Posts Tagged ‘kalnas’

Vakar buvo Joninės, šiandien ore tvyro atostogos. Miestas tuščias. Nuo pat ryto toks jausmas, lyg darbe šeštadienį sėdėčiau. Atostogų nuotaikos traukia mintis į tolį. Į kalnus. Ypač kai apsidairius aplink trūksta 2 palatos draugų išmynusių į Alpes. Pabandysiu keletu nuotraukų įpūsti rusenančias atostoginių minčių žarijas :)

Ukrainoje, Kryme, netoli Jaltos, Чатырдаг (Čatyrdag) kalno šlaite yra ola, kuri vadinas Эмине-Баир-Хосар (Emine-Bair-Chosar), lietuviškai tai reiškia “mamutų ola”.

Mamutų, nes anksčiau į šią olą įėjimas buvo per šulinio pavidalo skylę žiojėjančią žemėje, pro kurią įkrito mamutas, kuris taip ir liko  voliotis. Vėliau piemenys olą apsodino medžiais, kad jų ganomi gyvuliai nekristų į olą.

Pilna ten visokių stalaktitų, stalagmitų, stalagmatų, požeminių dvisluoksnių ežerų, grybų, šokolado kalnų ir sienų iš stuburų.

Požeminių ežerų vanduo stipriai prisotintas mineralinių medžiagų, todėl jo paviršiuje formuojasi mineralinė plėvelė. Kartais ji tiek sustorėja, kad ežero paviršiuje atsiranda akmens sluoksnis. Toliau besikaupiantis vanduo pradeda formuoti antrą ežero aukštą. Žemiau esančioje nuotraukoje matyti išdžiuvęs dviejų sluoksnių ežeras.

Akmeniniam varvekliui užaugti reikia daug laiko. Centimetras susiformuoja per tūkstantį metų. Atrodo, kad stalagmatas (tas iš viršaus) tuoj tuoj pasieks stalaktitą (tą iš apačios), juk liko vos centimetras, o iš tiesų reikės dar tūkstančio metų. Senos legendos byloja, kad tai suakmenėję įsimylėjėliai, laukiantys, kol pagaliau jų lūpos susilies ir jie galės būti kartu.

Lyrinis nukrypimas …

Praeitis plaikstosi vėjyje kaip voratinkliai, po truputį prarasdama formą. Fotografuoju. Bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu. Pliauškinu jūros brizą, meilę, vėsų olos orą karštą vasaros dieną, jaudulį ar delfinus juodojoje jūroje.

Pykstu ant smegenų, kurios leidžia nugrimzti praeičiai į dumblą. Kai kurių akimirkų ypatingai gaila, norėtųsi jas užšaldyti, neleisti išblėsti. Turėti viduje kertelę, į kurią grįžęs vėl galėčiau išgyventi tą patį.

Fotografuoju. Vis bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu, gaminu mažus lėkštus gyvenimo fragmentų atspindžius, nepasiduodančius laiko erozijai.

Tik kalnų vėjas gali išpūsti iš galvos viską…

Jau beveik savaitė darbe, o kalnų abstinencija dar nepraėjo… Išsiųskite mane kas nors emailu atgal į palapinę kalnuose (Chatyr-Dag). Nors neaukštaūgis pusantro km. ir gan plokščias, bet pasivaikščiojimui yra pats tas! O dar urvai kokie! Urvus parodysiu kitą kartą :)

Lipti paprasta, nes trasos sužymėtos ir takučiai geri.

Kalnas sudarytas iš dviejų plokštumų, todėl užsilipus ant pirmosios galima aplankyti urvus ir apsistoti nakčiai.

Augmenijos nėra daug, dominuoja kažkokie spygliuočiai, kurių spyglius po to tris dienas iš padų traukyt reikia.

O nuo čia ir iki Jaltos ranka paduot…

Vietovės topografinis žemėlapis

Visiškai nesigailiu, kad iki šiol nebuvau išbandęs gal 15 min. nuo namų esančio Liepkalnio. Šita vieta yra labai blogai. Snowparko nebandžiau, tačiau pagrindinė, aukštoji trasa yra kančia, kadangi 30 sek. pasileidus ledo kupstais ir plikledžio tyrais, tenka 15 min. laukti prie keltuvo, baloje. Anykščiuose kalnas suteikė man didesnį pasitenkinimą, žagarkalnyje, taip pat.

Duodu dar vieną šansą liepkalniui, kitą kartą bandysime Giedriuko snowparką. Restepka gerbiamiesiems entuziastams. Stebėdamas, kaip jie nuoširdžiai mojuoja lopetiniais retrakais, jaučiu didelę pagarbą už pasiaukojimą visuomenės  labui.

Vakar pračekinome Anykščius. Nors sąžinė truputį graužė, kad praleidom burtono test tour’ą liepkalnyje, bet kai sniegas tik varlinuke, o turėklas dar nemielas, daug pasirinkimų neliko.

Taigi apie Anykščius. Kalnas kiek mažesnis negu Žagarkalns (LV), nusileidimui vietos tikrai nedaug. Už tris valandas bugelio sumokėjime 25 Lt. Tai yra palyginti nemaža suma, nes piko metu gali tekti vieną kitą minutę palaukti eilėje. Važiavome vakare, todėl likus valandai iki uždarymo, apie 20 val., kalnas ištuštėjo ir eilėse laukti nebereikėjo.

Yra nedidelis tramplinukas. Praktikavimuisi labai tinkamas, bet toli gražu ne toks, kaip pas Latvius. Kalbant apie šokinėjimą, iš kelių šimtų kilometrų atstumu esančių snowparkų, Žagarkalnio buvo pats geriausias.

Sniego pripūsta pakankamai. Esant tokiam šalčiui, dirbtinis sniegas yra pudros pavidalo, todėl visai maloniai čiuožiasi.

Apie kalną tiek, o dabar norėčiau pasidalinti netikėtumu, kuris ištiko šiandien – Facebooke “draugauti” mane pakvietė klasės auklėtoja iš mokyklos laikų. Tai sukėlė daug kontraversiškų jausmų! Kliba įvaldė facebook’ą! Tai kažkas netikėto! Žiūrim į ką tai išsirutulios.

Kaip vakar pasakė viena dailininkė: nežinai kuo būti, būk gotu… Perfrazuosiu: neturi laiko rašyti, peistink…
Nėra moters be dūmų.

Duok TELEKOMUI kelią…

Kur pamesi ten ir nerasi.

Vėžys gydo nuo rūkymo.

Jums padėti, ar netrukdyti?

Alaus kokybė nustatoma ryte.

Velniai – tai purvini vaikai.

Geram darbe – ir sapnai geri!

Sniegas – ir Afrikoje sniegas.

Ji turėjo silpnybę… Lytinę.

Einu, prieš miegą nusnūsiu…

Aštuonių valandų darbo miegas.

Žydra svajonė – turėti draugą.

Plona karvė niekada nebus stirna.

Kas vertingo moters piene? – Tara.

Kai ateina ryt, vakar tampa geriau.

Tėtė Karlas iškirto Buratiną…

Po mileniumo atėjo pochmeliumas…

Viena galva – gerai, dvi – negražu.

Gyveno kartą juodaodis čiukčia…

Glaustai apie esmę: esmė glaustume!

Iki skausmo pažįstamas chirurgas…

Ir gyveno jie laimingai ir dažnai…

Ne veidrodis kaltas jei snukis kreivas.

Būti ar nebūti? Žinoma, kad būsiu!

Yra dvi nuomonės: mano ir neteisinga.

Boba iš ratų – gaudyk vėją laukuos.

Ne viskas alus, kas geltonas ir putoja.

Skanus vaikinas buvo Bilas Klintonas…

Greitis veža tol, kol neveža greitoji.

Pirkite loterijos bilietus į lėktuvą!

Ėjo ežys mišku ir baigėsi papildymas.

Laimingas galas… Įdomu, koks jo ilgis?

Jei jau apsivedei, apsaugok bent draugą!

Mėgstu juokauti. Tik kad dantų gaila…

Eina išdidi, kaip nėščia prostitutė.

Lašas po lašo, ir privarva puslitris…

Skelbimas: “Pirksiu lazdą su vienu galu”.

Degtinė – tai grožio konkursų gėrimas.

Pankai nemiršta! Jie tiesiog taip kvepia!

Viena galva gerai, bet du buteliai geriau!

Blaivus santechnikas – pasakų personažas!

Gyvename taip, kaip reikia. O reikia visko.

Dovanotam drambliui į straublį nežiūri.

Skelbimas viešnamyje: “Pas mus savitarna”.

Metei rūkyti pats – mesk rūkyti ir kitam!

Dėl geros sveikatos kenčia tik gydytojas.

Šypsokis ir gyvenimas išmuš tau dantis…

Telegrama – tai tokia senovinė SMS rūšis.

“Bumerango” alus – geri, o jis sugrįžta…

Žmonės serga vėžiu, o buratinai – geniu.

- Panele, jūs tokia ūkiška… Kaip muilas!

Kaip gruziniškai “Na palauk?” “Palauk, na”…

Žmona – kaip duona: kartais norisi bandelių.

Parduodu troleibusą. Pilnas elektros paketas.

Skaudu, kai tavo svajonė išsipildo kitiems…

Laidotuvių biuro devizas: “Palaidosim visus!”.

Gerai, aiškinu tau pirštais: vidurinį matai?

Aš esu dora moteris, todėl kainuoju brangiai!

- Veidrodėli, patylėk, aš šukuotis atėjau

Jeigu tiksliai žinai, kas kaltas – neišsiduok!

Psichiatro klausimai visada kažkokie tai keisti.

Studentiška arbata – be cukraus ir arbatžolių.

Neverta bėgti nuo snaiperio – mirsi pavargęs…

Gera, kai laimė ateina ne viena, o su buteliu…

Graikų-romėnų imtynėse vėl laimėjo barbarai.

Kas bendro tarp Sabonio ir rozetės? Abu – po 220!

Užrašas ant veidrodžio: “Deja, tai tikrai – tu”.

Lietuvių liaudies sportas: laipiojimas grėbliais.

Už Cicino dainas geresnis tik Cicino tylėjimas…

Vyrai dažniausiai būna abiem ragais už skyrybas.

Už nekviestą svečia blogesnis tik neišprašytas.

Trumpai apie svarbiausią: pas svarbiausią trumpas.

Jis nėra bjaurus. Jis tik veidrodyje taip atrodo…

Skelbimas: “Ieškau darbo. Užmiršau, kur jis yra.”

Ne taip baisu tapti seneliu, kaip miegoti su senele.

Kaip keistai skamba: Žydras juodukas paraudonavo…

Naujas filmas su A. Švarcnegeriu: “Gubernatorius-3″.

Visi vyrai – žvėrys. Tiesa, daugelis – prijaukinti.

Moterys myli ausimis, o bobutės – klausos aparatais!

Žmogėdra žmogėdrai – draugas, bičiulis ir maistas

Kad pasaga atneštų laimę, turi dirbti, kaip arklys!

Taisyklė be išimčių – tai išimtis iš taisyklių.

Alkoholis plečia ne tik kraujagysles, bet ir ryšius.

Žmogus turi turėti karštą širdį ir šalto alaus.

Kartais gyvenimas eina ne į priekį, o į užpakalį.

Balsas iš radijos:
- Kalba Vilnius. Visi kiti dirba.

Jei kalnas neina pas Mahometą… tai nx tokį kalną!

…Jis nuėjo taip toli, kad atsitrenkė į horizontą.

Plastinės chirurgijos salonas ieško jūsų, išgamos!

Kuklūs žmonės iš kuklumo nemiršta – jie kuklinasi.

Kuo mentas skiriasi nuo šū**?
- Pasiklausk pas mentą.

Užrašas ant antkapio: “Aš gi jums sakiau, kad sergu!”

Jei kainos juokingos, tai kokybė – iš koto verčianti!

Jei šventi, nespajudyk po stalu. Ten juk irgi svečiai!

Nekrofilui meilė iki mirties – tai tik lengvas flirtas.

Jau jaučiu rūstybės debesis besikaupiančius virš savo galvos, bet negaliu susilaikyt.

Kolega Mindaugas, rinkdamas medžiagą savo naujam elektroniniam leidiniui šį savaitgalį apvažiavo gerą gabalą žemaitijos ir parvežė daug puikių nuotraukų. Labiausiai neįtikėtinos – iš kryžių kalno. Aišku galėčiau pridėti saldžių, ašarą spaudžiančių vaizdelių… taip ir padarysiu, bet ašara bus gal truputi kartoka ;]

Veido išraiška verta milijono!

Kryžius iš Rusijos

Dar vienas kryžius

Na ir kulminacinis kryždirbystės šedevras

Nieko čia ir nepridėsi ;]

Beja, tarp Mindaugėlio nuotraukų yra tikrai puikių! Telšę bažnyčia er super. Bandysiu jį įkalbėt užveisti savo blog’ą ir pasidalinti įspūdžiais.