Išvažiuojant iš Ventės Rago, Klaipėdos link, sustojome persirengti lengvesniais rūbais ir nusilengvinti. Paėjėjęs giliau į tankmę takeliu pamačiau šiukšlių konteinerį, prie kurio kažką veikė du berniukai. Netrukus pasirodė iš jo išlipančios mergaitės su kailinukais galva. Kol atlikinėjau gamtinius reikalus vaikai prisiartino ir atsistojo šalia mūsų grupelės. Bandėme juos šnekinti, tačiau mažieji tylėjo nuleidę galvas. Paklausę, kokie Jūsų vardai, sulaukėme vyresnėlio atsakymo – “Deima ir Lukas”. Savo vardo jis nepasakė.

Mergaitė su kailinukais ir jos broliai
Tomas pakėlė mažiausiąjį berniuką ant rankų ir tarė:
Užaugęs tu būsi lakūnas.
Tada paėmė jo ant rankų Deimą ir pasakė:
Tu būsi …
Sudvejojo…
Stiuardesė.
Pabaigiau aš.

Tu būsi stiuardesė
Kažkas sugalvojo, kad jiems reikia duoti sausainių. Taip ir palikome juos ten stovėti.

Taip ir palikome juos ten stovėti
Gidė Šilutėje paminėjo, kad tai yra dvidešimties žmonių šeima gyvenanti viename name. Gyvena vargingai, bet tvarkingai. Vyriausiajai dukrai šiek tiek virš dvidešimt. Ji turi penkis savo vaikus.
Šiandien rodžiau vaikų nuotraukas palatos draugei Jurgai. Ji papasakojo apie savo giminaičius, kurie iš karto po nepriklausomybės atgavimo buvo atvykę į Lietuvą. Moteriškė iš Amerikos atsivežė gerą fotoaparatą. Pamačiusi, kad jis patraukė giminaičių dėmesį, ji pasiteisino, kad tai jos sunaus aparatas. Lietuva jai atrodė varguolių kraštas, turėdama brangų aparatą ji pasijuto nesmagiai. Tikriausiai panašiai pasijutome ir mes sutikę pakelės vaikus.