Posts Tagged ‘leidykla’

Pranešimas žiniasklaidai apie e. biblioteką http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/.

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2012 m. birželio 13 d., Vilnius

Literatūra mokiniams keliasi į skaitmeninę erdvę

Nuo šiol 5–8 klasių mokiniams dalį pagal ugdymo programą privalomosios ir rekomenduojamosios perskaityti literatūros kūrinių bus galima nemokamai rasti interneto erdvėje. Šią galimybę suteikia pirmoji tokio tipo lietuviška skaitmeninė biblioteka „Literatūros kūriniai 5–8 klasėms“. Bibliotekoje literatūra pateikiama įvairiais formatais, todėl ją skaityti ar klausytis galima ir planšetiniuose kompiuteriuose, ir išmaniuosiuose, ir paprastuose mobiliuosiuose telefonuose, mp3 grotuvuose ar elektroninėse skaityklėse. Projektą įgyvendino Ugdymo plėtotės centras kartu su „Šviesos“ leidyklos elektroninės leidybos skyriumi. Skaitmeninė bibliotekos adresas: http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt.

„Tai pirmasis toks projektas Lietuvoje, kai programinės literatūros kūriniai pateikiami skaitmeniniu formatu nemokamai. Ši iniciatyva leis spręsti literatūros trūkumo mokyklų bibliotekose problemą, kai neužtenka privalomų perskaityti kūrinių egzempliorių. Ši biblioteka pravers ir išvykusiems mokytis kitur, nes internetas sudaro galimybes šias knygas skaityti visame pasaulyje. Taip pat literatūra vaikams ir jaunuoliams taps lengviau pasiekiama ne tik mokantis, bet ir laisvalaikiu. Šioje bibliotekoje pateikiami klasika tapę tiek lietuvių, tiek užsienio kūrėjų darbai, todėl ji vertinga ir suaugusiems“, – teigia Jurgita Nacevičienė, leidyklos „Šviesa“ direktorė.

Anot J. Nacevičienės, šis skaitmeninės bibliotekos projektas – vienas iš žingsnių, skatinančių įvairaus amžiaus gyventojus kuo daugiau skaityti. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti „Alma litera“ įmonių grupės, kuriai priklauso leidykla „Šviesa“, iniciatyvą „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“.

Virginija Navickienė, skaitmeninės bibliotekos mokyklai sumanytoja, teigia, kad šioje skaitmeninėje bibliotekoje yra pateiktos 78 pozicijos iš privalomosios ir rekomenduojamos literatūros sąrašų 5–8 klasėms. Čia yra ir lietuvių, ir visuotinės literatūros kūrinių, poezijos ir prozos kūrinių, pateikiamų abėcėline tvarka pagal autorius ir pagal kūrinių pavadinimus.

Visi literatūros kūriniai pateikti keturiais formatais: TXT, PDF, EPUB ir MP3. Kad būtų aiškiau, kaip įsidiegti norimo formato kūrinį į reikalingą įrenginį, šioje skaitmeninėje bibliotekoje yra sukurti 4 aiškinamieji filmukai su smulkiomis instrukcijomis. Mokiniai ir visi literatūra besidomintys gali pasirinkti savo mokymosi stilių ar skaitymo įpročius atitinkantį formatą ir priimtiniausias technologijas, dalintis jiems patikusių knygų nuorodomis socialiniuose tinkluose.

Pirmojoje lietuviškoje skaitmeninės programinės literatūros bibliotekoje pateikiami tokių įvairių laikotarpių lietuvių autorių kaip Šatrijos Ragana, A. Vienuolis, K. Boruta, J. Ivanauskaitė ir t. t. kūriniai. Taip pat įtrauktas ir visuotinės literatūros palikimas, pavyzdžiui, W. Shakespeare „Romeo ir Džuljeta“, Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“, Daniel Defoe „Robinzonas Kruzas“ ir pan.

Skaitmeninė biblioteka „Literatūros kūriniai 5–8 klasėms“ sukurta vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, kurį 2009–2012 m. įgyvendino Ugdymo plėtotės centras. Projektas remiamas ES struktūrinių fondų lėšomis.

Apie įmonių grupę „Alma littera“
Didžiausią Baltijos šalyse knygų leidybos ir prekybos įmonių grupę „Alma littera“ valdantis UAB „AL holdingas“ vienija 7 bendroves, veikiančias Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Visoje įmonių grupėje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Įmonių grupės pardavimo pajamos 2011 m. sudarė 107 mln. Lt.

Daugiau informacijos:
Andrius Petraitis
Viešųjų ryšių projektų vadovas
UAB „AL holdingas“
Tel. (8-5) 211 3390; faks. (8-5) 272 8026
Mob. tel.: +370 610 11347
El. p. andrius.p@almalittera.lt
www.almalittera.lt

Vasario 24 d. dalyvavau MS organizuotoje konferencijoje “Lietuvos novatoriško švietimo forumas“. Konferencijoje buvo 9 pranešimai, tačiau 2 iš jų buvo svarbiausi.

1. Pilotinio projekto “Planšetės su Windows pamokoje” pristatymas, kurį skaitė Danguolė Miliauskienė Vilniaus “Žemynos” gimazijos fizikos mokytoja.

2. Diskusija “Kompiuteris kiekvienam mokiniui. Ar? Kada? Kaip?”, kurią moderavo Artūras Račas (BNS vyr. red.), Gintaras Steponavičius (Š. ministras), Vaino Brazdeikis (ŠITC direktorius), Giedrius Vaidelis (UPC diras) Mindaugas Glodas (MS Lietuva gen. diras)

Pilotinio projekto rezultatais mokytoja žinoma džiaugėsi, tačiau nufotografavau 2 skaidres, kuriose ji vardino minusus. Vienas iš minusų tenka ir mūsų parengtiems vadovėlių PDF, kuriuos dėjome į planšetinius. Nuotraukos prisegtos.

O trumpą diskusijos transkripciją peistinu žemiau:

Steponavicius vienareiksmiskai sako, kad plansetes bus. Nuo mokslo metu pradzios 5 ar 6 kl. (dar nežinia). Mokykloms bus siuloma savanorislumo pagrindai pereiti prie planseciu ar pc. Pirminis tikslas, kad ten butu vadovelis ir internetas.

Pirkimui skiriama is es lesu. Iki 10 mln.

Mokytoja labai teigiamai ivertino planseciu naudojima. Puiki priemone griztamajam rysiui. Labai vertima griztamojo rysipriemone. Vaikams sukuria teigiamas emocijas. Kompiuteris gali buti puiki priemone ne tik zaisti bet ir molytis. Penktoko zodziai. Puiki priemone sale vadovelio ir pratybu sasiuvinio. Taciau papildoma priemone, o ne pakeicianti.

Ar tinkama egzaminams? Tinka.

Ar UPC pateiks turinio? Puodas jau nuo 2008 pildomas aodovanojimus laiminčiu turiniu (G1, G2, skaitmeninė biblioteka) taip pat yra Lietuviu literaturos chrestomatija. Dabar ruosiama antra dalis.

Ruosiamos mokytoju atviros erdves, kuriose jie gales kurti ir pildyti turini.

Vaidelis akcentuoja kuo greitesne pagalba mokytojui. Tam planuoja naudoti svietimo konsultantus.

O socialine atskirtis mokyklose? Steponaviciui viskas ok. Kas nori tobuleti tas turi. Pilotinis projektas pasakys ar praktika pasiteisina.

Ar yra data kada taps privaloma visiems. Stiopa – ne.

Vaino sako, kad mokyklose internetas turi buti prieinamas mokiniams. Wifi prieigos zonos mobiliems irenginiam. Taciau internetas turi buti saugus. Vaikai turi buti identifikuoti.

Abisala sako, kad plansete turi buti individuali. Estai jau kazka daro su plansetemis, todel mes turime neatsilikti.

Ar penktokai nusines planseges i 6 klase? Nezinia. Bus 2 etapai. Pirmasis 5 – 6 tukstanciai apimantis kelis simtus mokyklu. Kiti etapai – priauginami. Kituose etapuose finansavimas bus didinamas.

Dar nera 1oo proc pasakyta kad bus 5 okai.

Skorulskiene klausia kas bus su elektroniniu vadoeliu? Stiopa sako, kad vado eliai nedings. Pdf perkelti nebrangu. Stengsis suinteresuoti leidyklas.

Planšetės su Windows pamokoje

Planšetės su Windows pamokoje

2011 m. vasario 2 d., Ugdymo plėtotės centre įvyko diskusija „Skaitmeniniai vadovėliai“. Diskusijoje dalyvavo „Baltų lankų“, „TEV“, „Šviesos“ leidyklų atstovai, ŠMM, Microsoft, žurnalo „Computer Bild Lietuva“, aukštųjų mokyklų atstovai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių kūrėjai, UPC darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Diskusijos pradžioje pasisakė leidyklų atstovai.

„Baltų lankų“ leidybos generalinis direktorius dr. Saulius Žukas savo pasisakyme paminėjo, kad

1. Vien Mokymosi objektai netenkina mokytojų poreikio
2. Knygos ir skaitmeninis turinys turi vienas kitą papildyti. Svarbu, kad tarp jų būtų ryšys.
3. BLK parduoda vadovėlį pirmai klasei su e. priedu
4. Leidyklai svarbu gauti finansavimą iš ES lėšų
5. E. priemonėse svarbu, kad mokytojas galėtų įsidėti savo turinį.

„Tev“ leidyklos direktorius dr. Elmuntas Žalys:

1. Popieriniai leidiniai greitai niekur nedings. Jų dar reikės vaikams ir anūkams.
2. Kalbant apie skaitmeninius vadovėlius reikia atskirti du dalykus: turinį ir formą. Turinį gali apibrėžti ir vertinti UPC, tačiau forma turi būti laisva. Leidėjas turi pasirinkti tinkamiausią formą kiekvienu konkrečiu atveju.
3. Lenkijoje skaitmeninių mokymo priemonių apibrėžimas egzistuoja jau nuo 2003 metų.
4. Dar kartą akcentavo, kad skaitmeninio vadovėlio formos apibrėžti negalima.

„Šviesos“ leidyklos direktorė Asta Verkienė pristatė skaidres. Pačių skaidrių čia netalpinsiu, tačiau pateikiu medžiagą, kurią pasiruošėme ruošdamiesi diskusijai.

Skaitmeninio vadovėlio samprata, esminiai šių vadovėlių turinio ypatumai

1. Skaitmeninio vadovėlio samprata
Skaitmeninio vadovėlio sampratoje siūlome nenagrinėti funkcionalumo klausimų. Kompiuterinės priemonės naudojamos ugdyme mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, skatina mokinių motyvaciją mokytis, ugdo jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuoja mokymąsi. Kiekvienam šių tikslų pasiekti gali būti pasitelktas platus arsenalas priemonių, kurių išvardinimas, atsižvelgiant į sparčią technologijų kaitą, padarytų sampratą trumpalaike. Perkėlus klasikinį vadovėlio ar jo komplekto dalies turinį į elektroninę formą turi būti pasitelktos tos priemonės ir funkcijos, kurios padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Skaitmeninio vadovėlio sampratą reiktų praplėsti iki skaitmeninio vadovėlio komplekto sampratos. Vadovėlio komplektą sudaro vadovėlis, mokytojo knyga ir vadovėlį papildančios mokymo priemonės. Naudodami skaitmeninio vadovėlio terminą stipriai apribojame galimo skaitmeninio turinio spektrą.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologija

Norint įvardinti skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologiją galima aprėpti visą vadovėlį plėtojančią medžiagą. Elektroninės gali būti elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, mokytojo knygos, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t. Visos priemonės, kurios padeda mokiniams sutelkti dėmesį, geriau suvokti dalyko temas ir užduotis, geriau įsiminti ir suprasti teikiamą informaciją gali tapti elektroninėmis vadovėlio komplekto dalimis.

Skaitmeninės vadovlėlio komplekto dalys gali būti skirtstomos pagal tikslines auditorijas į mokytojui ir mokiniui skirtas priemones. Mokytojui skirtos priemonės galėtų būti mokytojo knygos, skaidrės, pamokų planai ir t.t. Mokiniui – elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t.

Skaitmeninio turinio dalis vadovėlio komplekte

Perėjimas nuo įprasto prie skaitmeninio vadovėlio komplekto turi vykti palaipsniui didinant elektroninių priemonių kiekį vadovėlio komplekte. Skaitmenines ir įprastas vadovėlio komplekto dalis turi tarpusavyje sieti bendra sudarymo idėja, turinys ir metodinė sąranga. 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d. vykusiame seminare „Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas, kompiuterinių mokymosi priemonių ir virtualių mokymosi aplinkų kūrimas ir taikymas mokymui ir mokymuisi: patirtis ir naujovės Europoje ir pasaulyje“ ekspertai iš Suomijos teigė, kad  skaitmenines priemones reikia kurti kaip komplektą su tradicinėmis. Skaitmeninis vadovėlis negali iš karto pakeisti popierinio vadovėlio.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto kaina

Skaitmeninio vadovėlio komplektas ar jo dalys negali dramatiškai sumažinti mokymosi priemonių kainos. Tradicinio vadovėlio gamybos kaštai sudaro apie 15% jo kainos. Norint sukurti kokybišką skaitmeninio vadovėlio komplektą reikia investuoti į naujų technologijų įsisavinimą, personalo kompetencijos ugdymą, autorių kompetencijos kėlimą, sudėtingesnio turinio sukūrimą (video, audio, interaktyvumai) pardavimo priemonių pritaikymą ir kitas naujoves. Iš to išplaukia, kad raidė „e“ (arba “s”, jei naudosime terminą “skaitmeninis”) vadovėlio komplekte didina jo kainą.

2. Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas ir pritaikymas ugdymo procese

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas priklauso nuo pasirinktos formos. Formos sudėtingumas gali vyrauti nuo labai paprasto iki ypatingai sudėtingos. Tai gali būti popierinį leidinį (pavyzdžiui vadovėlį) atkartojantis PDF failas, tokiu atveju ruošimo procesas yra susietas su spaudos maketo formato keitimu. Siekiant papildyti informacijos perteikimo priemonių arsenalą, popierinį turinį galima papildyti specialiai elektroninei terpei sukurtu turiniu. Pavyzdžiui popierinį vadovėlį atkartojančiame skaitmeniniame vadovėlyje, schemas ir modelius padaryti interaktyvius, leidžiančius atlikti eksperimentą. Vietoje iliustracijų galima įdėti video medžiagą. Įgarsinti vadovėlio tekstą ir pan. Dar labiau plečiant priemonės galimybes, galima kurti visiškai savarankišką elektroninį turinį, tokį kaip mokymosi objektai ar perrašyti vadovėlį pritaikant atkūrimui naudojamo įrenginio ypatumams (pvz. iPad).

3. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro vaidmenys skaitmeninių vadovėlių kūrimo procese

Kūrimas

Vykdant pilotionius projektus leidykla investuoja į naujos darbuotojų kompetencijos sukūrimą, techninių sprendimų įsisavinimą, naujos metodikos sukūrimą, išbandymą ir tyrimus. Šios investicijos ne visada pasiteisina.

ŠMM ir UPC galėtų skatinti skaitmeninių vadovėlių komplektų gamybą vykdydamos dalinio finansavimo programą. Programos dėka leidyklos galėtų gauti lėšų e. vadovėlio komplekto dalių sukūrimo pilotiniams projektams ir gamybai.

Sukurtas eksperimentinis turinys turi būti išbandomas mokyklose. Išbandand turinį mokytojai įsisavinaa naujas priemones ir skiria laiko įgyvendindami tyrimui reikalingas veiklas. Mokyklos turėtų būti skatinamos, motyvuotos ir suinteresuotos dalyvauti tokiuose projektuose.

Naujo turinio sukūrimui reikalingi kompetetingi autoriai turintys patirties skaitmeninių priemonių kūrime ir panaudojime.

Mokyklų pasirengimas

Reikia vykdyti šviečiamąją veiklą mokyklose ir didinti supratimą, kad skaitmeninis turinys gali būti mokamas ir perkamas už pinigus.

Turi būti sudarytos sąlygos tinkamai buhalteriškai apskaityti mokyklos įsigytą skaitmeninį turinį. Šiuo metu kyla problemos užpajamuojant skaitmeninį turinį neturintį fizinės formos. Pavyzdžiui prieigą prie mokymosi objektų talpyklos.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalys gali būti parduodamos SaaS (Software as a Service) principu arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimas

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimui turi būti sukurtas objektyvus kriterijų rinkinys arba turi būti atsisakyta ministerijos vertinimo.

PVM

Parduodant elektronines priemones taikomas 21% PVM tarifas. Knygoms 9%. Skaitmeninės vadovėlio komplekto  dalys turėtų būti prilygintos knygoms.

Diskusija grupėse

Po to diskusija persikėlė į darbo grupes. Darbo grupėse buvo nagrinėjami klausimai:

1. Kaip apibrėšime skaitmeninio vadovėlio sąvoką ir kokius požymius išskirsime jį apibūdindami?
2. Kaip keičiantis ugdymo turiniui užtikrinsime skaitmeninių vadovėlių kokybė?
3. Kaip keisis mokymosi kokybė naudojant skaitmeninius vadovėlius?

Po diskusijos deja nebuvo prieita vieningų išvadų. Tačiau ryškėjo tendencijos:

1. Skaitmeninio vadovėlio forma neturėtų būti apibrėžta.
2. Turinys turėtų būti vertinamas analogiškai popieriniam turiniui
3. Vartotojas turi būti informuotas apie prieinamus pasirinkimus.
4. Ministerijos lygiu naudotojams reiki užtikrinti galimybę panaudoti skaitmeninį turinį.

Daugiau informacijos apie renginį Švietimo portale: http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena4318.aspx

Mūsų padalinys pateko į teliką :) Na ok, ne pats, bet darbų pavidalu, juos pristato ugdymo plėtotės centro metodininkė Ona Vaščenkienė.

Žr. pirmąją minutę, kurioje pristatoma šiuo metu kuriama elektroninė mokymosi priemonė “Lietuvių kalbos kursas 5-6 klasėms” ir paminima jau sukurtą “Gamta ir žmogus 5-6“.
Respekc projekto komandai, o ypač projekto vadovui Andriui :)

Į rankas pateko O’Reilly Tools of Change for Publishing Conference, Marriott Marquis skaityto pranešimo skaidrės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių inspiruotų jos įžvalgų apie vadovėlių ateitį. Tai nereiškia, kad jos visos yra tinkamos Lietuvai ir palaikomos Lietuvos leidyklų, bet ignoruoti pasaulines tendencijas būtų nusikalstamas aplaidumas. Prezentacija labiau orientuota į akademinę bendruomenę, bet nematau didelių trukdžių pritaikyti tuos pačius dėsnius mokyklinės literatūros leidybai.

Mokamas vs nemokamas turinys

Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.

Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.

Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.

Atviri vadovėliai

Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.

Puikus filmukas iliustruojantis “atviro” vadovėlio koncepciją.

Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma

Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.

Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.

Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas

Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.

Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.

Žinių patikrinimas

Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.

Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės

Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.

• Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
• Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
• Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
• Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
• Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
• Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
• Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
• Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)

Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.

• Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
• Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
• Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
• Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
• Išnaudojama 3-D technologija
• Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Iššūkiai

Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.

Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.

Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.

Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.

Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.

Marriott Marquis prezentaciją galite atsisiųsti čia: The Future of Digital Textbooks Presentation.

P.s. Dėkui Tomui už surastą prezentaciją ir pagalbą verčiant! :)

The Economist prognozės 2010 metams

The Economist pateikia ateinančių metų prognozes įvairioms pramonės šakoms.

Pasak jų 2010-aisiais e. komercija bus bene perspektyviausia šaka. Numatomas 5.5% bendras augimas ir 11% augimas 2011 metais.

Iki 2012 apie 8% Amerikos mažmeninės prekybos persikels į internetinę erdvę.

Kaži kokios prognozės Lietuvai?

Daugiau info: http://www.economist.com/theworldin/forecasts/displayStory.cfm?story_id=14888205

p.s. prognozuojama, kad apie 3% visų knygų taps elektroninėmis. Skaičius nedidelis, bet pirmieji vyturiai naujojoje rinkoje. Jei per artimiausius kelis metus e. skaitytuvų įrangos kaina kiek nusmuks, sprogimas bus neišvengiamas. Jau dabar Lietuvoje jaučiame didelį susidomėjimą šia rinka.

O tuo tarpu adNet’as pradėjo mažmeninę prekybą elektroniniais skaitytuvais. Deja, panašu, kad nei viena leidykla kol kas lietuviško turinio jiems neteikia. Ir skaityklė kiek brangoka 795 Lt. Už kokius 300 Lt įsigyčiau :)

Manau, kad Amazon kindle modelis turi didelį pranašumą tame, kad yra nuolat prijungtas prie nemokamo interneto ir leidžia pirkti knygas be kompiuterio. Taip pat didelis privalumas yra jo ryšys su didžiaisiais periodinės spaudos leidiniais. Ar nebūtų nuostabu kiekvieną rytą ant savo naktinio stalelio rasti naujausius laikraščius, nešiotis juos su savim laikraščius ir knygas?

Pasigirsiu :) … Rudenį pradėsime leisti lietuvišką National Geographic!

Daugiau info almalittera.lt saite.