Posts Tagged ‘interneto svetainės’

Šianakt startavo nauja www.knyguklubas.lt versija. Kartu su Net Frequency visiškai atnaujinome svetainę. Dizainą sukūrė Studio Libre.

Naujas knygų klubo vaizdas

Senas knygų klubo vaizdas

Svetainėje jau galima:

1. Atsiskaityti internetu per didžiuosius Lietuvos bankus
2. Užsieniečiai gali mokėti PayPal’u
3. Yra wishlist’as
4. Pirkimų istorija
5. cross-sellingas

Ir daugiau :)

Net paiešką su suggest’u turime :)

Viduje sukasi Oxid Enterprise Edition 2.7.0.3. Atsižvelgiant į tai, kad jau išėjo 4 versija, atrodo kiek pagyvenusi versija, bet kai pradėjom, 3 versija dar buvo tik išėjus.

Kaip rinkomės sprendimą?

Ilgai svarstėme, kaip pasirinkti teisingą gamintoją ir platformą. Pirmiausia nusistatėme, kad sprendimo reikia ieškoti Lietuvoje. Pagrindinis motyvas buvo kaina ir komunikacija. Net su kituose Lietuvos miestuose gyvenančiais žmonėmis bendrauti kartais sudėtinga, jau nekalbant apie sėdinčius užsienyje kitos kultūros ir kalbos žmones.

Analizavome kokias platformas naudoja lietuviškos parduotuvės. Paaiškėjo, kad dauguma jų yra pačių “pasisiūtos”. Dalis naudojo atviro kodo sistemas, tačiau neteikė programavimo paslaugos į išorę. “Unikalios” sistemos nenorėjome, nes patirtis rodo, kad tiek mūsų, tiek vietinių gamintojų turimos žinios ne visada yra teisingos.

Tikime, kad daug naudos galima gauti iš laiko patikrintų produktų, perimant jų patirtį. Unikalios kūrybos kaštai dideli, nebuvo noro ant savo pečių pasiimti visos dviračio išradimo kainos.

Norėjome gamintojo, kuris būtų ne tik techninis rangovas, bet kartu ir patarėjas iš e. komercijos pusės. Ieškant patirtį turinčių žmonių, dirbančių su standartiniu produktu, Lietuvoje ir už priimtiną kainą, pasirinkimo spektras sumažėjo iki vienos kontoros :)

Aišku, kaip visada, pradedant darbą “viską padaryti galima” ir “sistema viską gali”, o pabaigoje tenka susitaikyti su tam tikromis išlygomis. Daugiausia tai liečia rinkodaros akcijas. Kodėl taip yra – nežinau. Gal kaltas didelis noras parduoti produktą ar per mažas įsiklausymas į detales. Klientas paprastai teikia didesnę reikšmę funkcijoms, kurių gamintojas nevertina. 80%/20% proporcija tikriausiai galioja ir čia. Klientui 80% reikšmės turi 20% funkcijų, kurias gamintojas vertina 20%, o likę 80% gamintojui pagrindinių klientas laiko savaime suprantamomis ir teikia joms tik 20% vertės. Nors nesiginčysiu – mūsų siūlomų akcijų ir nuolaidų spektras tikrai platus.

Lyginant su kitomis IT kontoromis, kurių paslaugomis naudojomės per pastaruosius 4 metus,  galiu pasakyti, kad viskas praėjo sklandžiai.

Laukiam pirmųjų klientų :)

Keletas vaizdelių:

Senas leidinio puslapis

Naujas leidinio puslapis

Senas katalogo puslapis

Naujas katalogo puslapis

Teksto formatavimas nuolatinis interneto svetainių administatorių galvos skausmas. Nekalbėsiu apie teksto kėlimą iš Word’o, nes šios problemos kultūringo sprendimo nežinau.

Tačiau yra kita dažna problema – programuotojai sukuria puikius svetainės šablonus, tačiau pamiršta aprašyti per turinio valdymo sistemą įvedamo teksto stilius.

To pasekoje kyla tipinės problemos:

• Nėra tarpų tarp paragrafų
• Sąrašuose nesimato punkto ženklų
• Keleto lygių sąrašai neatvaizduojami teisingai
• Negražiai atvaizduojamos antraštės (h1, h2, h3…)
• Negražiai vaizduojamos nuorodos
• Lentelės rėmliai negražūs
• Lentelės yra be antraštės (th arba thead) stilių
• Lentelėje tekstas prilipęs prie celės, tai yra nepakankamos paraštės
• Nesimato viršutinių ir apatinių indeksų (subscript, superscript)
• Negražiai atvaizduojama horizontali linija, nėra tarpų prieš ją ir po jos
• Tekste talpinami paveikslėliai prilimpa prie teksto
• Paveikslėliai su nuorodomis įgyja mėlyną rėmelį

Pavyzdžiui čia turėtų būti sąrašas su apvaliais punkto ženklais, deja jų nėra:

Pakurinėjant vis naują svetainę dažniausiai tikrinimu peržiūrėdamas turinį, tačiau retai kuriame puslapyje yra visi minėti atvejai.

Tuo tikslu pasiruošiau html gabalą, kuriame yra kiekvieno atvejo pavyzdys, šį html galima kelti į TVS ir pažiūrėti kaip atrodo rezultatas. Jį galite atsisiųsti iš čią: html byla su įvairiais teksto formatavimo atvejais.

Gal žinote dar kokių tipinių atvejų, kada svetainėse tekstas įvestas svetainėje atrodo blogai dėl netinkamai aprašytų stilių?

p.s. teksto panašaus į tikrą galima prisigeneruoti čia http://lipsum.com/, tačiau geirausia tikrinti su realiais duomenimis.

Susidūręs su interneto svetainių kūrimu iš užsakovo pusės buvau kiek pasimetęs, nes daugelis dalykų kurie atrodė savaime suprantami jas kuriant, daugumai gamintojų pasirodo visiškai nežinomi.

Ta proga, susidariau nedidelį check-list’ą svarbiausių punktų į kuriuos turėtų atrkeipti dėmesį interneto svetainės užsakovas.

Tiesa daugelis gamintojų pradeda karčiai spjaudytis pateikus tokį sąrašą … :p

Jei turite ką pridėti, maloniai kviečiu pasireikšti komentaruose!

Kai kurie reikalavimai atrodo gan juokingi, tačiau patikėkite, toli gražu ne visiems jų įgyvendinimas atrodo reikalingas…

I togo – Didysis Dariaus reikalavimų interneto svetainei sąrašas:

1. Prisijungdamas prie interneto svetainės turinio valdymo sistemos (toliau TVS) , Administratorius turi būti identifikuojamas vartotojo vardo ir slaptažodžio pagalba.
2. TVS turi sudaryti galimybę redaguoti turinio blokus numatytose interneto svetainės vietose, neatliekant papildomų programavimo darbų.
3. TVS turi būti numatytos vietos, kuriose galima būtų patalpinti reikšminių žodžių sąrašus ( keywords) ir meta aprašymus ( description).
4. TVS pagalba turi būti galimybė administruoti interneto svetainės struktūrą, tai yra, kurti/trinti/pervadinti/redaguoti puslapius iš anksto parengtuose meniu blokuose.
   1. Redaguoti numatytus atributus. Pavyzdžiui straipsniui priskyrus autorių iš autorių bazės, turi būti galima jį pakeisti.
5. TVS turi veikti šiose naršyklėse:
   1. Internet Explorer 7
   2. Firefox 3
6. Interneto svetainės vizualinė dalis turi būti atskirta nuo programinio kodo. Rekomenduojama naudoti šablonų variklį SMARTY (http://www.smarty.net).
7. Interneto svetainės vartotojo sąsajos HTML šablonai privalo atitikti HTML ar xHTML standartą. Šis reikalavimas laikomas išpildytu, jei W3C Markup Validation Service (http://validator.w3.org) neranda klaidų (įspėjimų gali būti). Taip pat paliekamos šios išimtys:
   1. Vykdytojas neatsako už klaidas, kurios yra trečios šalies programinėje įrangoje (HTML redaktorius ir kitos).
   2. Vykdytojas neatsako už klaidas tais atvejais, jei toks HTML kodas vieninteliu atveju garantuoja vienodą vartotojo sąsajos vaizdą skirtingose naršyklėse.
8. Interneto svetainės išdėstymui nenaudoti lentelių (TABLE).
9. Interneto svetainės HTML šablonų kodas turi būti semantinis. Puslapių pavadinimams ir antraštėms rašyti naudojamos H1, H2, H3 ir pan. žymos.
10. Interneto svetainės išvaizdos aprašymui naudoti CSS.
11. Interneto svetainės vartotojo sąsajos stiliaus aprašai (CSS) turi atitikti W3C reikalavimus. Šis reikalavimas laikomas išpildytu, jei Validation Service (http://jigsaw.w3.org/css-validator) neranda klaidų (įspėjimų gali būti). Taip pat paliekamos šios išimtys:
    1. Vykdytojas neatsako už klaidas, kurios yra trečios šalies programinėje įrangoje (HTML redaktorius ir kitos).
    2. Vykdytojas neatsako už klaidas tais atvejais, jei toks CSS kodas vieninteliu atveju garantuoja vienodą vartotojo sąsajos vaizdą skirtingose naršyklėse.
12. CSS turi būti aprašomas atskiroje (-ose) byloje (-ose), o ne HTML kode.
13. Interneto svetainė turi būti vaizduojamas korektiškai šiose naršyklėse:
    1. Opera 9
    2. Mozilla Firefox 3
    3. Internet Explorer 6, 7 ir 8
    4. Safari 3.1.2
    5. Google Chrome
14. JavaScript turi būti naudojamas esant pagrįstam poreikiui. Rekomenduojama naudoti biblioteką jQuery (http://jquery.com).
15. Programinis kodas turi būti suderinamas su PHP5.2.x ar naujesne versija.
16. Duomenų saugojimui turi būti naudojama duomenų bazė MySql 4.1 ar naujesnė versija.
17. Jeigu Vykdytojo naudojama Adobe Flash technologija, turinys turi būti suderinamas su Adobe Flash Player 9 arba 8 versija.
18. Jeigu interneto svetainės vartotojo sąsajoje naudojamos technologijos reikalaujančios įskiepių, pavyzdžiui Adobe Flash ar Java, vartotojo kompiuteryje neesant reikiamo įskiepio turi būti parodomas pranešimas su aiškiais nurodymais, kokiu būdu galima įdiegti reikiamą įskiepį.
19. Navigacijai tinklalapyje ir meniu vaizdavimui naudoti tekstines nuorodas. Nenaudoti paveikslėlių, Adobe Flash ar kitų įskiepių. Apipavidalinimas gali būti vizualus, tačiau pati nuoroda turi būti tekstinė.
20. Paveikslėliams, talpinamiems per TVS, turintiems iš anksto numatytą paskirtį (knygos viršelis, prekės nuotrauka ar pan.), alt atributas turi būti sugeneruojamas automatiškai iš objekto, kuriam paveikslėlis priskiriamas duomenų. Tai yra, įkeliant pagrindinę autoriaus nuotrauką, alt atributas turi būti autoriaus vardas ir pavardė, įkeliant knygos viršelio nuotrauką, alt atributas turi būti knygos pavadinimas ir autorius. Paveikslėliams, kurių paskirtis iš anksto nenustatyta, turi būti galimybė nurodyti alt tekstą. Tai yra, paveikslėliams keliamiems į galeriją ar į wysiwyg redaktorių, alt tekstą gali įvesti administratorius, jis neturi būti generuojamas automatiškai.
21. Interneto svetainės vartotojo sąsajoje (front end) nenaudoti FRAME ir IFRAME technologijų. TVS aplinkoje šios technologijos gali būti naudojamos.
22. Interneto svetainės vartotojo sąsajos (front end), administruojamo teksto išvedimo stiliuose, turi būti numatytas žemiau išvardintų html elementų vaizdavimas:
    1. Antraščių (h1, h2, h3);
    2. Paragrafų (p);
    3. Bent dviejų lygių numeruojamų ir nenumeruojamų sąrašų (ul>li, ul>li>ul>li, ol>li);
    4. Paveikslėlių (img);
    5. Lentelių (table);
    6. Indeksai ir laipsniai (sub, sup);
    7. Nuoroda (a);
    8. Horizontali linija (hr).
23. Nuorodos į interneto svetainės puslapius turi būti prasmingo teksto, pavyzdžiui http://www.tuneliai.lt/apieknyga. Prasmingose nuorodose, gali būti perduodami papildomi GET parametrai, pavyzdžiui: http://gps-shop.lt/gps-navigacija/?lang=2.
24. Meniu valdymo modulis turi turėti galimybę nuorodą paruošti automatiškai.
25. Kiekvienam puslapiui turi būti suteikiamas prasmingas pavadinimas TITLE srityje, kuriame būtų matomas interneto svetainės pavadinimas ir einamojo puslapio pavadinimas. Jeigu tinklalapyje veikia TVS, prasmingas puslapio pavadinimas turi būti generuojamas automatiškai.
26. Turi būti įdiegtas Užsakovo pateiktas Google Analytics statistikos sekimo kodas.
27. Paieškos reikšminių žodžių perdavimas turi būti vykdomas GET metodu ir įdiegtas Google Analytics Search Track užsakovui pateikus visą reikiamą diegimui informaciją.
28. Jeigu į sistemą administratorius ar vartotojai gali įkelti paveikslėlius, įkeltas paveikslėlis turi būti sumažinamas iki reikiamo dydžio išlaikant proporcijas. Paveikslėlių mažinimas turi būti realizuotas pakeičiant fizinį paveikslėlio dydį (resample), o ne nurodant kitą dydį HTML žymoje.
29. Jeigu į tinklalapį įkeltas didelis paveikslėlis ir mažas paveikslėlis, vartotojo sąsajoje (front end), paspaudus ant mažo paveikslėlio, turi būti galimybė jį išdidinti Lytebox ar analogiškame komponente, nenaudojant iššokančių langų (pop-ups).
30. Informacija tinklalapyje turi būti koduojama UTF-8 koduote ir palaikyti įvairių kalbų simbolius. Pavyzdžiui lietuviškas raides bei kirilicą.
31. Jeigu interneto svetainėje yra RSS srautas, metaduomenyse turi būti įkelta Auto Discovery nuoroda RSS srauto prenumeratai.

Ms Word versija.

Norėčiau pasidalinti, mano nuomone, viena geriausiai realizuotų ir kokybiškiausiai prižiūrimų valstybinių įstaigų interneto svetainių. Tai yra vlkk.lt. Šiandien iš ten nemokamai atsisiunčiau visiškai lietuvišką šriftą “Palemonas”, kuriame yra ir kirčiuoti lietuviški simboliai, dalyvauju šioje svetainėje skelbiamose apklausose, o ir gan dažnai skelbiamos naujienos prilipdo šypseną prie ausų, pavyzdžiui: Smagiausi ištiktukai: kam „pyst“, kam „keberiokšt“. Svetainės kodas atitinka XHTML strict standartą, gan platus funkcionalumas ir netgi užuominos į web2.

Lietuvoje pakvipo naujais vėjais. Šiandien VU bibliotekoje vyko seminaras apie naujausias web2.0 technologijas bibliotekų interneto svetainėse. Visa tai tikriausiai susiję su VUB tinklapio modernizacijos projektu.
Džiugu, kad tokios archajiškos organizacijos, kaip bibliotekos kalba apie socialinius tinklus, blog’us, rss feedus, podcastingą. Bet iš kitos pusės – na atėjo pranešėjas, pašnekėjo… visi pasidžiaugė, kad būna tokie dalykai, o praktiškai?

Sutinku, svetainę galima užsisakyti, blogą apskritai nemokamai susikurti, bet ne čia šuo pakastas! Kaip pakeisti žmonių mąstymą? Juk ne technikoje problema… Manau pagrindinis aspektas diegiant web2.0 – požiūris, mąstymo būdas, atvirumo filosofija ir drąsa, gal būt netgi šiek tiek akiplėšiškumo. Panašu, kad web2.0 yra mąstymo būdas.

Nors pala, pala – ar Lietuvoje yra kompanijų užsiimančių komercinių antrosios kartos sprendimų diegimu… hmz, sausoka, aš žinau tik blogas.lt, visa kita (kaip.tik.ten, lietblogs.net, lietblogs.lt ir tt) – iniciatyvių žmonių saviveikla… Beje, žinant saviveiklinių ir apskritai lietuviškų projektų ilgalaikiškumą – bijočiau migruoti iš del.icio.us į kaip.tik.ten. Jūs nebijote?

Na kad ir kaip ten bebūtų – džiaugiuosi, jaučiu, kad jau ir Lietuvoje susikaupė kritinė masė :) Žiūrėsime kas čia bus.

p.s. mano nuomone gym1.0 yra kačialkos salė, o gym2.0 – pilates, tae bo, power dumbel ir pan. Kiek pasižiūriu savo sportkluby – agregatų salė tuščia, o “aerobinės” sausakimšos.

p.p.s. statau sixpack’ą carlzbergo tam, kuris pakurs (mano žiniomis pirmą) lietuvišką podcast’ą. Aišku ne su 1 postu :) Kad bent po keletą postų per mėnesį…