Posts Tagged ‘lindyhop’

Lapkričio 19 d. vyko Lindy Hop Classic Couples – LHCC 2011. Dalyvavau jame neoficialaus fotografo rolėje. Renginys pirmą kartą vyko Šokbaryje. Ankstesnieji LHCC vykdavo Hoppers šokių studijoje. Pokytį vertinu teigiamai, kadangi baro atmosfera atpalaiduoja, yra vietos pabūti ir gėrimais atsigaivinti.

I vieta - Povilas Žakauskas ir Pamela Gaižutytė

Konkurso taisyklės nesudėtingos:

Dalyviai pagal pačių pasirinktą svingo kūrinį turėjo atlikti vieną savo kūrybos lindyhopo šokio rutiną, nenaudodami triukų, pakėlimų bei išmetimų.

Davidas ir Daiva puikiai apėjo šį reikalavimą. Daiva nebuvo pakeliama ar išmetama, ji skraidė pati.

David Puško ir Daiva Veliulytė

Nugalėtojų ketvertas susidėliojo taip:

I vieta – Povilas Žakauskas ir Pamela Gaižutytė (Lietuva)
II vieta – Denis Lutsko ir Zhenya Tsvetkova (Ukraina)
III vieta – Jonas Šiaulys ir Dagnė Puodžiūnaitė (Lietuva)
Publikos simpatijų pora – Jonas Šiaulys ir Dagnė Puodžiūnaitė (Lietuva)

Visų pasirodymų vaizdo įrašus galima pažiūrėti hopperių puslapyje: http://www.hoppers.lt/lindyhop/lhcc-2011-nugaletojai/ Renginį filmavo Darius Šilėnas.

Nekomentuosiu talentingų šokėjų, tokių kaip Pamela, Dagnė ir Jonas, Deniso ir Zhenios, jie yra šokio monstrai ir kokybės kartelė jiems natūraliai yra labai aukšta. Tačiau džiaugiuosi, kad atsiranda naujų, drąsių, šaunių ir potencialių šokėjų, tokių kaip Mindaugas Ganusauskas ir Rūta Butvydytė, Povilas Žakauskas. Šaunuoliai, Jūsų pasirodymas maloniai nustebino.

Zhenya Tsvetkova (Ukraina)

Paskutinioji nuotrauka ne iš pasirodymo, bet joje matosi pavydėtinos figūros savininkę Zhenia, kuri su partneriu Denis Lutsko atvažiuoja į Lietuvą iš Ukrainos.

Visas nuotraukas iš renginio sudėjau Picasoje. Jei kam reikės kokybiškų nuotraukų – rašykite, mielai padėsiu.

Šokanti mergaitė. Hoppers vasaros stovykla 2010

Už Svedasų, netoli Juodonių įvyko pirmoji Hoppers vasaros stovykla.

lindyHOP'eriai

Dalyvavo apie 50 žmonių. Vieta ir oras parinkti puikiai!

op!

Savaitgalis pašvęstas šokiams, gerai nuotaikai ir puikiam orui. Labai gerai, kai galima suderinti įvairias veiklas. Pirtis, prūdas, tinklinis ir pasišokimas – dera nepriekaištingai.

Minsk Lindy Exchange 2010

Penktadienį – sekmadienį vyko puikus tarptautinis renginys Minsk Lindy Exchange. Tai pirmasis Baltarusijos Lindyhopo eventas, kuriame dalyvavo šokėjai iš užsienio. Didžiąja dalimi tai buvo maskviečiai ir vilniečiai. Džiaugiuosi ir sveikinu Andrysta, laimėjusį Jack’n'Jill’ą :) Ačiū chebryte už nuostabų savaitgalį!

Čiuožykla centrinėje Minsko aikštėje

Visiškai netyčia akį užkabino Omnitelio reklama. Tikriausiai dauguma jau esate šią Omnitelio reklamų seriją matę per televiziją, tačiau man, kaip žmogui neturinčiam televizoriaus (ar laiko jam), tai buvo naujiena. Reklamas galite pažiūrėti čia.

Galvojau, kuo ji mane užkabino. Turbūt tuo, kad:

1. Kalba apie temą, kuri yra aktuali man
2. Kalba žmogus, kuris yra arti manęs
3. Pateikta per mediją priimtiną man

Nors Omnitelio paslaugų kainodara, požiūris į klientų aptarnavimą (aptarnaujančiųjų požiūris į klientą) ir tam tikrais atvejais, paslaugų kokybė, man nepriimtina, tačiau reklamą vertinu. Puikiai išnaudojamos modernios komunikacijos priemones. Globalizacija suartina bendrų interesų žmones, tuo galima pasinaudoti rinkodaros tikslais. Žmonės aktyviai dalinasi ir ne tik išklauso, bet ir atsako.

Gaila mygtukai skirti pasidalinti facebook’e ir twitteryje neveikia.

Kalbant apie facebooką, prisiminiau vieną Omnitel tyrimą, kurį teko vartyti. Reklama socialiniuose tinkluose jame piešiama labai gražiomis spalvomis. Viena skaidre noriu pasidalinti, kadangi teko prisidėti prie joje minimo projekto.

Bendradarbiavimas kuriant knygą www.beveiksuauge.lt

“Beveik suaugę” tikrai nustebino dalyvių aktyvumu. Virš 420 viršelių knygai pagamino facebook naudotojai. Teko girdėti, kad net kai kuriose mokyklose dailės pamokos buvo skirtos viršelių kūrimui, kad vaikai galėtų paruošti kokybiškesnius viršelius konkursui. Gaila, kad neužteko parako pilnai išnaudoti projekto potencialą. Nors jis dar nesibaigė…

Kelios susijusios ištraukos iš Omnitel pranišimo spaudai:

„Teoriškai tokia situacija palanki abiem pusėms. Nesvarbu, kokias paslaugas teikia ar produktus gamina, įmonės gali gauti tiesioginį atsaką iš savo klientų, o šie – išsakyti savo poreikius, jaustis išklausomi. Tokie klientai yra lojalesni. Tačiau praktikoje patenkinti tokius vartotojų lūkesčius įmonėms gali būti didelis iššūkis,“ – teigė „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.

Vartotojai įmonėms kelia vis didesnius reikalavimus bendravimui. Aštuoniems iš dešimties apklaustųjų svarbu greitai gauti atsakymą, bendrauti asmeniškai, turėti kuo įvairesnių būdų susisiekti – telefono ir el.pašto nebepakanka. Nuo šių bendravimo ypatumų priklauso pasitikėjimas bendrovėmis.

Tačiau, kita pranešimo dalis kalba taip:

2009-uosius galima vadinti esminio socialinių tinklų lūžio metais. Tyrimas atskleidė, kad socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Youtube“, „One.lt“, „Draugas.lt“ ir pan., jau aktyviai naudojasi daugiau nei pusė (53,4 proc.) visų šalies internautų. Tačiau tik 16,5 proc. iš tų, kurie naudojasi socialiniais tinklais, norėtų ten bendrauti su įmonėmis. Akivaizdu, kad vartotojai šią erdvę laiko asmenine. Bendrovės taip pat dar tik mėgina atrasti tinkamus bendravimo socialiniuose tinkluose būdus – kaip bendravimo su vartotojais kanalą juos įvardija kas dešimtas sprendžiamą balsą turinčių įmonių atstovų.

Panašu, kad O. nelenda į žmonių privačią erdvę. Jie perkelia korporatyvinį pranešimą į kliento privačios erdvės kontekstą. Tiksliau, naudotojo realybės dalimi užmaskuoja savo pranešimą ir lyg vilką avies kailyje, pasiunčia jį klientui. Tokiu būdu pirminis O. pranešimas yra patalpintas “mano” kontekste ir priimu jį kaip savo, be atmetimo reakcijos. Propaguodamas kliento vertybės Omnitelis parodo savo solidarumą ir taip skatina stipresnio ryšio atsiradimą. Juk sako, kad santykiai yra laimingi, ne tada, kai partneriai žiūri vienas į kitą, o kai partneriai žiūri į bendrą tikslą. Papildomai sukuriamas virusinis efektas, nes klientas nori pasidalinti su kitais to paties bendro konteksto (intereso) vienijamais draugais.

P.s. Gal reikia paskambinti Rūtai? Įdomu kas atsilieps :)

Ačiū už linką Artūrui.

Vakar ryte atsibudau apimtas keisto jausmo. Ramu, gera, tiek laisvo laiko, nieko nereikia daryti. Savotiškas pasitenkinimas, kurį patiri, kai perlipi per save ir užsidedi dar vieną varnelę gyvenimo check-list’e.

Pastarąsias 2 savaites ruošiausi Lindyhop Classic Couples 2009 konkursui, kuris įvyko šeštadienį. Tik pyst pyst ir praėjo :) Labai greit, net nespėjau pastebėt.

Didelė pagarba visiems dalyviams: Ignui ir Pamelai, Kastei ir Aurelijui, Anai ir Viliui, Domui ir Simonai, Aistei ir Arnui.

Uuuuuuuu.... it's magic!

Pirmąją vietą užėmė Ignas ir Pamela, antrąją Aistė ir Arnas, trečiąją Lina ir aš, publikos simpatijų prizą gavo Domas ir Simona.

Blemba – ir vėl skaičių magija. Lindyhopo maratone buvom išsitraukę Nr. 2, antrą vietą ir užėmėme. LHCC išsitraukėme Nr. 3, trečią vietą ir užėmėm :)

Konkursą organizavo Hoppers studijos širdis ir smegenys (nežinau kuris yra kuris:) – Eglė ir Martynas.  Martynai, Egle – šaunuoliai :) Žemai lenkiu galvą ir spaudžiu dešinę!

Už 3 vietą daugiausiai turėčiau dėkoti komisijai… ir gripui, nes jis išguldė stipriąsias poras. Iš 9 artai 10 turėjusių dalyvauti porų liko tik 6. Be abejo padėka Linos užsispyrimui, varlytėms ir architekto akiniams.

Architekto akinukai

Gan realistiškai vertinu savo lygį ir sugebėjimus, todėl naivių iliuzijų neturiu. Konkurse norėjau sudalyvauti olimpiniu principu, o ne tam, kad laimėčiau. Išbandyti ką reiškia sukurti savo rutiną ir išeiti prieš publiką. Pamatyti, kaip ten viskas atrodo užkulisiuose. Galų gale konkursai yra labai graži tradicija. Manau, kad reikia išmušti Lietuvoje vyraujantį požiūrį, kad tai yra elito privilegija. Reikia kuo daugiau dalyvaujančių. Visų lygių poros turėtų nuolat varžytis. Kuo daugiau tokių grybukų, kaip mes, tuo mažesnis psichologinis barjeras. Ypatinga pagarba Anai su Vilium, kurie šoko tik metus ir jau sudalyvavo! Mūsų draugė iš bekraštės Rusijos, Rita, pasakojo, kad pas juos konkursai vyksta nuolat. Tai tradicija, kuri sutvirtina lindyhoperių bendruomenę ir verčia jos narius be perstojo tobulėti.

Tadadam :)

Lindyhop Classic Couples 2009 trečiosios vietos diplomas

Suma sumarum – įspūdžiai liko patys geriausi. Sunkiausia dalis buvo surasti laiko paisruošimui. Ypač tada, kai supratau, kad konkursas 21 d., o ne 27 d. :) nes kažkodėl man buvo susišvietę, kad bus 27 ;P Lina – ačiū už tai, kad nepasidavei, kai aš sakiau, kad viskas šūdas.

P.s. keistas jausmas – visiškai nepamenu, ką dariau per pasirodymą – turbūt veikė automatinis valdymas. Reik laukt įrašų :)

52 cepakai

4 nuostabios šeimininkės

2 šunys gailiom akytėm

2 cepakai suvalgyti

0 cepakų atiteko šunims (dėka nuožmaus namų šeimininko saugančio valdas)

1 tortas suvalgytas

1 Romas pasveikintas

10  min. kelionė nuo Dvarčionių iki centro.

2 val. Lindyhopo.

Ou šit – tik 6 valandos miego iki darbo….

Taip jau nutiko, kad einant į Lietuvių Liaudies kultūros centrą, kuriame vyko pirmasis Lietuvos Lindyhopo maratonas sulaukiau Reginos skambučio. Ji klausė kurį numerį pasirinkti nuo 2 iki 14. Pasiėmėm 2. Pajuokavom, kad antri ir būsim… Antri ir buvom. I togo, 12 dieną prasidėjusiame maratone, paskutinės liko 2 poros, kurių numeriai 1 ir 2, maratonas baigėsi 12 val. Laimėjo pora Nr. 1., antrąją vietą užėmė pora Nr. 2.  Gerai, kad kokio 6 ar 13 nepaėmėm :P

Lindyhopo maratono dalyviai prieš pradedant. Fotografas: Nadia Gric

Čia visi dar linksmi, švieži ir sausi.

Po maratono, sveikinam nugalėtojus. Fotografas: Andrius Šlimas

O čia jau potni vaniučkos :) Veiksmas truko 16 valandų – šitas skaičius ne į temą, bet for the record užfiksuojam. Apskritai tai ne ilgai, bet ir dėjom iš širdies. Jei dar turėt minkštus batus, o fone kokius filmus rodytų, išvis galima būtų tempti belekiek :)

Ruašiamės "į startą" studijuodami metodinę literatūrą ir masažu. Nuotrauka Nadios

Čia vadinasi kadrai iš pamaivų gyvenimo. Fotografija Nadios

Per pertraukas reik į galvą kraujo susileist, nes visas į kojas subėga. Fotografija Andriaus

Nors kiekvieną 45 minučių raundą gan punktualiai penkiolikai minučių stabdydavo sirena, galiu pasakyti, kad laiko suvokimas tikrai nėra objektyvus. Toks jausmas, kad kai kurie raundai truko po kelias valandas, o kai kurie ne daugiau 15  min.

Aurelijus - nugalėtojas. Nuotrauka Andriaus

Tas bičas ir jo mergikė tikrai NESVEIKI (gerąja to žodžio prasme). DYYYDELĖ Pagarba! :)

Keli pastebėjimai:

1. Po kiekvienos iškritusios poros likusių jėgų kiekis padvigubėdavo.
2. Kai nugirdau, kad salė išnuomota tik iki 12 val., jėgų užtaisas vėlgi padvigubėjo ir laikėsi kokias 4 valandas iki pat 12.
3. Jeigu pertrauka vėluodavo, tai labai sekino jėgas.

Vadinasi norint kažką daryti ilgai, reikia, kad nuolat matytųsi progresas, kurį galima suvokti lyginantis su kitais. Turi būti užbrėžtas aiškus tikslas. Reikalingas ritmas. Prieš pradėdami galvojome, kad pašoksime kokias 3 valandas, bet kai pradėjo kristi konkurentai, pagavo azrtas :)

Norėčiau padėkoti organizatoriams už neišsenkantį entuziazmą. Martynui su Egle, už tai, kad išmokė “vaikščiot” :) ir visiems dalyvavusiems už puikią nuotaiką!  O tau Regina, už tai, kad net ir 16 valandų prašokus vis tiek taip pat malonu, kaip po 1 šokio!

Kaip žinia, po 12 dienos ateina … 13! :) O 13 nieko gero nežada. Su viltimi mikliai parsibelst namo ir griūt į lova nusikapanojau iki mašinos mintyse jau žiūrėdamas 5 Simpsonų sezoną, kur radau siurprizą :)

Keleivio pusės stiklas

Keleivio pusės stiklas iš lauko

Visiška mistika – langas išbelstas, o iš salono nieko nepaimta. Nors ant akių voliojosi iPodo adapteris, telefono pakrovėjas ir šiaip visokio šlamštelio. Taip ir likau nesupratęs. Oh well :) Tegul atsiperka kasko, tuo pačiu ir dureles perdažys :)

Na va, įvykiai užfiksuoti, gamalia eit miegot :) Pabaigai keletas nuolinkų:

• Video reportažas lrytas.lt: Nuvarytus arklius nušauna – pirmą kartą Vilniuje surengtas lindihopo maratonas
• Straipsnis lindyhop.lt: Lindyhopo maratonas truko 16 val. Laimėjo pora Nr. 1.
• Informacija apie maratoną: Rugsėjo 12 d. Lindyhopo Maratonas 2009.
• Nadios nuotraukos facebooke
• Nuotraukos 15min.lt
• Andriaus nuotraukos facebooke
• Visos Nadios nuotraukos Picasoje

Buvo juokinga, kai tėvai klausdavo ar aš reiveris, gal metalistas? Juokinga buvo ne tik dėl to, kad pats nelabai žinojau kas esu, bet ir dėl to, kad akivaizdžiai buvo matyti, kad kalbu su žmonėm visiškai nenutuokiančiais apie kultūrinius jaunimo trend’us.

Visokius urban tribe’ų atstovus gan neblogai pažįstu ir gebu atskirti, bet šiandien pasijutau atsilikęs nuo traukinio, kai iš kambarioko išgirdau, kad ZipFM gimtadienyje “bus daug emo ir tecktonik’ų“. Na ok, emo dar žinau, jie atsirado, kai man tokie dalykai jau nebelabai rūpėjo, o tecktonikai? Išvis pirmą kartą girdžiu.

Gėda pelėda man. Užsižaidžiau su savo salsom ir lindyhopais, nebežinau, kad dedasi pasaulyje.

Reik pasidomėt kokie vėjai pučia bendraamžių gretose, a tai imsiu netyčia ir pradėsiu nebežinot kodėl tie jaunuoliai keistai mojuoja rankomis.

Na bent jau pasidžiaukime, kad atsirado nauja mėsiukė rinkodaros rykliams.

Antradienio naktis Herange skirta bliuzui. Bliuzas yra toks keistas šokis, kurio esmė – susiglausti ir minkyti nuo vienos kojos ant kitos. Man tai dar pusė velnio, bet kai pasižiūri į jaunas mergaites ir prakaituotus senius… Ilgai neištempiau. Aišku pakeliui namo reik leist lapėms į mėnulį pastaugt ir uodus pašert :)

Anksti ryte kol niekas dar nemiega

Vieniša gitaristė

P.s. 3 nakties čia beveik taip pat šviesu, kaip 3 dienos.

Nuo to momento, kai įsėdome į keltą nepalieka jausmas, kad iš Lietuvos taip ir neišvažiavau. Gal 40 lietuvaičių jau stovykloje. Dar krūva rusiukų ir kitokio plauko lindyhoperių pažįstamų iš Swinglandijos ar praeito Herrango zuja aplink. Trumpai tariant – namai.

Tikruose nemauose neturėjau brolių ar seserų su kuriais reiktų dalintis žaislais, čia turiu rimtą konkurentą interneto platybių užkariavimo srityje.

Kelte sutikome GPS Mixą ir Martyną, tad kiek labiau nei visada apžėlusį kelionės tikslą pasiekėme laiku.

Stovyklos nuotaika ir sistema nepasikeitus, šiais metais gal kiek mažiau žmonių ir dancebanana dvigubai didesnė.

Niekaip nesuprantu, kodėl mokyklos virtuvė vis dar vadinasi “russian kitchen”, nes pagal ten tūnančių lietuvių skaičių ir lietuviškų palapinių miestelio dydį, visą mokyklos rajoną drąsiai galima būtų perkrikštyti į “Lithuanian town”. Beje, jei registravotės ir gavote nuolaidą su sąlyga, kad padėsite valyti russian kitchen, turėkite omenyje, kad reiks sumokėti pilną kainą, o nuolaidos dalį atgausite tik po tovyklos.

Vienas iš stovyklos filosofijos kertinių akmenų – savanorystė. Pirmus metus dirbusieji savanoriais pasakojo, kad padirbėjus pasikeičia požiūris. Jautiesi šeimininkas, priimantis šokėjus į svečius. Iš to atsiranda atsakomybės jausmas ir  vertybių solidarizacija.

Čia pilna swingo šokių žvaigždžių ir korifėjų. Labai mėgstu Peter Logginsą. Jo šokio stilius labai subtilus, bet kartu ir dinamiškas. Tai ką jis daro atrodo labai mažai, bet efektyvu :)

Josette Wiggan, kitais metasi Herrang’e tikriausiai nebepamatysime, nes ji gavo kontraktą dviems metams. Bet kaip juokavo Lenartas – “Juk galėsi pasakyti, kad susirgai ir atvažiuoti pas mus?”.

Mūsiškiai okupavo šokių aikštelę.

Ir darbo vietas…

Tiems kuriems tualete pristigo šikpopierio, pagelbės straipsnis ant pliauskos: "How to make paper from wood".

Spėju, kad fotkės kuriam laikui baigiasi, nes dabar laisvalaikiu tarp pamokų užsiimsiu miegojimu :)