Šį kartą įveikėme Kairiojo Nėries kranto turistinę trasą. Tiesą pasakius trasa sudarė gal tik ketvirtį maršruto :), bet JI TO VERTA.

Sumoje maršrutėlis ~ 90 km, užtruko apie 6 val., todėl labai sėkmingai numinamas per dieną. Nukakome iš Vilniaus į Avižienius, Sudervę, Dūkštas, Panerius, Rykantus ir grįžome į Vilnių.

Išvažiavus kiek anksčiau arba išvyką planuojant šviesesniu metų laiku, galima stoti prie ąžuolų karalienės ir karaliaus, apžiūrėti Dūkštų ąžuolyną, tada užsukti Karmazinų pilkapyną, o grįžtant paskutinius 25 kilometrus šiek tiek prasiilginti važiuojant per Trakus. Mes mynėme tieisi į Vilnių, nes buvo jau tamsu, bet paskutinioji atkapra autostrada buvo tikrai ne pati maloniausia.

Ryšium su laiko trūkumu, turistinio maršruto taip pat pilnai neišnagrinėjome, bet tai tik į naudą, kadangi liko proga nuvažiuoti ten su mašina ir prasivaikščioti gerą pusdienį, kadangi einant palei Neries kilpą susidaro apie 23 km. Kelyje gausu poilsiaviečių, labai gražūs upės vagos šlaitai ir puiki atmosfera.

Taigi, Matataka, ruoškis pasivaikščiojimui :)

Besidomintiems, maršručiukas detaliau: Kairiojo Neries kranto turistinė trasa.

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad Vilniuje galima gan sėkmingai pahaikinti.

Štai ~4 val. maršrutukas, kurį sekmadienio rytą sukorė nedidelė grupelė vadovaujama EGO.

Rytas buvo ankstyvas, dėl to reikėjo pasveikinti saulę prasitempiant.

Saulę sveikino ir mėnulis bei kosminiai laivai brazdinantys dangaus platybes.

Dar maršruto pradžioje, užtikome instaliaciją vartotojiškumo tema su laisva improvizacija paskenduolės motyvais.

Nors dar ne bobų vasara, bet tiltas jau apžėlęs.

Pagaliau atsisveikinome su miesto artefaktais ir patraukėme laukais.

Upėmis…

Mišku…

Už TUPUTIŠKIŲ SERPANTINO… (taip, taip, Vilniuje yra serpantinas… ir TUPUTIŠKĖS :D), minutę paėję bėgiais susitranzavome pirmą pasitaikiusį automobilį, parvažiavome miestan.

… tuputiškės :]

p.s. vos nepamiršau paminėti … pasirodo Vilniuje yra zoologijos sodas! Pasakyti kur – negaliu, bet paėjus gerą galą mišku nuo Belmonto, galima rasti kuo puikiausią zoologijos sodą :)

Antakalnio kapinės. 2007-11-02 23:29. Gal kas matėte šviesoje, kam šis paminklas skirtas?

Neradau kompanijos pasibastyti po kapines vidurnaktį, na bet ką ten ir prieiškosi, kai viskas vyksta spontaniškai :) O visi save gerbiantys snobai tūno šiltuose urveliuose.
Nors esu ne ką prastesnis snobas, apturėjau pramogą vidury nakties, vienas pasibastyti po kapus. Nėra taip baisu, kaip galėtų pasirodyti, ypač kai kapai parodomieji, o visi šlaitai žvakutėmis nusmaigstyti.

Viena iš tokių “paradinių” vietelių ir matosi kadre.

Suma sumarum, vėlinės, ruduo, ganėtinai keistas metas, reiktų pakontempliuoti apie būties efemeriškumą, egzistenciją ir galų gale – mirtį. Požiūryje į mirtį solidarizuojuosi su pietų Amerikos senosiomis kultūromis, kurios visą šį reikalą laiko didele laime. Iš kitos pusės, juk tai ne gyvųjų diena, nėr čia ko apie save tiek galvot :)

Et, pridėsiu dar vieną, ne tokią paradinę… kaip mano vyr. fotokritikė pasakė: “Rakursas įdomus” :P

Namiškiai sako, kad jei to diedo nebūtų, nuotrauka būtų geresnė, o man atrodo atvirkščiai – tas sugrįžtantis namo senis, toks rudeniškai ilgesingas, vienišas. Nežinia ar grįžta jis pas savo senę, ar į tuščius namus – eina lėtai, pavargusiais žingsniais, gal žino, kad jau nebėra kur skubėt. Vis tik ruduo jau čia…

Katino ruduo