Senas išverstakis vilkas ieško aukos

Atostogas pradėjau Ispanijoje, o pabaigti nusprendžiau Druskininkuose. Kelionę pradėjome po pietų, tačiau ryto rūkas dar nebuvo išsisklaidęs. Pakeliui pastebėjome rūke skendinčią prokirtą. Gavosi pora kadrų.

Melancholija

Melancholija tarsi netyčia susijusi su naujausiu Larso von Trier’o filmu Melancholia (2011). Mėgstantiems postmodernius atmosferinius filmus turėtų patikti. Daug nuostabių fotografinių vaizdų.

Druskininkuose pavyko rasti didžiulį 2 miegamųjų butą už 140 Lt nakčiai. Iš 4 žmonių gavosi po 35 Lt. O butas visai neblogas, erdvus, su veranda, pakankamai moderniai įrengtas, su erdviu vonios kambariu. Tiesa įdomioje vietoje ir įdomaus išplanavimo, bet puikus kainos ir kokybės derinys ir iki SPA Vilnius gal 15 min. kelio pėsčiomis. Dalinuosi nuoroda http://info.druskininkai.lt/butu_nuoma_druskininkuose/baravyku_5/?p.50;

www.youtube.com/watch?v=jSoTDQKDCJU

Su šia chebryte teko palukėti skrydžio į Telavivą geras 9 valandas.
Izraelyje yra apie 6 mln. gyventojų, iš kurių apie 1 mln. praktikuojantys ortodoksai. Jie dėvi skrybeles, peisus ir juodus švarkus. Ši visuomenės dalis, nors ir nedidelė, tačiau daro didelė įtaką šalies gyvenime. Tarkime pas juos nesenai buvo persuktas laikas, tačiau ne valanda į priekį, kad prailginti dieną, o valanda atgal, kad diena būtų trumpesnė. Iš pirmo žvilgsnio gan keistas sprendimas? Tačiau pagrindas tam yra - ortodoksai šituo metų laiku turi pasninkaut. Jie negali valgyti dieną. Todėl susitrumpino dienos ilgį, kad pasninkas būtų trumpesnis. Va taip :)

Šio filmuko ironija išryškėja atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje antisemitinis judėjimas vienas aktyvesnių, o greta esančioje oro uosto kavinėje barmenai visą vakara leido Ramstein’us :)

Viena Telavivo gyventoja papasakojo, kad visiems pažįstami juodi žydų kostiumai su skrybelėmis yra kilę iš rytų Europos. Jie atsirado ne dabartinėje Izraelio teritorijoje, o kažkur Lietuvoje ar Lenkijoje. Teorijos pagrindimas gan paprastas. Tokio tipo rūbai visiškai nepraktiški vietoje, kur temperatūra vasara yra apie 30-40 laipsnių.

Žydai galvą dengiasi tam skirta kipa – maža plokščia kepuraite, kurią nusiima tik miegodami. Vienas Toros įsakymų draudžia vyrams kirpti ir skusti plaukus ant smilkinių, specialiai paliekant sruogas – peot.

Grįžęs iš Izraelio, ant kabineto durų radau šitą.

Atsargiai, elektroninė leidyba

Autorius nenurodytas.

Nieko gero nežadantis rytas

Tą nieko gero nežadantį  rugsėjo penktosios rytą vaizdas pro langą buvo paskendęs piene.  Kelionę Kauno link pradėjome per Avižienius ir Sudervę, Kernavės kryptimi. Ši atkarpa nepakartojama ryte ir vakare, kai saulė kyla arba leidžiasi. Ją mėgstu, nes darbo reikalais tenka gan dažnai važiuoti į Kauną. Tokiomis dienomis, sunkų rytą, akį džiugina žaliuojantys miškai. Kelionę paįvairina kalvoti pievoti ir slėniuoti fototapetai.  Fototapetų pabaigoje, ties Vieviu kiek išsukome iš įprasto darbinio maršruto, mat reikėjo papietauti didžiausioje Lietuvos kibininėje. Nuo trakų patraukėme Kauno link, per Prienus ir Birštoną. Už Kauno, iki pat jūros, kelias vingiuotas ir įdomus. Nusagstytas lankytinais istoriniais architektūriniais/archeologiniais objektais tinkamais kojoms pramankštinti.

Trupa pertraukėlė netoli Raudonės pilies

Kelionės tikslas – atsipalaidavimas prie jūros. Juk po darbų reikia atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos ramybe. Medituoti besiklausant Baltijos bangų mūšos. Tam labiausiai tinka poilsiautojų tarpe neypatingai populiari Karklė. Čia nuošalu ir yra kur nebrangiai apsistoti. Žmonų nedaug,  jūra nuostabi.

Apibendrinant, Vilnius – Trakai – Birštonas – Prienai – Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Karklė – nelabai originalus tačiau dėl to nė kiek ne mažiau puikus maršrutas poros dienų pasivažinėjimui motociklu. Maršrutas driekiasi šalutiniais panemunės keliais. Ne tos Panemunės, kuri yra prie Pagiegių ir yra mažiausias Lietuvos miestas, o tos, kuri yra kelio atkarpa važiuojant nuo Kauno link Šilutės per Jurbarką ir Pagėgius. Nežinau ar dėl to, kad tai buvo mano pirmoji ilgesnė kelionė motociklu, ar dėl to, kad jos labai reikėjo, bet vėjas išpūtė iš galvos viską ko ten neturėtų būti. Tarsi ilgas bet nesudėtingas, meditatyvinio pobūdžio, leidimasis snieglente nuo mėlynos trasos. Stengtis per daug nereikia. Užtenka atsipalaiduoti ir mėgautis pojūčiais ir vaizdais. Nusileidimas po kurio mintys išsivalo ir palengvėja. Tas nieko gero nežadantis sekmadienio rytas pasirodo iš tiesų žadėjo tris dienas saulės ir giedro dangaus :)

Karklės paplūdimys

Vienintelis dalykas, kuris kiek pagadino nuotaiką, buvo faktas, per kelionę bėris suėdė pusantro litro tepalo. Tai byloja apie bėdas variklyje…

Kelionės statistika: 3 dienos, 800 km, 180 Lt kurui, 80 Lt nakvynei, 40 Lt tepalui.

Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.

Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.

Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.

Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.

GPSies yra virš 300 maršrutų Lietuvoje

Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.

Varenos rajonas. Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iimngtekwhljrluv

Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.

Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.

Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.

Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai.

Drevinės bitininkystės ūkio bitininkas bičių spiečiuje ieško motinėlės

Motinėlė surasta, spiečius ieško kelio į avilį

Linksmoji dviratininkų komanda rieda kaimo keliukais

Daugiau šios kelionės nuotraukų draugams facebooke: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=69082&id=1386824264

Žasliai – Elektrėnai – Trakai – Lentvaris – Vilnius

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iihcupayotiaeihi

Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.

Oro desantas

Dolina Pięciu Stawów Polskich

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Vilnius - Zakopanė, 15 valandų kelio

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Aukštųjų Tatrų maršrutas. 1 diena - raudona, 2 diena - žalia, 3 diena - mėlyna spalva.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Sklandytuvas kažkur netoli nuo Svinica viršūnės. 1986 m.

Rasa ir grandinės

Ežeriokas Czarni Staw Gasienicow

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Koks skirtumas kur miegoti, svarbu šilta

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Kai trasa per lengva... einant link Szpiglasowa Przelesc

Chata pod Rysmi (http://www.chatapodrysmi.sk)

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Einant takučiu aplink Morskie Oko

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Ežeriukas palei chatą

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Raudonasis ežeriokas Czervony Staw

Miškelis pakeliui į Murowaniec

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Skanuoto žemėlapio vaizdelis Magellane

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Visby, Gotalnd, Severige

Kraunant daiktus į Mania, taip vadinosi jachta kuria plaukėme, kapitonas pašiepiančiai šypsojo į ūsą. Mat žinodamas, kad kelionė bus ilga, apie pusantros paros į vieną galą, įsimečiau keletą nemenkų knygučių pasiskaitymui.

Baltiškas saulėtekis

Kai išplaukėme į atvirą jūrą, supratau ką reiškė kapitono šypsena. Supimas buvo toks, pykino vien vien sėdint, jau nekalbant apie bandymą susikoncentruot į vieną tašką.

Klaipėdos uostas

Išplaukėme 22 d. 22 val. Maždaug už 24 valandų pasiekėme Burgsviko uostuką, kuriame ir praleidome naktį.

Burgsviko vyšnaitė

Kitą rytą išplaukėme į Visbį. Nedidelį, tačiau Gotlando mastu didžiausią miestuką, katras prilygsta savo dydžiu Vilniaus senamiesčiui.

Visbio senamiesčio gatvelės

Visbis yra turtingas senąja architektūra. Miestelį juosia 13 a. siena. Viduje dar išlikę keletas to paties laikotarpio pilių ir bažnyčių griūvėsiu.

Skėtukai dviračio sėdynėms

Atgal plaukėme apie pusantros paros. Didžiąją dalį pavyko nuplaukti nešamiems vėjo, vidutiniu 6 mazgų greičiu. Kas yra lygu vidutiniu greičiu bėgančio žmogaus greičiui.

Vaizdas nuo Burgsviko prieplaukos

Skrajojantis olandas

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Suma sumarum kelionę ypatingai vertinu nes supratau, kad būriavimas yra ne man. Jokie vaizdai neverti 2 parų gripinės savijautos :P Dar gerai tai, kad įvykdžiau kasmetinę tradiciją vasaros pradžioje aplankyti žuvėdų (žuvėd|ai dgs. (1) istor. kuršius puldinėję normanai. ~as, ~ė dkt. (1) jų žmogus) šalį. Deja į Herrangą šiemet nepavyks nukakt.

Actekų Miau

Actekų Au

Tas kur šeria Miau ir Au

Kodėl actekai? Ogi todėl, kad šiai tautai žiauriai pasisekė, kad nepasisekė. Daugiau nei prieš 3000 metų jie bandė pasigaminti kažką panašaus į alų, bet nesėkmingai. O pasisekė, nes nesėkmės rezultatas buvo – šokoladas. Ech, kad visos mano nesėkmės būtų tokios :P

Pagrindinis vizito ten tikslas buvo Capela dos Ossos. Tai 15-16 a. koplyčia, pastatyta iš daugiau nei 5000 žmonių kaulų. Turbūt tais laikais buvo visai nekokia situacija su statybinėmis medžiagomis.

Capela padaryta mažiausiai iš 5000 žmonių kaulų

Virš koplyčios įėjimo arkos yra išgraviruoti žodžiai Nós ossos que aqui estamos pelos vossos esperamos - „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“. Tai turbūt ilgiausia portugališka frazė kurią išmokau :)

Neblogas būdas pasilaidoti - prisilipdyti savo skeletą ant sienos... nuomotam bute :p

Ant sienos kabo dekoro elementas, kurio nenorėtumėte matyti savo svetainėje.

Vyro ir vaiko griaučiai su odos likučiais

Capela dos Ossos yra viena iš Igreja de São Francisco koplyčių

Vaizdelis įspūdingas, bet ypatingos atmosferos nesijaučia, matyt ją išvėdino turistai :)

Marija ir kūdikėlis

Eina peklon kaip gerai būtų grįžti ten :) Žmonės kalba, kad dabar ten virš 20 laipsnių šilumos… Ech :)

Romėniška Dianos šventykla

Linkėjimai nuo greta esančio 2 iksų akropolio :)