Posts Tagged ‘ina’

SPA centro „East Island“ dovanų kuponų pardavimo programos dėka, www.east-island.lt/dk interneto svetainės lankytojai gali įsigyti trijų skirtingų nominalų dovanų kuponus, už juos atsiskaityti per mokejimai.lt sistemą ir gauti elektroninį kuponą su unikaliu kodu. Kupono kodas galioja keturiuose EA salonuose 4 mėnesius.

Programėlė paprasta – pirkėjas užpildo formą, atsiskaito per mokejimai.lt, informacija apie pardavimą ir atsiskaitymą nusėda į administravimo aplinką, sugeneruojamas dovanų kupono pdf, išsiunčiami pranešimai el. paštu… vualia

East Island dovanų kuponai yra vienas iš savaitgalinių projektų į kuriuos žiūriu kaip į mankštą.

Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)

2011 m. vasario 2 d., Ugdymo plėtotės centre įvyko diskusija „Skaitmeniniai vadovėliai“. Diskusijoje dalyvavo „Baltų lankų“, „TEV“, „Šviesos“ leidyklų atstovai, ŠMM, Microsoft, žurnalo „Computer Bild Lietuva“, aukštųjų mokyklų atstovai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių kūrėjai, UPC darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Diskusijos pradžioje pasisakė leidyklų atstovai.

„Baltų lankų“ leidybos generalinis direktorius dr. Saulius Žukas savo pasisakyme paminėjo, kad

1. Vien Mokymosi objektai netenkina mokytojų poreikio
2. Knygos ir skaitmeninis turinys turi vienas kitą papildyti. Svarbu, kad tarp jų būtų ryšys.
3. BLK parduoda vadovėlį pirmai klasei su e. priedu
4. Leidyklai svarbu gauti finansavimą iš ES lėšų
5. E. priemonėse svarbu, kad mokytojas galėtų įsidėti savo turinį.

„Tev“ leidyklos direktorius dr. Elmuntas Žalys:

1. Popieriniai leidiniai greitai niekur nedings. Jų dar reikės vaikams ir anūkams.
2. Kalbant apie skaitmeninius vadovėlius reikia atskirti du dalykus: turinį ir formą. Turinį gali apibrėžti ir vertinti UPC, tačiau forma turi būti laisva. Leidėjas turi pasirinkti tinkamiausią formą kiekvienu konkrečiu atveju.
3. Lenkijoje skaitmeninių mokymo priemonių apibrėžimas egzistuoja jau nuo 2003 metų.
4. Dar kartą akcentavo, kad skaitmeninio vadovėlio formos apibrėžti negalima.

„Šviesos“ leidyklos direktorė Asta Verkienė pristatė skaidres. Pačių skaidrių čia netalpinsiu, tačiau pateikiu medžiagą, kurią pasiruošėme ruošdamiesi diskusijai.

Skaitmeninio vadovėlio samprata, esminiai šių vadovėlių turinio ypatumai

1. Skaitmeninio vadovėlio samprata
Skaitmeninio vadovėlio sampratoje siūlome nenagrinėti funkcionalumo klausimų. Kompiuterinės priemonės naudojamos ugdyme mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, skatina mokinių motyvaciją mokytis, ugdo jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuoja mokymąsi. Kiekvienam šių tikslų pasiekti gali būti pasitelktas platus arsenalas priemonių, kurių išvardinimas, atsižvelgiant į sparčią technologijų kaitą, padarytų sampratą trumpalaike. Perkėlus klasikinį vadovėlio ar jo komplekto dalies turinį į elektroninę formą turi būti pasitelktos tos priemonės ir funkcijos, kurios padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Skaitmeninio vadovėlio sampratą reiktų praplėsti iki skaitmeninio vadovėlio komplekto sampratos. Vadovėlio komplektą sudaro vadovėlis, mokytojo knyga ir vadovėlį papildančios mokymo priemonės. Naudodami skaitmeninio vadovėlio terminą stipriai apribojame galimo skaitmeninio turinio spektrą.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologija

Norint įvardinti skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologiją galima aprėpti visą vadovėlį plėtojančią medžiagą. Elektroninės gali būti elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, mokytojo knygos, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t. Visos priemonės, kurios padeda mokiniams sutelkti dėmesį, geriau suvokti dalyko temas ir užduotis, geriau įsiminti ir suprasti teikiamą informaciją gali tapti elektroninėmis vadovėlio komplekto dalimis.

Skaitmeninės vadovlėlio komplekto dalys gali būti skirtstomos pagal tikslines auditorijas į mokytojui ir mokiniui skirtas priemones. Mokytojui skirtos priemonės galėtų būti mokytojo knygos, skaidrės, pamokų planai ir t.t. Mokiniui – elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t.

Skaitmeninio turinio dalis vadovėlio komplekte

Perėjimas nuo įprasto prie skaitmeninio vadovėlio komplekto turi vykti palaipsniui didinant elektroninių priemonių kiekį vadovėlio komplekte. Skaitmenines ir įprastas vadovėlio komplekto dalis turi tarpusavyje sieti bendra sudarymo idėja, turinys ir metodinė sąranga. 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d. vykusiame seminare „Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas, kompiuterinių mokymosi priemonių ir virtualių mokymosi aplinkų kūrimas ir taikymas mokymui ir mokymuisi: patirtis ir naujovės Europoje ir pasaulyje“ ekspertai iš Suomijos teigė, kad  skaitmenines priemones reikia kurti kaip komplektą su tradicinėmis. Skaitmeninis vadovėlis negali iš karto pakeisti popierinio vadovėlio.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto kaina

Skaitmeninio vadovėlio komplektas ar jo dalys negali dramatiškai sumažinti mokymosi priemonių kainos. Tradicinio vadovėlio gamybos kaštai sudaro apie 15% jo kainos. Norint sukurti kokybišką skaitmeninio vadovėlio komplektą reikia investuoti į naujų technologijų įsisavinimą, personalo kompetencijos ugdymą, autorių kompetencijos kėlimą, sudėtingesnio turinio sukūrimą (video, audio, interaktyvumai) pardavimo priemonių pritaikymą ir kitas naujoves. Iš to išplaukia, kad raidė „e“ (arba “s”, jei naudosime terminą “skaitmeninis”) vadovėlio komplekte didina jo kainą.

2. Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas ir pritaikymas ugdymo procese

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas priklauso nuo pasirinktos formos. Formos sudėtingumas gali vyrauti nuo labai paprasto iki ypatingai sudėtingos. Tai gali būti popierinį leidinį (pavyzdžiui vadovėlį) atkartojantis PDF failas, tokiu atveju ruošimo procesas yra susietas su spaudos maketo formato keitimu. Siekiant papildyti informacijos perteikimo priemonių arsenalą, popierinį turinį galima papildyti specialiai elektroninei terpei sukurtu turiniu. Pavyzdžiui popierinį vadovėlį atkartojančiame skaitmeniniame vadovėlyje, schemas ir modelius padaryti interaktyvius, leidžiančius atlikti eksperimentą. Vietoje iliustracijų galima įdėti video medžiagą. Įgarsinti vadovėlio tekstą ir pan. Dar labiau plečiant priemonės galimybes, galima kurti visiškai savarankišką elektroninį turinį, tokį kaip mokymosi objektai ar perrašyti vadovėlį pritaikant atkūrimui naudojamo įrenginio ypatumams (pvz. iPad).

3. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro vaidmenys skaitmeninių vadovėlių kūrimo procese

Kūrimas

Vykdant pilotionius projektus leidykla investuoja į naujos darbuotojų kompetencijos sukūrimą, techninių sprendimų įsisavinimą, naujos metodikos sukūrimą, išbandymą ir tyrimus. Šios investicijos ne visada pasiteisina.

ŠMM ir UPC galėtų skatinti skaitmeninių vadovėlių komplektų gamybą vykdydamos dalinio finansavimo programą. Programos dėka leidyklos galėtų gauti lėšų e. vadovėlio komplekto dalių sukūrimo pilotiniams projektams ir gamybai.

Sukurtas eksperimentinis turinys turi būti išbandomas mokyklose. Išbandand turinį mokytojai įsisavinaa naujas priemones ir skiria laiko įgyvendindami tyrimui reikalingas veiklas. Mokyklos turėtų būti skatinamos, motyvuotos ir suinteresuotos dalyvauti tokiuose projektuose.

Naujo turinio sukūrimui reikalingi kompetetingi autoriai turintys patirties skaitmeninių priemonių kūrime ir panaudojime.

Mokyklų pasirengimas

Reikia vykdyti šviečiamąją veiklą mokyklose ir didinti supratimą, kad skaitmeninis turinys gali būti mokamas ir perkamas už pinigus.

Turi būti sudarytos sąlygos tinkamai buhalteriškai apskaityti mokyklos įsigytą skaitmeninį turinį. Šiuo metu kyla problemos užpajamuojant skaitmeninį turinį neturintį fizinės formos. Pavyzdžiui prieigą prie mokymosi objektų talpyklos.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalys gali būti parduodamos SaaS (Software as a Service) principu arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimas

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimui turi būti sukurtas objektyvus kriterijų rinkinys arba turi būti atsisakyta ministerijos vertinimo.

PVM

Parduodant elektronines priemones taikomas 21% PVM tarifas. Knygoms 9%. Skaitmeninės vadovėlio komplekto  dalys turėtų būti prilygintos knygoms.

Diskusija grupėse

Po to diskusija persikėlė į darbo grupes. Darbo grupėse buvo nagrinėjami klausimai:

1. Kaip apibrėšime skaitmeninio vadovėlio sąvoką ir kokius požymius išskirsime jį apibūdindami?
2. Kaip keičiantis ugdymo turiniui užtikrinsime skaitmeninių vadovėlių kokybė?
3. Kaip keisis mokymosi kokybė naudojant skaitmeninius vadovėlius?

Po diskusijos deja nebuvo prieita vieningų išvadų. Tačiau ryškėjo tendencijos:

1. Skaitmeninio vadovėlio forma neturėtų būti apibrėžta.
2. Turinys turėtų būti vertinamas analogiškai popieriniam turiniui
3. Vartotojas turi būti informuotas apie prieinamus pasirinkimus.
4. Ministerijos lygiu naudotojams reiki užtikrinti galimybę panaudoti skaitmeninį turinį.

Daugiau informacijos apie renginį Švietimo portale: http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena4318.aspx

Šiame filmuke yra vaizdžiai iliustruojama sero Ken Robinson, pasaulyje pripažinto švietimo ir kūrybiškumo eksperto kalba.

Tai yra vienas iš daugelio karališkosios menų, gamybos ir komercijos skatinimo bendrijos filmukų. Atsiprašau už netikslų vertimą, originalo kalba tai skamba taip: Royal Society for the encouragement of Arts, Manufactures and Commerce (RSA).

Man atrodo tokio reiškinio kaip “Society of …” Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Pataisykite prašau jei klystu :)

Daugiau RSA parengtų filmukų galite rasti jų Youtube kanale: http://www.youtube.com/user/theRSAorg

Pirmąją dienos dalį praleidau “diskusijoje”, apie mobiliųjų technologijų panaudojimą mokymuisi, tad kam įdomu – reziume…

Konferencija Mobiliosios technologijos efektyviam mokymuisi. Pranešimą skaito John White. Švietimo Ministerija, Ovalioji salė. 10:00 – 12:00.

1. Foto, audio, video, komunikacijų, transporto priemonės per pastarąjį 100 metų pasikeitė dramatiškai, tačiau švietimas per šimtą metų pasikeitė nedaug. Rodė nuotraukas, kuriose buvo lyginamas 100 metų senumo lėktuvas, fotoaparatas ir pan. su dabartiniais prietaisais.  Nuotraukose matomas akivaizdus progresas. Parodytoje 100 metų senumo mokyklos klasės nuotraukoje beveik nėra skirtumo nuo dabartinių klasė. Mokymo procesas per pastaruosius 100 metų keitėsi ne taip sparčiai kaip technologija.
2. Pakomentavo Moore’o dėsnį ir faktą, kad technologija miniatiūrizuojasi, o galingumai auga aritmetine progresija. Iki 2020 metų visas iki šiol žmonijos sukurtas turinys bus suskaitmenintas. Tikriausiai bus prieinamas mobiliuosiuose įrenginiuose.
3. 2005-2008 metais lankomiausias pasaulio interneto puslapis buvo Yahoo, nes jis pasiūlė nemokamą el. paštą. 2010 pirmauja google.com, facebook.com, youtube. Socialinių tinklų svarba stipriai paaugo.
4. Naujosios kartos charakteristika remiantis tyrimais ir statistiniais duomenimis. Naujoji karta gali būti apibūdinta kaip technologinė. Technologinė skvarba labai didelė, nes ši karta gimė ir užaugo su technologija. Ryšium su tuo jai būdingas nekantrumas, kadangi ji yra įpratusi gauti informaciją greitai. Dominuoja grupinis mąstymas, noras dalintis ir dirbti grupėse.
5. Kaip tai įtakoja švietimą? Kol kas rinkoje dominuoja spaudos produkcija. Spaudos produkcijos naudojimas yra sąlygotas komercinės sėkmės siekimo. Tokio pobūdžio siekis neretai sunkiai suderinamas su inovacijų diegimu, kadangi pastarasis yra susijęs su rizika.
6. Technologijos keičia mokymosi procesą. Daugėja interaktyvių lentų. Pagrindiniai žaidėjai rinkoje Promethean, SMART. Promethean populiarus UK, SMART dominuoja Lietuvoje. Iki metų pabaigos prognozuojama apie 2 000 000-4 000 000 interaktyvių lentų rinkoje.
   

   Activ-Classroom

7. Interaktyvios lentos keičia ne tik dėstymą bet ir bendravimą su mokiniais, nes atsiranda momentinės apklausos priemonės. Pultelių pagalba mokytojas gali apklausti mokinius. http://www.prometheanworld.com/server.php?show=nav.15999
   

   Activote

8. Intelis siekia kompiuterizuoti klases siūlydamas pigių nešiojamųjų kompiuterių platformą.
9. Tiek lentoms, tiek nešiojamiesiems kompiuteriams reikia turinio. Intel, smart ir kitos kompanijos sukūrė daug turinio skirto mokymuisi, kuris yra prieinamas nemokamai http://skoool.com/. Nereikia registruotis, nieko nekainuoja, lengvai prieinama.
   

   Skool.com nemokami mokymosi objektai mokyklai

10. Oracle siūlo platformos išteklius projektiniam mokymuisi. http://www.thinkquest.org/en/. Kiekvienais metais rengiami geriausio projekto konkursai. Galima pažiūrėti įdomių mokyklinių projektų pavyzdžių.
    

    Oracle Thinkquest - platforma mokykliniams projektams

11. Wikipedija – informacijos šaltinis kurio patikimumu galima abejoti. Kas gali žinoti ar straipsnį apie vėžio gydymą parašė ne koks autobuso vairuotojas. Tačiau pastaruoju metu straipsnius redaguoja vis rimtesni specialistais. Kai kurie specialistai wikipediją laiko tinkamu informacijos šaltiniu švietimui.
12. Wikipedija veikia  ”Elegant Organisation” valdymo pagrindu. Apie tai plačiau galima paskaityti knygoje Jeff Jarvis – “What would google do?” 2009.
13. Švietimas tampa interaktyviu. Tai skatina technologijų panaudojimas. Seni pedagoginiai modeliai tobulinami skaitmeninėje erdvėje. Keičiasi atsiskaitymas už informaciją tiek leidybos, tiek muzikos ir kino industrijose. Jau nebegalioja modelis X pinigų už Y turinį.
14. Mobilių įrenginių naudojimas VS PC naudojimo? Mobiliųjų įrenginių naudojimas auga dideliais tempais. Mobilus įrenginys gali būti naudojamas ryte prie pusryčių stalo, važiuojant į darbą arba mokyklą ar darbą ir pan.
15. British Council turi produktų skirtų mobiliems įrenginiams. MyWordBook. Wordshake, daugiau galima rasti http://learnenglish.britishcouncil.org/en/mobile-learning
16. Rodo video
    
17. Noriu eit pietaut, bo skrandis jau urzgia :)
18. Diskusija
19. Replika 1: mokytojo rolė mokymo procese plečiasi. Jis turi būti klasės vadybininkas, el. turinio kūrėjas ir panaudotojas ir dar daug kitų naujų funkcijų, todėl turi būti skiriamas deramas dėmesys mokytojų ugdymui. White atsakymas: Viskas keičiasi ne tik Lietuvoje. Internetas keičia daugelį gyvenimo aspektų. Mokytojai turi būti ugdomi, tačiau tai neįvyks per naktį. Tai gali trukti 5 ar 10 metų. Mokytojai yra praeitos kartos atstovai, juos lengvai pakeisti nepavyks. Kartu reikia keisti ir visą mokymo metodiką. Valstybė turėtų į tai atkreipti dėmesį ir skirti finansavimą.
20. Dar buvo kelios replikos, bet vėl pro tą patį :)
21. Pranešimo medžiaga bus vėliau…

Suma sumarum, norėčiau ir aš kokios nors šalies ministerijoje ar taryboje dirbti ir porą kart per savaitę trečiojo pasaulio šalims už nepadorius pinigus paskaitėles apie technologinį progresą skaityt bei 2 metų senumo filmukus iš youtubės rodyt :)

Tą nieko gero nežadantį  rugsėjo penktosios rytą vaizdas pro langą buvo paskendęs piene.  Kelionę Kauno link pradėjome per Avižienius ir Sudervę, Kernavės kryptimi. Ši atkarpa nepakartojama ryte ir vakare, kai saulė kyla arba leidžiasi. Ją mėgstu, nes darbo reikalais tenka gan dažnai važiuoti į Kauną. Tokiomis dienomis, sunkų rytą, akį džiugina žaliuojantys miškai. Kelionę paįvairina kalvoti pievoti ir slėniuoti fototapetai.  Fototapetų pabaigoje, ties Vieviu kiek išsukome iš įprasto darbinio maršruto, mat reikėjo papietauti didžiausioje Lietuvos kibininėje. Nuo trakų patraukėme Kauno link, per Prienus ir Birštoną. Už Kauno, iki pat jūros, kelias vingiuotas ir įdomus. Nusagstytas lankytinais istoriniais architektūriniais/archeologiniais objektais tinkamais kojoms pramankštinti.

Kelionės tikslas – atsipalaidavimas prie jūros. Juk po darbų reikia atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos ramybe. Medituoti besiklausant Baltijos bangų mūšos. Tam labiausiai tinka poilsiautojų tarpe neypatingai populiari Karklė. Čia nuošalu ir yra kur nebrangiai apsistoti. Žmonų nedaug,  jūra nuostabi.

Apibendrinant, Vilnius – Trakai – Birštonas – Prienai – Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Karklė – nelabai originalus tačiau dėl to nė kiek ne mažiau puikus maršrutas poros dienų pasivažinėjimui motociklu. Maršrutas driekiasi šalutiniais panemunės keliais. Ne tos Panemunės, kuri yra prie Pagiegių ir yra mažiausias Lietuvos miestas, o tos, kuri yra kelio atkarpa važiuojant nuo Kauno link Šilutės per Jurbarką ir Pagėgius. Nežinau ar dėl to, kad tai buvo mano pirmoji ilgesnė kelionė motociklu, ar dėl to, kad jos labai reikėjo, bet vėjas išpūtė iš galvos viską ko ten neturėtų būti. Tarsi ilgas bet nesudėtingas, meditatyvinio pobūdžio, leidimasis snieglente nuo mėlynos trasos. Stengtis per daug nereikia. Užtenka atsipalaiduoti ir mėgautis pojūčiais ir vaizdais. Nusileidimas po kurio mintys išsivalo ir palengvėja. Tas nieko gero nežadantis sekmadienio rytas pasirodo iš tiesų žadėjo tris dienas saulės ir giedro dangaus :)

Vienintelis dalykas, kuris kiek pagadino nuotaiką, buvo faktas, per kelionę bėris suėdė pusantro litro tepalo. Tai byloja apie bėdas variklyje…

Kelionės statistika: 3 dienos, 800 km, 180 Lt kurui, 80 Lt nakvynei, 40 Lt tepalui.

Šiame įraše kalbėsiu apie svetainę skirtą dalintis kelionių maršrutais ir apie du neblogus variantus vieną dieną pasivažinėti dviračiu.

Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.

Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.

Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.

Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.

Atradęs GPSies apsidžiaugiau, nes radau čia jau įkeltus 300 maršrutų Lietuvos teritorijoje. Jau įkėliau 2 savo. Juos galite pažiūrėti mano profilyje http://www.gpsies.com/trackList.do?username=aphex. Kaip GPSies patys prisistato – “Maršrutai valkatoms”, manau pats tas man :) Kadangi valkatos valkiojasi, reiškia prie kompiuterio nesėdi. Iš to išplaukia, kad jiems reikalingos mobilios aplikacijos. GPSies siūlo savo aplikacijos versiją Android ir iPhone telefonams. ps. įspėju, kad svetainė šlubuoja naudojant google chrome.

Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.

Varenos rajonas. Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iimngtekwhljrluv

Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.

Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.

Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.

Latežeris – Šklėriai – Margionys – Musteika – Marcinkonys – Mančiagirė – Žiūriai.

Daugiau šios kelionės nuotraukų draugams facebooke: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=69082&id=1386824264

Žasliai – Elektrėnai – Trakai – Lentvaris – Vilnius

http://www.gpsies.com/map.do?fileId=iihcupayotiaeihi

Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Ilgąjį joninių savaitgalį praleidau plaukdamas ten ir atgal į Švedijai priklausančią Gotlando salą.

Kraunant daiktus į Mania, taip vadinosi jachta kuria plaukėme, kapitonas pašiepiančiai šypsojo į ūsą. Mat žinodamas, kad kelionė bus ilga, apie pusantros paros į vieną galą, įsimečiau keletą nemenkų knygučių pasiskaitymui.

Kai išplaukėme į atvirą jūrą, supratau ką reiškė kapitono šypsena. Supimas buvo toks, pykino vien vien sėdint, jau nekalbant apie bandymą susikoncentruot į vieną tašką.

Išplaukėme 22 d. 22 val. Maždaug už 24 valandų pasiekėme Burgsviko uostuką, kuriame ir praleidome naktį.

Kitą rytą išplaukėme į Visbį. Nedidelį, tačiau Gotlando mastu didžiausią miestuką, katras prilygsta savo dydžiu Vilniaus senamiesčiui.

Visbis yra turtingas senąja architektūra. Miestelį juosia 13 a. siena. Viduje dar išlikę keletas to paties laikotarpio pilių ir bažnyčių griūvėsiu.

Atgal plaukėme apie pusantros paros. Didžiąją dalį pavyko nuplaukti nešamiems vėjo, vidutiniu 6 mazgų greičiu. Kas yra lygu vidutiniu greičiu bėgančio žmogaus greičiui.

Suma sumarum kelionę ypatingai vertinu nes supratau, kad būriavimas yra ne man. Jokie vaizdai neverti 2 parų gripinės savijautos :P Dar gerai tai, kad įvykdžiau kasmetinę tradiciją vasaros pradžioje aplankyti žuvėdų (žuvėd|ai dgs. (1) istor. kuršius puldinėję normanai. ~as, ~ė dkt. (1) jų žmogus) šalį. Deja į Herrangą šiemet nepavyks nukakt.

Užtikau straipsniuką apie e. knygas. Aptariamas skaityklių kainų kritimas. Dabar skaityklės kainuoja ~150-189$ (Nook v.s. Kindle). Skaityklių kainų kritimą plačiau aptaria M2 savo blogo įraše Elektroniniai skaitytuvai pinga.

Įdomu, kad Amazon ir BarnsNoble kovoje pasirodo labai svarbus aspektas – fizinio knygyno egzistavimas. Pasak straipsnio autorių, B&N turi didelį pranašumą kurdami žmonių pasitikėjimą, nes jie yra realybėje egzistuojantis mažmenininkas. Reaguodama į tai, Amazon sudarė sandorį su Target dėl daugiau nei 200 knygynų mažmeninio tinklo įkūrimo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Kindle turi PC ir iPhone  programas knygų skaitymui.

Atsižvelgiant į ketvirtos karto iPhone. 320 dpi ekrano raišką, kuri yra didesnė už spaudos kokybę ir didelį ekraną, reikia jį vertinti kaip rimtą atsvarą „tradiciniams“ e. knygų skaitytuvams (monitoriaus raiška 92 dpi, spaudos ~300 dpi).

Galiausiai, pasirodė pamokų ciklas, kaip reikia gaminti e. knygas.

Šiuo metu galima įsigyti paskaitų ciklus „webcast“ formatu, kuriuose.

eBook 201: eBook Production Intensive WEBcast Series

1. Populiariausi e. knygų formatai, prietaisai ir distribucijos modeliai
2. E. knygų konvertavimas ir formatavimas kindle įrenginiui (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.
3. E. knygų konvertavimas į ePUB. (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.

Kaina 125$ arba po 50$ už atskirą temą.

Šaltinių sąrašas:

• The $149 Nook: Is the eReader Battle Over?
  http://www.digitalbookworld.com/2010/the-149-nook-is-the-ereader-battle-over/
• eBook 201: eBook Production Intensive WEBcasts
  http://www.digitalbookworld.com/2010/ebook-201-ebook-production-intensive-webcasts/
• Taming (or Not) the Textbook Market
  http://www.digitalbookworld.com/2010/taming-or-not-the-textbook-market/