Posts Tagged ‘lietus’

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Kartais gaunu Manto Tvarijonavičiaus iš Mind training naujienlaiškius. Jie yra vieni iš nedaugelio naujienlaiškių, kuriuos perskaitau. Tai yra dėl to, kad be reklaminio turinio naujienlaiškyje pateikiami straipsneliai psichologine tematika. Jie nėra labai moksliniai ar labai išsamūs, tačiau plačiajai visuomenei labai tinkami.

Tokį modelį rekomenduoja dauguma rinkodaros specialistų analizuojančių korporatyvinius naujienlaiškius, blogus ar socialinių tinklų puslapius. Viena iš lankytojo prisijaukinimo strategijų yra pateikti savo pranešimą surištą su realią naudą nešančia informacija. Kitais žodžiais tariant, kabliuką užmaskuoti po gera doze jauko :) Žinoma tai tik viena iš strategijų. Tiesmukai ir aiškiai įvardintas pranešimas apie 60% nuolaidą ar galutinį išpardavimą taip pat labai efektyvus būdas. Labai tinkamas trumpalaikiam smūginiam efektui.

Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad šiame naujienlaiškyje radau moksliškai pagrįstą paaiškinimą liaudies išminčiai, kuri byloja, kad burtai nustoja veikti, kai apie juos pradedi kalbėti garsiai. Tikriausiai visi sutiksite, kad burtai vargu ar egzistuoja realybėje, tačiau egzistuoja žmogaus pasąmonė, įtaiga ir saviįtaiga, kuri ir atlieka visą darbą. Naujienlaiškyje pateikiamas straipsnis, kuriame aprašomas tyrimas analizuojantis žmonių savijautos priklausomybę nuo aplinkos, tarkime nuo oro. Tyrimo metu atsitiktine tvarka atrinktų respondentų buvo teiraujamasi ar jie jaučiasi patenkinti savo gyvenimu. Vėliau buvo tikrinama koreliacija tarp tuo metu buvusio oro ir atsakymų. Didžioji dalis respondentų jautėsi labiau patenkinti gyvenimu, kai apklausos metu buvo geras oras. Kol kas visas atrodo pakankamai logiška. Tačiau kitoje tyrimo dalyje, prie užduodant klausimą apie pasitenkinimą gyvenimu, buvo paklausiama koks tuo metu yra oras. Žmogui atsakius į šį klausimą, koreliacija tarp pasitenkinimo laipsnio ir oro išnykdavo. Tai yra, antroji respondentų grupė, kuriems buvo užduodami du klausimai, buvo kur kas mažiau jautri oro sąlygoms. Iš to išplaukia, kad sąmoningai įvertinus nesąmoningai mus veikiančius veiksnius, jie praranda įtaką.

Rezultatai rodo, kad klausimas įtakos turėjo. Antrajame tyrimo etape, sugrupavus žmones į grupes pagal oro sąlygas, tiek ten, kur lijo lietus, tiek ten, kur švietė saulė, žmonės buvo vienodai patenkinti gyvenimu. Vienodai laimingi.

Rašo straipsnio autorius ir padaro tokią išvadą:

Tyrimas aiškiai parodo, kiek nesąmoningi mąstymo procesai lemia nuotaiką ir platesnius egzistencinius vertinimus. Žmonės, nesusimąstydami apie saulę ar lietų už lango, nesąmoningai pasidavė oro įtakai. Tai rodo skirtingi dviejų skirtingų grupių atsakymai į klausimą „kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ Kol šio tyrimo dalyvis nesusimąstė apie orą, laimingesnis buvo tas, už kurio lango švietė saulė, nei tas, už kurio lango lijo lietus. Tačiau vos tik tyrėjai šioje vietoje įjungė sąmoningus mąstymo procesus ir paskatino susimąstyti apie orą (tam ir buvo užduodamas papildomas klausimas „koks pas jus oras?“), oro įtaka nuotaikai ir vertinimui išnyko. Vienodai patenkinti gyvenimu ir laimingi buvo ir tie, ir tie tiriamieji. Sąmoningas mąstymas užblokavo oro įtaką nuotaikai. Kitaip tariant, neleido jaustis gerai, kai už lango švietė saulė.

Štai kokį atsakymą gavau iš Makrokoncerto į savo paklausimą apie tai, kada pagaliau atgausiu babkes:

Laba diena,
Šiuo metu yra vykdomi grąžinimai pavedimu.
Jūsų bilietus ir užpildytą grąžinimo aktą turime.
Grąžinimas bus atliktas savaitės bėgyje.

Pagarbiai,
Administratorė

Šauniai :) Kai klausiau vasarą, žadėjo grąžinti spalį, tai spėju, kad kaip tik ant naujų bus litų :)

Šią savaitę oras Herrange ypatingai subjuręs.

Žmonės kalba, kad Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, yra dvi žiemos, viena balta, kita žalia.

Nesuprantu, kaip šokėjai čia išbūna po keletą savaičių. Mano batareikos be nornalaus miego režimo po biški atjunginėja maitinimą įvairioms kūno vietoms. Pirmiausia smegenims…

Kažkas yra pasakęs, kad gyvenime dalykus reikia bandyti du kartus, pirmą kartą, kad sužinotum ar jie tau patinka, antrą, kad įsitikintum, kad tikrai nepatinka. Plaukimas baidarėmis, vienas iš tų ambivalentiškų dalykų, dėl kurių neesu esu įsitikinęs net ir po trečio bandymo. Sėdėti pusdienį baloj su šlapia šikna… brrr, beuru… bet pasilsėjimas puikus. Dar 3 dienos tokio plaukimo ir miego režimo ir visai į žmogų atvirsčiau.

Jau buvau pamiršęs kas yra fotikas ir koks malonus jo vartojimas :)

Fotovartojimas, mano subjektyvia nuomone, prasideda nuo sprendimo išnešti savo subinę į netradicinę erdvę (tradicinės erdvės: a. darbo b. gyvenamoji), baigiasi – fotonuotraukų talpinimu į tinklaraštį. Pastaruosius keletą mėnesių tai atrodo neleistina prabanga.

Subinės išnešimas įvyko bene priverstinai… Užrakto pleškinimas – natūraliai…

O, bet, tačiau, kadangi miraprijatijus (EEPG meeting) praėjo, lauke lyja lietus, o viešbūtis turi nemokamą net’ą… galima leisti sau ir kokį postą parašyt :)

In general, Čekija smagi šalis, kainos vizualiai beprotiškos, bet kadangi viską reikia dalinti iš 10 – priimtina :) Prahoje, dėl nenusakomų priežasčių, jaučiuosi visiškai kaip Vilniuje.

Respektas čekučiams, kad turi H&M, nes tai praktiškai vienintelė parduotuvė turinti man priimtiną asortimentą, modelius, dydžius ir ofkoz – kainą.

Vietiniai žino kas yra geras maistas, per pastarąsias 2 dienas teko pračekinti 2 viešojo maitinimo įstaigas, kurių abi pasižymėjo labai teisingu skoniu, porcijos dydžiu ir komplektuojamu alumi.

Kad būtų pusiausvyra, pavardinsiu ir MINUSĄ – čekutės pobaisės. Tiesiog nesimpatiškos :) Matyt per dažnai pasimėgauja anksčiau paminėtuoju privalumu.

Taigi, have a nice day, einu pavalgyt ir pagerti urkvel pilsner.

Kaip vakar pasakė viena dailininkė: nežinai kuo būti, būk gotu… Perfrazuosiu: neturi laiko rašyti, peistink…
Nėra moters be dūmų.

Duok TELEKOMUI kelią…

Kur pamesi ten ir nerasi.

Vėžys gydo nuo rūkymo.

Jums padėti, ar netrukdyti?

Alaus kokybė nustatoma ryte.

Velniai – tai purvini vaikai.

Geram darbe – ir sapnai geri!

Sniegas – ir Afrikoje sniegas.

Ji turėjo silpnybę… Lytinę.

Einu, prieš miegą nusnūsiu…

Aštuonių valandų darbo miegas.

Žydra svajonė – turėti draugą.

Plona karvė niekada nebus stirna.

Kas vertingo moters piene? – Tara.

Kai ateina ryt, vakar tampa geriau.

Tėtė Karlas iškirto Buratiną…

Po mileniumo atėjo pochmeliumas…

Viena galva – gerai, dvi – negražu.

Gyveno kartą juodaodis čiukčia…

Glaustai apie esmę: esmė glaustume!

Iki skausmo pažįstamas chirurgas…

Ir gyveno jie laimingai ir dažnai…

Ne veidrodis kaltas jei snukis kreivas.

Būti ar nebūti? Žinoma, kad būsiu!

Yra dvi nuomonės: mano ir neteisinga.

Boba iš ratų – gaudyk vėją laukuos.

Ne viskas alus, kas geltonas ir putoja.

Skanus vaikinas buvo Bilas Klintonas…

Greitis veža tol, kol neveža greitoji.

Pirkite loterijos bilietus į lėktuvą!

Ėjo ežys mišku ir baigėsi papildymas.

Laimingas galas… Įdomu, koks jo ilgis?

Jei jau apsivedei, apsaugok bent draugą!

Mėgstu juokauti. Tik kad dantų gaila…

Eina išdidi, kaip nėščia prostitutė.

Lašas po lašo, ir privarva puslitris…

Skelbimas: “Pirksiu lazdą su vienu galu”.

Degtinė – tai grožio konkursų gėrimas.

Pankai nemiršta! Jie tiesiog taip kvepia!

Viena galva gerai, bet du buteliai geriau!

Blaivus santechnikas – pasakų personažas!

Gyvename taip, kaip reikia. O reikia visko.

Dovanotam drambliui į straublį nežiūri.

Skelbimas viešnamyje: “Pas mus savitarna”.

Metei rūkyti pats – mesk rūkyti ir kitam!

Dėl geros sveikatos kenčia tik gydytojas.

Šypsokis ir gyvenimas išmuš tau dantis…

Telegrama – tai tokia senovinė SMS rūšis.

“Bumerango” alus – geri, o jis sugrįžta…

Žmonės serga vėžiu, o buratinai – geniu.

- Panele, jūs tokia ūkiška… Kaip muilas!

Kaip gruziniškai “Na palauk?” “Palauk, na”…

Žmona – kaip duona: kartais norisi bandelių.

Parduodu troleibusą. Pilnas elektros paketas.

Skaudu, kai tavo svajonė išsipildo kitiems…

Laidotuvių biuro devizas: “Palaidosim visus!”.

Gerai, aiškinu tau pirštais: vidurinį matai?

Aš esu dora moteris, todėl kainuoju brangiai!

- Veidrodėli, patylėk, aš šukuotis atėjau

Jeigu tiksliai žinai, kas kaltas – neišsiduok!

Psichiatro klausimai visada kažkokie tai keisti.

Studentiška arbata – be cukraus ir arbatžolių.

Neverta bėgti nuo snaiperio – mirsi pavargęs…

Gera, kai laimė ateina ne viena, o su buteliu…

Graikų-romėnų imtynėse vėl laimėjo barbarai.

Kas bendro tarp Sabonio ir rozetės? Abu – po 220!

Užrašas ant veidrodžio: “Deja, tai tikrai – tu”.

Lietuvių liaudies sportas: laipiojimas grėbliais.

Už Cicino dainas geresnis tik Cicino tylėjimas…

Vyrai dažniausiai būna abiem ragais už skyrybas.

Už nekviestą svečia blogesnis tik neišprašytas.

Trumpai apie svarbiausią: pas svarbiausią trumpas.

Jis nėra bjaurus. Jis tik veidrodyje taip atrodo…

Skelbimas: “Ieškau darbo. Užmiršau, kur jis yra.”

Ne taip baisu tapti seneliu, kaip miegoti su senele.

Kaip keistai skamba: Žydras juodukas paraudonavo…

Naujas filmas su A. Švarcnegeriu: “Gubernatorius-3″.

Visi vyrai – žvėrys. Tiesa, daugelis – prijaukinti.

Moterys myli ausimis, o bobutės – klausos aparatais!

Žmogėdra žmogėdrai – draugas, bičiulis ir maistas

Kad pasaga atneštų laimę, turi dirbti, kaip arklys!

Taisyklė be išimčių – tai išimtis iš taisyklių.

Alkoholis plečia ne tik kraujagysles, bet ir ryšius.

Žmogus turi turėti karštą širdį ir šalto alaus.

Kartais gyvenimas eina ne į priekį, o į užpakalį.

Balsas iš radijos:
- Kalba Vilnius. Visi kiti dirba.

Jei kalnas neina pas Mahometą… tai nx tokį kalną!

…Jis nuėjo taip toli, kad atsitrenkė į horizontą.

Plastinės chirurgijos salonas ieško jūsų, išgamos!

Kuklūs žmonės iš kuklumo nemiršta – jie kuklinasi.

Kuo mentas skiriasi nuo šū**?
- Pasiklausk pas mentą.

Užrašas ant antkapio: “Aš gi jums sakiau, kad sergu!”

Jei kainos juokingos, tai kokybė – iš koto verčianti!

Jei šventi, nespajudyk po stalu. Ten juk irgi svečiai!

Nekrofilui meilė iki mirties – tai tik lengvas flirtas.

Pertraukėlė super rezultatyvi, apturėjau garbę asmeniškai susipažinti su Pukomuko, Liutauru ir dviem žaviom merginom iš prokuratūros. Aga, iš prokuratūros :) Pasirodo prokuratūra nesenai atsidarė savo svetainę, o dabar ruošiasi atidaryti BLOGą. Jau įsivaizduoju patį kontraversiškiausią ir labiausiai eklektišką adresą ever blogas.prokuraturos.lt

:) blogas.prokuraturos.lt … kas toliau? Gal realybės šou “Kelias į …tardymo įzoliatorių” :) Jaučiu nuneštų visus realybės šou. O gal BK wiki? Kalbant apie wiki – kalba Domas iš wikipedijos. Einu klausyt.

p.s. Sklando gandai, kad dvi merginos iš prokukratūros yra vieninteliai 2 žmonės pirkę bilietus į konferenciją :)

Šakės. 20 minučių laukimo. Bilietai 2 eilėj. Ir visa tai likus 3 h iki seanso.

Lietuviai išprotėjo dėl kino!

Panašu, kad tai ne vienkartinis reiškinys…

Visą dieną lijo. Popietė atrodė visiškai sužlugdyta. Pagaliau, po trijų parų laukimo telekomas įjungė internetą, ta progra peržvelgiau esminių blogų feedus ir lietblogus.

Staiga, visai netyčia, pastebėjau saulės spindulius besiveržiančius pro langą. Lietus praėjo, vakarų saulės spinduliai auksu nudažė miestą, ta proga nesusiturėjau ir išėjau į senamiestį.

Mašiną, kaip visada, palikome paskutinėje nemokamoje senamiesčio stovėjimo aikštelėje. Čia, ant sienos, jau bala žino kiek laiko praeivius pasitinka kreivarankio grafiti “meistro” išpurkštas užrašas.

Žmogus tikriausiai taip stengėsi išreikšti save, kad net raidę “p” pamiršo žodyje “Express”. Nors gal tai irgi saviraiškos forma?

Siaura gatvele patraukėme link Vokiečiofkės, po to į Didžiąją. Jau kažkada rašiau, kad kaifuoju nuo oro po audros, šiandien kaip tik toks ir pasitaikė.

Ėjom ir dūsavom, dūsavom ir ėjo, ach kaip gražu šilta ir gera. Tamsus dangus ir auksiniai saulės spinduliai, šiltas oras ir senamiestis.

Gatvėse padidinta koncentracija užsieniečių, bomžų, bern-merg-vakarių dalyvių ir šeimynėlių su vaikais besidžiaugiančių saulėlydžio spinduliais.

Užupis su visais savo angelais. Kaip keista, visada mačiau užupio piceriją, visada mačiau angelą, visada mačiau žalią antį (ar kaip ji ten), bet niekada nepastebėdavau kavinės pire angelo. Patiko, interjeras super, noriu tokio savo namuose.

Pavargom, užupio ikiuke pričiupom arbūzą po 96 ct už kilogramą ir patraukėm namo. Ech, koks dangus, širdis dainuoja.

Dabar sėdžiu sau, rašau, arbūzą valgau, o brangioji pyksta, nepatenkinta visa, kad su kompiuteriu bendrauju, o ne su ją :) Metas taisyt padėtį…