Nuo to momento, kai įsėdome į keltą nepalieka jausmas, kad iš Lietuvos taip ir neišvažiavau. Gal 40 lietuvaičių jau stovykloje. Dar krūva rusiukų ir kitokio plauko lindyhoperių pažįstamų iš Swinglandijos ar praeito Herrango zuja aplink. Trumpai tariant – namai.

Tikruose nemauose neturėjau brolių ar seserų su kuriais reiktų dalintis žaislais, čia turiu rimtą konkurentą interneto platybių užkariavimo srityje.

Kelte sutikome GPS Mixą ir Martyną, tad kiek labiau nei visada apžėlusį kelionės tikslą pasiekėme laiku.

Stovyklos nuotaika ir sistema nepasikeitus, šiais metais gal kiek mažiau žmonių ir dancebanana dvigubai didesnė.

Niekaip nesuprantu, kodėl mokyklos virtuvė vis dar vadinasi “russian kitchen”, nes pagal ten tūnančių lietuvių skaičių ir lietuviškų palapinių miestelio dydį, visą mokyklos rajoną drąsiai galima būtų perkrikštyti į “Lithuanian town”. Beje, jei registravotės ir gavote nuolaidą su sąlyga, kad padėsite valyti russian kitchen, turėkite omenyje, kad reiks sumokėti pilną kainą, o nuolaidos dalį atgausite tik po tovyklos.

Vienas iš stovyklos filosofijos kertinių akmenų – savanorystė. Pirmus metus dirbusieji savanoriais pasakojo, kad padirbėjus pasikeičia požiūris. Jautiesi šeimininkas, priimantis šokėjus į svečius. Iš to atsiranda atsakomybės jausmas ir  vertybių solidarizacija.

Čia pilna swingo šokių žvaigždžių ir korifėjų. Labai mėgstu Peter Logginsą. Jo šokio stilius labai subtilus, bet kartu ir dinamiškas. Tai ką jis daro atrodo labai mažai, bet efektyvu :)

Josette Wiggan, kitais metasi Herrang’e tikriausiai nebepamatysime, nes ji gavo kontraktą dviems metams. Bet kaip juokavo Lenartas – “Juk galėsi pasakyti, kad susirgai ir atvažiuoti pas mus?”.

Mūsiškiai okupavo šokių aikštelę.

Ir darbo vietas…

Tiems kuriems tualete pristigo šikpopierio, pagelbės straipsnis ant pliauskos: "How to make paper from wood".

Spėju, kad fotkės kuriam laikui baigiasi, nes dabar laisvalaikiu tarp pamokų užsiimsiu miegojimu :)