.

Kodėl vyrams patinka blondinės?
Todėl, kad jie jas geriausiai supranta.

Ką pasakė Dievas, sukūręs vyrą?
Galėjau ir geriau.

Kiek vyrų reikia vienam kambariui ištapetuoti?
-Viskas priklauso nuo to kaip plonai juos supjaustysime…

Koks vyras šiais laikais laikomas džentelmenu?
-Kuris bučiuojantis išsiima iš burnos cigaretę…

Ką daro moteris, pamačiusi vyrą lakstant po lauką?
Toliau šaudo.

Kodėl moterys daugiau dėmesio skiria išvaizdai, o ne protui?
Todėl, kad vyrai geriau mato nei sugeba mąstyti.

Kodėl motinos per dukrų vestuves verkia?
Dukros dažniausiai išsirenka vyrus, panašius į savo tėvus!

Kodėl dauguma vyrų dirba ir savaitgaliais?
-Todėl kad pirmadienį nereiktų iš naujo mokytis dirbti…

Koks skirtumas tarp CHappi ir vyro?
Chapp’yje daugiau smegenų.

:D … daug tiesos. Esminės mintys paryškintos :)