Posts Tagged ‘knygos’

Mokykloje nebuvau pavyzdingas mokinys, todėl su siaubu žiūrėdavau į privalomos literatūros sąrašą. Jis atrodė bauginantis tiek dėl apimties, tiek dėl kryžiaus kelių, kuriuos teks nueiti ieškant knygos bibliotekose. Vos gavę užduotį lenktyniaudavome, kas pirmas pasiims vieną iš 10 visai mokyklai skirtų knygos egzempliorių. Jau nekalbu apie laiko skaitymui trūkumą.

Šiandien noriu nudžiuginti mokyklinukus ir mokyklą baigusiuosius, bet norinčius pagilinti savo literatūrinį išsilavinimą.

Ugdymo plėtotės centras ir Leidyklos “Šviesa” e. leidybos skyrius pristato pirmąją  nemokamą skaitmeninę privalomosios literatūros biblioteką 5–8 klasėms. Lietuvoje tai pirmasis projektas, kurio dėka visiems Lietuvos ir užsienio mokiniams (ir kitiems interneto naudotojams) nemokamai pateikiami suskaitmeninti ir įgarsinti programinės literatūros kūriniai.

Biblioteka pasiekiama adresu: http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/

Mokiniai kūrinius galės ne tik skaityti telefonuose ar planšetėse, bet ir klausyti, kadangi kūriniai yra įgarsinti!

Bibliotekoje kūriniai pateikiami šiais formatais:

1. MP3 – skirtas klausyti;
2. PDF  – skirtas skaityti kompiuteryje;
3. TXT – skirtas skaityti mobiliajame telefone;
4. EPUB – skirtas skaityti elektroninėje skaityklėje, planšetiniame kompiuteryje ir išmaniajame telefone.

Internautams tapo prieinama beveik 80 kūrinių, tokių kaip Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“, Daniel Defoe „Robinzonas Kruzas“,  Jurga Ivanauskaitė „Kelionių alchemija“ ir daugelis kitų.

Tai didis džiaugsmas visiems, kurie savo laiku nespėjo perskaityti privalomos literatūros – dabar galėsite ją išklausyti arba perskaityti telefone, važiuodami į darbą :)

Biblioteka sukurta ugdymo plėtotės centro užsakymu, finansuojama ES struktūrinių fondų remiamo projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“.

Kūrinių sąrašas:

1. Šatrijos Ragana. Irkos tragedija.
2. A. Vienuolis. Padavimai ir legendos.
3. A. Ramonas. Vilniaus legendos. Pasakos.
4. P. Cvirka. Vaikų karas.
5. K. Saja. Būrimas obuolio sėklom.
6. L. Kerolis. Alisa stebuklų šalyje.
7. J. Biliūnas. Laimės žiburys.
8. K. Boruta. Baltaragio malūnas .
9. J. Vaičiūnaitė. Poezija.
10. Vilimaitė. Papartynų saulė.
11. V. Šekspyras (W. Shakespeare). Romeo ir Džiuljeta.
12. Sruoga. Giesmė apie Gediminą.
13. L. M. Montgomeri (L. M. Momtgomery). Anė iš Žaliastogių.
14. B. Radzevičius. Link debesijos: apsakymai.
15. Maironis. Pavasario balsai.
16. J. Biliūnas. Kliudžiau.
17. V. Krėvė. Dainavos šalies senų žmonių padavimai.
18. M. Tvenas (M. Twain). Tomo Sojerio nuotykiai.
19. K. Donelaitis. Metai.
20. V. Pietaris. Algimantas.
21. A. Marčėnas. Žmogaus žvaigždė.
22. Konan Doilis (A. Conan Doyle). Užrašai apie Šerloką Holmsą.
23. J. Ivanauskaitė. Kelionių alchemija.
24. V. Žilinskaitė. Kintas.
25. H. Bičer-Stou. Dėdės Tomo trobelė.
26. S. Lagerliof. Portugalijos karalius.
27. S. Geda. Baltoji varnelė.
28. J. Erlickas. Bobutė iš Paryžiaus arba Lakštingala Zarasuose.
29. G. Morkūnas. Vasara su Katšuniu.
30. V. Rašickas. Zuika padūkėlis.
31. L. Dovydėnas. Naktys Karališkiuose.
32. A. De Sent-Egziuperi (A. De Saint-Exupery). Mažasis princas.
33. F. Zaltenas. Bembis. Bembio vaikai.
34. Sužeistas vėjas. Sudarė Norbertas Vėlius.
35. V. Žilinskaitė. Nebijokė.
36. F. Bernet (F. H. Burnett). Paslaptingas sodas.
37. Kaip atsirado žemė. Sudarė ir parengė Norbertas Vėlius.
38. J. Biliūnas. Kūdikystės sapnai.
39. J. Biliūnas. Brisiaus galas.
40. V. Krėvė. Galvažudys.
41. S. Nėris. Eglė žalčių karalienė.
42. H. Radauskas. Eilėraščiai.
43. J. Erlickas. Bilietas iš dangaus arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu.
44. V. Dambrovska. Graikų mitai.
45. V. Krėvė. Skerdžius.
46. J. Ivanauskaitė. Kelionė į Šambalą.
47. K.Ostrauskas. Jūratė ir Kastytis.
48. Homeras. Odisėja.
49. Lietuviškos pasakos.
50. S. Kūlidž (S. Coolidge). Ką nuveikė Keitė.
51. H. Porter. Poliana.
52. J. Spyri. Heida.
53. K. Boruta. Jurgio Paketurio klajonės.
54. V. Rašickas. Jos vardas Nippė.
55. V. Kukulas. Vėjo birbynė.
56. R. Černiauskas. Jūra yra sūri.
57. S. Poškus. Nebaigta pasaka.
58. P. Tarasenka. Perkūno šventykloje.
59. S. Nėris. Anksti rytą.
60. V. Haufas. Pasakos.
61. V. Dautartas. Žydrieji jungos.
62. Broliai Grimai. Vaikų ir namų pasakos.
63. Defo (D. Defoe).  Robinzonas Kruzas.
64. A. Pou (E. A. Poe). Raudonosios mirties kaukė.
65. J. Savickis. Kelionės.
66. M. Martinaitis. Pelenų antelė: pjėsės lėlių teatrui.
67. S. Parulskis. Poezija.
68. A. Mickevičius (A. Mickiewicz).  Gražina; Konradas Valenrodas.
69. Balbierius. Giedančios upės.
70. P. Žemgulytė. Rugsėji, šermukšnio uoga.
71. K. Saja. …kurio nieks nemylėjo.
72. J. Aistis. Peizažas.
73. A. Vaičiulaitis. Nidos žvėrys. Auskinė kuprelė.
74. L. Gutauskas. Paukščių takas.
75. J. Jankus. Po raganos kirviu. Senas kareivis Matutis.
76. J. Žilinskas. Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas.
77. T. Venclova. Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų.
78. J. Verne. Penkiolikos metų kapitonas

Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11 klasei

Mintimis grįždamas į mokyklos laikus atmenu, kaip desperatiškai ieškodavau knygų, kurias reikia privalomai perskaityti. Mokyklos biblioteka aprūpindavo pirmuosius 5 laiminguosius, o likę 20 turėdavo laukti paskutinės minutės, kada knygos grįš atgal į biblioteką. Lietuvių kalbos mokytoja didvyriškai kopijuodavo trūkstamą medžiagą visai klasei savo rašaliniu spausdintuvu, kurio rašalo niekada neužtekdavo visiems. Dėl šios ir dėl daugelio kitų priežasčių taip ir likau mokykloje neperskaitęs didžiosios dalies, to ką turėjau.

Studijų metais skaitmeninė fotografija jau buvo prieinama mirtingiesiems, todėl straipsnius ir vadovėlį fotografavau. Skaičiau kompiuteryje. Tai nebuvo patogu, bet bent jau prieigą prie informacijos turėjau.

Matydamas kas vyksta dabar, baltai pavydžiu šiandienos mokiniui. Štai pacituosiu žinutę iš ugdymo plėtotės centro naujienlaiškio.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai parengė elektroninę literatūros chrestomatiją 11 klasei. Ji apima visus į atnaujintą Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius apie kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki Henriko Radausko kūrybos laikotarpio).

Vadinasi nemokamai siuntiesi PDF į savo iPad ir skaitai. Galima tik numanyti, kokį spaudimą šiuo metu jaučia tėvai, kaip rankas trina technikos pardavėjai ir kaip leidyklos drebina kinkas dėl miglotos verslo perspektyvos. Jeigu mokyklinės literatūros skaitmeninimo tendencija sulauks pakankamai dėmesio, mokyklinio amžiaus planšetinių kompiuterių ir skaitmeninio turinio naudotojų skaičius turėtų augti geometrine progresija.

Lietuvių ir visuotinės literatūros chrestomatiją 11 klasei galite atsisiųsti čia: http://www.upc.smm.lt/naujienos/chrestomatija/

Knygos apimtis – daugiau kaip 2 tūkstančiai puslapių. Chrestomatijoje pateikti ne tik literatūros kūriniai, bet ir autorių biografijos, naujausi kritiniai straipsniai, eseistika. Žymūs literatūros mokslininkai knygoje pristatė visas epochas ir jas reprezentuojančias Lietuvos asmenybes. Epochas pristatančius tekstus papildo laiko juosta nuo XVI a. iki XX a. vidurio, kurioje pateikiami Lietuvos ir Vakarų Europos literatūros, kultūros faktai, istoriniai įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Kai kurie tekstai chrestomatijoje pateikiami dviem kalbomis.Ši talpi elektroninė knyga yra platesnė nei popierinė chrestomatija ir suteiks galimybę skaityti tekstus namų kompiuteriuose.Tikimės, kad elektroninė chrestomatija bus įdomi, naudinga mokymo priemonė ne tik mokiniams, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, emigrantų vaikams, kurie neturi galimybių tiesiogiai mokytis lietuvių kalbos. Elektroninė chrestomatija veikia „Windows“ operacinėje sistemoje.Ją galima parsisiųsti nemokamai iš Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės, užpildžius formos laukelius.

2011 m. vasario 2 d., Ugdymo plėtotės centre įvyko diskusija „Skaitmeniniai vadovėliai“. Diskusijoje dalyvavo „Baltų lankų“, „TEV“, „Šviesos“ leidyklų atstovai, ŠMM, Microsoft, žurnalo „Computer Bild Lietuva“, aukštųjų mokyklų atstovai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių kūrėjai, UPC darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Diskusijos pradžioje pasisakė leidyklų atstovai.

„Baltų lankų“ leidybos generalinis direktorius dr. Saulius Žukas savo pasisakyme paminėjo, kad

1. Vien Mokymosi objektai netenkina mokytojų poreikio
2. Knygos ir skaitmeninis turinys turi vienas kitą papildyti. Svarbu, kad tarp jų būtų ryšys.
3. BLK parduoda vadovėlį pirmai klasei su e. priedu
4. Leidyklai svarbu gauti finansavimą iš ES lėšų
5. E. priemonėse svarbu, kad mokytojas galėtų įsidėti savo turinį.

„Tev“ leidyklos direktorius dr. Elmuntas Žalys:

1. Popieriniai leidiniai greitai niekur nedings. Jų dar reikės vaikams ir anūkams.
2. Kalbant apie skaitmeninius vadovėlius reikia atskirti du dalykus: turinį ir formą. Turinį gali apibrėžti ir vertinti UPC, tačiau forma turi būti laisva. Leidėjas turi pasirinkti tinkamiausią formą kiekvienu konkrečiu atveju.
3. Lenkijoje skaitmeninių mokymo priemonių apibrėžimas egzistuoja jau nuo 2003 metų.
4. Dar kartą akcentavo, kad skaitmeninio vadovėlio formos apibrėžti negalima.

„Šviesos“ leidyklos direktorė Asta Verkienė pristatė skaidres. Pačių skaidrių čia netalpinsiu, tačiau pateikiu medžiagą, kurią pasiruošėme ruošdamiesi diskusijai.

Skaitmeninio vadovėlio samprata, esminiai šių vadovėlių turinio ypatumai

1. Skaitmeninio vadovėlio samprata
Skaitmeninio vadovėlio sampratoje siūlome nenagrinėti funkcionalumo klausimų. Kompiuterinės priemonės naudojamos ugdyme mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, skatina mokinių motyvaciją mokytis, ugdo jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuoja mokymąsi. Kiekvienam šių tikslų pasiekti gali būti pasitelktas platus arsenalas priemonių, kurių išvardinimas, atsižvelgiant į sparčią technologijų kaitą, padarytų sampratą trumpalaike. Perkėlus klasikinį vadovėlio ar jo komplekto dalies turinį į elektroninę formą turi būti pasitelktos tos priemonės ir funkcijos, kurios padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Skaitmeninio vadovėlio sampratą reiktų praplėsti iki skaitmeninio vadovėlio komplekto sampratos. Vadovėlio komplektą sudaro vadovėlis, mokytojo knyga ir vadovėlį papildančios mokymo priemonės. Naudodami skaitmeninio vadovėlio terminą stipriai apribojame galimo skaitmeninio turinio spektrą.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologija

Norint įvardinti skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologiją galima aprėpti visą vadovėlį plėtojančią medžiagą. Elektroninės gali būti elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, mokytojo knygos, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t. Visos priemonės, kurios padeda mokiniams sutelkti dėmesį, geriau suvokti dalyko temas ir užduotis, geriau įsiminti ir suprasti teikiamą informaciją gali tapti elektroninėmis vadovėlio komplekto dalimis.

Skaitmeninės vadovlėlio komplekto dalys gali būti skirtstomos pagal tikslines auditorijas į mokytojui ir mokiniui skirtas priemones. Mokytojui skirtos priemonės galėtų būti mokytojo knygos, skaidrės, pamokų planai ir t.t. Mokiniui – elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t.

Skaitmeninio turinio dalis vadovėlio komplekte

Perėjimas nuo įprasto prie skaitmeninio vadovėlio komplekto turi vykti palaipsniui didinant elektroninių priemonių kiekį vadovėlio komplekte. Skaitmenines ir įprastas vadovėlio komplekto dalis turi tarpusavyje sieti bendra sudarymo idėja, turinys ir metodinė sąranga. 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d. vykusiame seminare „Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas, kompiuterinių mokymosi priemonių ir virtualių mokymosi aplinkų kūrimas ir taikymas mokymui ir mokymuisi: patirtis ir naujovės Europoje ir pasaulyje“ ekspertai iš Suomijos teigė, kad  skaitmenines priemones reikia kurti kaip komplektą su tradicinėmis. Skaitmeninis vadovėlis negali iš karto pakeisti popierinio vadovėlio.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto kaina

Skaitmeninio vadovėlio komplektas ar jo dalys negali dramatiškai sumažinti mokymosi priemonių kainos. Tradicinio vadovėlio gamybos kaštai sudaro apie 15% jo kainos. Norint sukurti kokybišką skaitmeninio vadovėlio komplektą reikia investuoti į naujų technologijų įsisavinimą, personalo kompetencijos ugdymą, autorių kompetencijos kėlimą, sudėtingesnio turinio sukūrimą (video, audio, interaktyvumai) pardavimo priemonių pritaikymą ir kitas naujoves. Iš to išplaukia, kad raidė „e“ (arba “s”, jei naudosime terminą “skaitmeninis”) vadovėlio komplekte didina jo kainą.

2. Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas ir pritaikymas ugdymo procese

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas priklauso nuo pasirinktos formos. Formos sudėtingumas gali vyrauti nuo labai paprasto iki ypatingai sudėtingos. Tai gali būti popierinį leidinį (pavyzdžiui vadovėlį) atkartojantis PDF failas, tokiu atveju ruošimo procesas yra susietas su spaudos maketo formato keitimu. Siekiant papildyti informacijos perteikimo priemonių arsenalą, popierinį turinį galima papildyti specialiai elektroninei terpei sukurtu turiniu. Pavyzdžiui popierinį vadovėlį atkartojančiame skaitmeniniame vadovėlyje, schemas ir modelius padaryti interaktyvius, leidžiančius atlikti eksperimentą. Vietoje iliustracijų galima įdėti video medžiagą. Įgarsinti vadovėlio tekstą ir pan. Dar labiau plečiant priemonės galimybes, galima kurti visiškai savarankišką elektroninį turinį, tokį kaip mokymosi objektai ar perrašyti vadovėlį pritaikant atkūrimui naudojamo įrenginio ypatumams (pvz. iPad).

3. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro vaidmenys skaitmeninių vadovėlių kūrimo procese

Kūrimas

Vykdant pilotionius projektus leidykla investuoja į naujos darbuotojų kompetencijos sukūrimą, techninių sprendimų įsisavinimą, naujos metodikos sukūrimą, išbandymą ir tyrimus. Šios investicijos ne visada pasiteisina.

ŠMM ir UPC galėtų skatinti skaitmeninių vadovėlių komplektų gamybą vykdydamos dalinio finansavimo programą. Programos dėka leidyklos galėtų gauti lėšų e. vadovėlio komplekto dalių sukūrimo pilotiniams projektams ir gamybai.

Sukurtas eksperimentinis turinys turi būti išbandomas mokyklose. Išbandand turinį mokytojai įsisavinaa naujas priemones ir skiria laiko įgyvendindami tyrimui reikalingas veiklas. Mokyklos turėtų būti skatinamos, motyvuotos ir suinteresuotos dalyvauti tokiuose projektuose.

Naujo turinio sukūrimui reikalingi kompetetingi autoriai turintys patirties skaitmeninių priemonių kūrime ir panaudojime.

Mokyklų pasirengimas

Reikia vykdyti šviečiamąją veiklą mokyklose ir didinti supratimą, kad skaitmeninis turinys gali būti mokamas ir perkamas už pinigus.

Turi būti sudarytos sąlygos tinkamai buhalteriškai apskaityti mokyklos įsigytą skaitmeninį turinį. Šiuo metu kyla problemos užpajamuojant skaitmeninį turinį neturintį fizinės formos. Pavyzdžiui prieigą prie mokymosi objektų talpyklos.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalys gali būti parduodamos SaaS (Software as a Service) principu arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimas

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimui turi būti sukurtas objektyvus kriterijų rinkinys arba turi būti atsisakyta ministerijos vertinimo.

PVM

Parduodant elektronines priemones taikomas 21% PVM tarifas. Knygoms 9%. Skaitmeninės vadovėlio komplekto  dalys turėtų būti prilygintos knygoms.

Diskusija grupėse

Po to diskusija persikėlė į darbo grupes. Darbo grupėse buvo nagrinėjami klausimai:

1. Kaip apibrėšime skaitmeninio vadovėlio sąvoką ir kokius požymius išskirsime jį apibūdindami?
2. Kaip keičiantis ugdymo turiniui užtikrinsime skaitmeninių vadovėlių kokybė?
3. Kaip keisis mokymosi kokybė naudojant skaitmeninius vadovėlius?

Po diskusijos deja nebuvo prieita vieningų išvadų. Tačiau ryškėjo tendencijos:

1. Skaitmeninio vadovėlio forma neturėtų būti apibrėžta.
2. Turinys turėtų būti vertinamas analogiškai popieriniam turiniui
3. Vartotojas turi būti informuotas apie prieinamus pasirinkimus.
4. Ministerijos lygiu naudotojams reiki užtikrinti galimybę panaudoti skaitmeninį turinį.

Daugiau informacijos apie renginį Švietimo portale: http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena4318.aspx

Užtikau straipsniuką apie e. knygas. Aptariamas skaityklių kainų kritimas. Dabar skaityklės kainuoja ~150-189$ (Nook v.s. Kindle). Skaityklių kainų kritimą plačiau aptaria M2 savo blogo įraše Elektroniniai skaitytuvai pinga.

Įdomu, kad Amazon ir BarnsNoble kovoje pasirodo labai svarbus aspektas – fizinio knygyno egzistavimas. Pasak straipsnio autorių, B&N turi didelį pranašumą kurdami žmonių pasitikėjimą, nes jie yra realybėje egzistuojantis mažmenininkas. Reaguodama į tai, Amazon sudarė sandorį su Target dėl daugiau nei 200 knygynų mažmeninio tinklo įkūrimo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Kindle turi PC ir iPhone  programas knygų skaitymui.

Atsižvelgiant į ketvirtos karto iPhone. 320 dpi ekrano raišką, kuri yra didesnė už spaudos kokybę ir didelį ekraną, reikia jį vertinti kaip rimtą atsvarą „tradiciniams“ e. knygų skaitytuvams (monitoriaus raiška 92 dpi, spaudos ~300 dpi).

Galiausiai, pasirodė pamokų ciklas, kaip reikia gaminti e. knygas.

Šiuo metu galima įsigyti paskaitų ciklus „webcast“ formatu, kuriuose.

eBook 201: eBook Production Intensive WEBcast Series

1. Populiariausi e. knygų formatai, prietaisai ir distribucijos modeliai
2. E. knygų konvertavimas ir formatavimas kindle įrenginiui (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.
3. E. knygų konvertavimas į ePUB. (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.

Kaina 125$ arba po 50$ už atskirą temą.

Šaltinių sąrašas:

• The $149 Nook: Is the eReader Battle Over?
  http://www.digitalbookworld.com/2010/the-149-nook-is-the-ereader-battle-over/
• eBook 201: eBook Production Intensive WEBcasts
  http://www.digitalbookworld.com/2010/ebook-201-ebook-production-intensive-webcasts/
• Taming (or Not) the Textbook Market
  http://www.digitalbookworld.com/2010/taming-or-not-the-textbook-market/

“Mūsų mintys virsta tikrove”, tokia fraze interneto naudotojus pasitinka naujausia mūsų mikrosvetainė skirta populiarinti “geriausius pozityvaus mąstymo vadovus”. Pozityvaus mąstymo vadovai yra savimotyvacinės knygos, tokios kaip “Paslaptis” (The Secret), “Traukos dėsnis” ir pan.

Mikrosvetainė lankytojui suteikia galimybę atsakius į du klausimus sužinoti kuris iš 7 pozityvaus mąstymo vadovų yra tinkamiausias. Sužinojus kuri knyga yra tinkamiausia, galima ją laimėti. Kiekvieną savaitę mes išrenkame 20 laimingųjų, kurie laimi knygas. Žaidimas prasidėjo balandžio 21 d. vyksta iki gegužės 21 d.

Kiekvienas užsiregistravęs žaidėjas gauna specialų žaidimo kodą, kurį gali pasakyti savo draugams. Kiekvienas naujas žmogus užsiregistravęs su kodu automatiškai padidina savo ir kodo savininko galimybę laimėti dvigubai. Tai reiškia, kad jei su mano kodu užsiregistravo mano draugas, mano ir draugo šansas laimėti dvigubėja. Pakviestų draugų skaičius yra neribojamas. Tai reiškia, kad savo šansą laimėti žaidėjas gali padidinti 2, 4, 7, 20 ir daugiau kartų.

Kurdami mikrosvetainę svarstėme, kaip paskatinti žmones savarankiškai populiarinti žaidimą. Šį kartą nusprendėme jiems dalinti kodus ir skatinti kviesti draugus. Kilo problema kodėl draugas turėtų registruotis su mano kodu ir mažinti savo šansą laimėti, padidindamas mano? Ją išsprendėme padvigubindami tiek besiregistruojančiojo, tiek draugo šansus. Užsiregistravęs su draugo kodu padidinu tiek savo, tiek jo šansus.

Žaidimas išvydo pasaulį balandžio 21 d. Nuo to laiko užsiregistravo daugiau nei 15`000 tūkstančių dalyvių. Jau išdalinta 40 knygų. Vidutiniškai vienas žaidėjas pakvietė po porą draugų. Viso į žaidimą įtraukta virš 50`000 žmonių. Su draugo kodais užsiregistravo maždaug pusė dalyvių.

Konstruodami mikrosvetainę stengėmės aiškiai pasakyti ką žmogus turi padaryti, kad laimėtų žaidime. Pirmame puslapyje užrašėme instrukciją.”Kaip laimėti? 1. Sužinokite, kokia knyga Jums tinkamiausia 2. Registruokitės 3. Laimėkite!”. Informacija apie šanso padidinimą pateikiama tik užsiregistravus, kad neblaškytų besiregistruojančiojo dėmesio.

Tiems kurie nenori atsakinėti į klausimą, kiekvieno puslapio apačioje pateikiamas blokas su knygų katalogu.

Knygas svetainėje galima pavartyti. Pridėti YouTube filmukai susiję su knygos turiniu. Žaidimo reklamai efektyviai panaudojome facebook ir naujienlaiškius. Svetainėje pristatomas knygas galima nusipirkti knygų klube. Tuo tiksliu prie kiekvienos knygos yra nuorodą tiesioginiam pirkimui.

Vakar paleidom akciją atrakciją. Kažką panašaus į viral’ą :) Jo paskirtis – didinti “Oliverio ministerijos” žinomumą.

Oliverio ministerijos žaidimas

Žaidime galima registruoti save ir iki 7 draugų. Laimingoji draugų grupė galės pavakarieniauti restorane. Papildomas prizas – Oliverio knygos 2 draugų grupėms.

Registracijos mikrosaitą konstravome iš keturių dalių. Pirmoji pristato žaidimo esmę, prizus ir knygą. Antrojoje pasirenkami du patiekalai. Trečiojoje vyksta naudotojo registracija. Ketvirtojoje parodomi cross-selingo pasiūlymai. Dalys išdėliotos horizontaliai, taip kad vienu metu ekrane būtų matoma tik viena. Viskas sudėta į vieną puslapį, kad naudotojui reiktų kuo mažiau galvoti prieš įvedant savo ir draugų duomenis.

Šiuo metu draugų el. pašto adresų įvesti nėra būtina. Nežinau ar tai buvo teisingas žingsnis. Iš vienos pusės taip aprodoma pagarba naudotojui, nes leidžia pasirinkti ar spaminti savo draugus ar ne, iš kitos pusės, sumažėja sklaida.

Oliverio knygą galima pavartyti. Tam panaudojome nemokamą http://issuu.com/ įrankį. Kiek teko  analizuoti, jis šiuo metu tai yra vienas patogiausių servisų leidžiančių sukurti “vartomą” knygą. Užtenka įkelti PDF’ą, iš jo sugeneruojamas besivartančių puslapių vaizdelis. Darau prielaidą, kad paprastam naudotojui yra paprasčiau vartyti tokius puslapius, negu siųstis PDF.

Knygą galima ne tik pavartyti, bet iš karto įsigyti knygų klube.

Dabar visur pradėjome dėti linką į AL fan page facebooke ir mygtukus iš addthis. Šį kartą įjungta dalinimosi mygtukų statistika. Pažiūrėsim ar kas nors naudoja šią funkciją. Jos reikalingumas man kelia didelių abejonių. Kažkodėl lietuvos rinkoje nuorodų dalinimasis nėra labai populiarus. Gal kam teko daugiau susidurti su šia funkcija?

Kol kas aktyvumas ne per didžiausias. Bet ir rinkodara dar neįsibėgėjo. Būdų sužinoti apie žaidimą ne per daug. Vyko renginys knygų mugėje ir įdėtas banneris almalittera svetainėje. Pažiūrėsim kaip seksis, kai kitą savaitę paleisime naujienlaiškius :)

Parašykite ką manote apie sprendimą tiek iš rinkodaros, tiek iš web sprendimo pusės.

http://oliveris.almalittera.lt

Praeitą savaitę besibastydamas po Londoną pastebėjau, kad metro žmonės “vis dar” skaito popierines knygas. Tačiau tie, kurie skaito ne knygas yra įnikę į savo iPhone arba BlackBerry. O taip – bent vienas šių prietaisėlių yra bene kiekvieno anglo rankoje.

iPhone populiarumu dar 2008 metais suskubo pasinaudoti nedidelė leidyklėlė Enhanced Editions. Šią 8 žmonių kompaniją kai kas vadina vienais įtakingiausių Britanijos leidyboje.

Šie antrepreneriai nelaukė kol išpopuliarės elektroniniai skaitytuvai ir nesistengė atkartoti klasikinės knygos formato. Praplėtę knygos sąvokos ribas jie pradėjo leisti visas daugialypės terpės galimybes išnaudojančias knygas. Vienos jų – The Death of Bunny Munro by Nick Cave reklaminis klipas:

Knygoje pateikiamas tekstas kurį galima ne tik skaityti, bet ir klausyti. Yra video intarpų ir paveikslėlių.

Kol kas Enhanced Editions (Pagerinti leidiniai? :) išleido 3 knygas. Dar 3 stovi eilėje.

Pasižiūrėjus į leidybos sudėtingumą, kokybę, autorių kalibrą pasidaro labai įdomu kiek galėtų kainuoti tokios knygos išleidimas? :) Globalioje rinkoje ji parduodama už 36 litus. Kiek ji turėtų kainuoti jei būtų išleista lietuviškai?

Įdomu kiek Lietuvoje yra iPhone naudotojų. Gal neverta laukti elektroninių skaitytuvų išplitimo?

Kolega užrodė Lietryčio straipsnį apie e. skaitytuvus. Dalinuosi, nes labai nedviprasmiška pradžia. Tikriausiai ją reik traktuot kaip didelį akmenį į leidėjų daržą? :)

Lietuvių leidėjai įsitikinę, kad elektroninės knygos – „piratų“ išradimas, tad oficialiai tokių įsigyti nesiūlo. Negirdėti nė užuominos, kad el. knygas planuojama platinti. Tuo tarpu kai kurie verslininkai mano, kad tokių knygų skaitytojų Lietuvoje atsirastų, ir siūlo jiems el. knygų skaitykles.

Manau dauguma leidėjų puikiai supranta, kad evoliucijos nesustabdysi. Tačiau mažieji verčiasi sunkiai ir neturi ką investuoti, o didieji nenori klibinti sėkmingo savo verslo pamato. Pripažinkime, kad Lietuvoje dar nėra nusistovėjusi skaitmeninės prekės prikimo kultūra. O šimtmečius veikusioje rinkoje staiga įvesti naujus verslo modelius nėra pats paprasčiausias dalykas.

Žinoma piratavimo problema ne mažiau opi. Lietuvos rinkoje pasiekti tokio lygio mąsto ekonomiją kaip JAV neįmanoma. Kaina negalėtų būti visai niekinė, tad skaitmeninės knygos neabejotinai masintų piratus.

Kita problema – verstinių knygų autorinės teisės. Jos sudaro ženklią knygos leidybos savikainos dalį. Norint įsigyti teisę išleisti užsienietišką kūrinį lietuviškai ne tik spausdintiniu formatu reiktų sumokėti nemažą honorarą autorinių teisių savininkui.

Džiaugiuosi, kad elektroninių skaitytuvų pardavėjai taip iniciatyviai braunasi į rinką. Jų energija gali pralaužti uždarą ratą: nėra turinio, nes nėra skaitytuvų – nėra skaitytuvų, nes nėra turinio. Šaunuoliai. Negailėkite struškių leidykloms :)

Straipsnio ištrauka iš: http://www.lrytas.lt/-12637188861263319158-elektronin%C4%97s-knyg%C5%B3-skaitykl%C4%97s-lietuvoje-tik-prabangus-%C5%BEaisliukas-nuotraukos.htm

BETT paroda yra didžiausias pasaulyje švietimo technologijų renginys vykstantis Londone. Šiemet jį lankėme sausio 14-16 dienomis. Pabandysiu grubiai apžvelgti pagrindines tendencijas.

Kiekvieną kartą važiuodamas į parodą tikiuosi kažko naujo, bet kiekvieną kartą pamirštu, kad švietimas nėra sritis stovinti technologiniam ar kūrybiniam avangarde.

Turėjau vilčių pamatyti, kaip elektroniniai skaitytuvai ir elektroninės knygos dramatiškai pakeičia mokymosi procesą, tačiau skaitytuvams pritaikytų produktų neradau, to patį skaitytuvą mačiau vieninteliame stende. O juk neretai mokiniai perka net po du vadovėlio komplektus, kad nereiktų nešiotis. Vieną palieka mokykloje, kitą laiko namuose. Tokio sprendimo kaina vienam dalykui, metams gali sudaryti iki 150 Lt. Sudėjus dubliavimo kainą skaitytuvas galėtų atsipirkti per kelis metus. Turbūt būtų vienas fantastiškiausių dalykų, jei visi vadovėliai sutilptų į vieną lengvutį prietaisėlį. Fantastišku jis liks ne mažiau 5 metų :)

Norėjau pažiūrėti, kiek pasaulis yra pažengęs mokymosi socialiniuose tinkluose klausimu. Pamačiau ankstesniais metais stebėtą tęstinumą. Visi kalba apie mokinių e-portfolio blogų pavidalu ir wiki panaudojimą bendradarbiavimui. Karts nuo karto šmėsčioja twitteris ir dar kelios smulkesnės panašaus pobūdžio platformos. Pasikeitė tai, kad sumažėjo entuziazmas vikių ir blogų atžvilgiu.

Matyti, kad anksčiau labai stiprūs offlininiai produktai po truputį užleidžia savo dominuojančias pozicijas internetiniam turiniui. Internetines ir neinternetines priemonės funkciniu požiūriu jau beveik susilygino, todėl pagrindinis faktorius lemiantis paplitimą – distribucijos paprastumas.

Microsoft gan stipriai laikosi rinkoje. Yra nemažai sprendimų SharePoint platformai. Mačiau kelis produktus Silverlight pagrindu.

Žiūrėdamas į tai kas vyksta pasaulyje ir tai ką leidžiame mes matau daug skirtingų strategijų ir metodų, tačiau daugumai jų būdinga problema – uždarumas. Dažniausiai naudojama Flash technologija, PDF ar kitos, kurių failai yra uždari. Pedagogas negali jais manipuliuoti. Tai yra stiprus progreso stabdis. Naudojant formatą, kurio failų negalima laisvai redaguoti, gamintojas prisiima visažinio rolę ir grįžta į pirmos kartos interneto filosofiją. Neesu MS fanas, tačiau manau, kad mokyklai reiktų daugiau medžiagos powerpoint reprezentacijų forma ar word dokumentais. Kad mokytojas galėtų pats pasiredaguoti medžiagą, išsiimti jos dalį ar leisti vaikams ją panaudoti savo kūrybiniuose darbuose.

Na o čia truputis vaizdinės medžiagos, kurią šiandien gavau iš direktorės post’ui pagyvinti. Kelionės pabaigoje pasijutau kiek nualintas. Žodis nualintas čia gal ne visai tinka, nes Guiness turbūt ne visai alus :P

Padidėjusio žinių bagažo prislėgti ilsimės oro uoste

Praeitą savaitę paleidom Alma Litteros kalėdinį mikrosaitą. Puslapėlyje kodiniu pavadinimu “Dovanokite skaitymo šilumą” galima pažiūrėti kalėdinį knygučių asortimentą ir užsiregistruoti vakarienei su Čekuoliu, būrimo seansui pas Vaivą arba dekupažo pamokėlei.

Alma littera - Dovanokite skaitymo šilumą

Puslapėlis mano akim žiūrint gavosi gan išvaizdus, bet jo paskirtis skendi miglose. Gal per ilgai dirbu leidykloje ir nesugebu mąstyti, kaip paprastas žmogus, bet žiūrint šį saitą kyla klausimas – ką ja norima pasakyti? Rinkodara sako, kad jis turėtų aktyvinti knygų rinkinuko pardavimus. Na gal ir taip… gal ir logiška. Ateinu į svetainę, matau krūvą leidinių, užsiregistruoju vakarienei su Čekuoliu. O kodėl rodomos būtent šitos knygos? Būtų akcija, gera kaina – lyg ir paaiškėtų. Gal čia reikia traktuoti kaip rubriką “Tinkamiausias kalėdinės dovanos”.

Beje, Čekas Uolis šį kartą nekala į klyną. Pagal registracijų skaičių – jis mažiausiai geidžiamas… Populiariausia – Vaiva. Matyt dabar Lietuvoje burtų metas.

Labai keista tendencija – į renginį registruojasi beveik kiekvienas lankytojas. Dar niekur nemačiau, kad conversion reitas būtų ~80-90%. Gerai pataikyta su prizais. Tiesiai į tikslą.

Dėkoju Jurgai, už puikų dizainą ir Estinai už programavimą, bannerį ir kantrybę talpinant informaciją :) Pauliau 1, Pauliau 2 – ačiū.

P.s. kažkodėl nelabai kas maigo nuorodą “Pirk” vedančią į knygų klubą, kuriame galima įsigyti knygą… hmz… gal ji per maža? Ar ne vietoje? :/