Prieš gerus šešetą metų, kai pirmą kartą apsilankiau Londone, didelį įspūdį man paliko miesto bėgikai. Bėgo jie ryte, vakare, per pietus. Kur jie bėga, neklausiau, tačiau atrodė, kad bėga ne tik savo malonumui, bet ir su reikalais, pavyzdžiui į darbą. Nuo to laiko, parkuose ir gatvėse bėgiojantys žmonės man asocijuojasi su progresyviu miestu. Būtent tada ir pats užsikrėčiau bėgimo liga. Palaipsniui atsisveikinau su prakaituotomis sporto klubų salėmis ir persikrausčiau į žaliąjį sporto klubą Vingio parke. Laikui bėgant buvo smagu stebėti, kaip gausėja miesto ir parko bėgikų gretos Vilniuje. Šiemet Vilnius tarsi pamišo dėl bėgimo. Kartais net prasilenkti su lakstančiais sudėtinga. Smagu, kad ir renginių susijusių su bėgimu gausėja. “NIKE AŠ BĖGU” buvo man pirmasis organizuotas bėgimo renginys už kurį esu be galo dėkingas organizatoriams, nes jie sugebėjo sukurti puikią bėgimo šventę!
Beveik 2 tūkstančiai bėgimo entuziastų bėgo pasirinktinai 10 km arba 5 km distancijas. Dalyvavusieji pasaulinio bėgimo renginyje gavo dovanų „Nike | Aš bėgu“ marškinėlius, įsiamžino fotosesijoje ir gavo po išskirtinę nuotrauką. Maždaug mėnesį iki bėgimo, savaitgaliais, organizatoriai rengė treniruotes kurias vedė patyrę bėgikai ir treneriai. Nežinau ar jos davė labai daug naudos, bet juk masinėms treniruotėms didelių reikalavimų kelti negalima, todėl organizatorių pastangas vertinu teigiamai. Kaip sakė Enšteinas “Kiekvienas žmogus žino kažką ko aš nežinau”, treneriai tikrai žino daug, tačiau masinės treniruotės formatas žinių perteikimui nelabai dėkingas, na bet šis tas vis tik užsiliko. “Nike aš bėgu” svetainėje žadama atnaujinti treniruotes nuo rugpjūčio pabaigos, tikiuosi, kad Nike pastangos nepasibaigs vienu renginiu ir taps dar viena gražia miesto tradicija.
Bėgikų rezultatai buvo fiksuojami indukciniais davikliais tvirtinamais prie bato. Mano supratimu šis mažas blynelis savyje turi anteną ir mikroschemą su antena, o paveiktas elektromagnetinio lauko ištransliuoja radijo signalą su unikaliu identifikatoriumi. Puikus būdas suregistruoti 700 vienu metu startuojančių bėgikų.
"Nike aš bėgu" laiko fiksavimo prietaisas
Bėgimui galima buvo pasirinkti vieną iš dviejų 5 km. arba 10 km. trasų. Abidvi trasos buvo vienas arba du ratai Vingio parke. Kadangi trasa iki skausmo pažįstama, didesnių siurprizų nebuvo, na nebent netikėtai užkepinusi saulutė.
"Nike aš bėgu" detalus trasos žemėlapis
Greičiausiai 10 km. distanciją įveikė daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionato medalininkas Andrej Jegorov, per 34 min. 37 sek. Iš įdomesnių rezultatų norėčiau paminėti 52-uojų finišavusį, distanciją per 42 min 33 sek. įveikusį, VP grupės akcininką, knygos “Maratono laukas” autorių, Igną Staškevičių. Deja be išankstinio įspėjimo varžybose sudalyvavęs Vilniaus meras Artūras Zuokas bėgo 5 km. ir finišavo 892 per 34:27,
Man 10 km distanciją pavyko įveikti 146-ąjam (iš 606 finišavusių, 702 dalyvavusių), per 46 min. 30 sek. Nepaisant pirmo karto jaudulio, savo rezultatą vertinu labai gerai, kadangi pasiekiau asmeninį 10 km. rekordą. Bėgimo trackas endomondo čia: http://www.endomondo.com/workouts/kz9XnBPU6OU, (gpx). Bėgdamas supratau, kad treniruodamasis toli gražu neišnaudoju viso potencialo. Rungtyniavimo jausmas yra labai stiprus variklis, todėl bėgdamas su geresniais už save pats tapau geresniu už save.
Pabaigai norėčiau pasveikinti bėgime dalyvavusius draugus Mindaugą (10 km, 307 vieta, 51:42), Martyną (10 km, 174 vieta, 47:13), Martyną Stonį (10 km, 602 vieta, 26:15).
Tiesa, vos nepamiršau paminėti, kad renginio organizatoriai fotografavo visus norinčius. Fotografė dirbo su baltu fonu, saulėtą dieną, todėl iš pradžių viskas atrodė įtartinai, bet rezultatas maloniai nustebino. Visas renginio nuotraukas rasite google pliuse.
Pirmąją dienos dalį praleidau “diskusijoje”, apie mobiliųjų technologijų panaudojimą mokymuisi, tad kam įdomu – reziume…
Konferencija Mobiliosios technologijos efektyviam mokymuisi. Pranešimą skaito John White. Švietimo Ministerija, Ovalioji salė. 10:00 – 12:00.
Ovalioji salė
Foto, audio, video, komunikacijų, transporto priemonės per pastarąjį 100 metų pasikeitė dramatiškai, tačiau švietimas per šimtą metų pasikeitė nedaug. Rodė nuotraukas, kuriose buvo lyginamas 100 metų senumo lėktuvas, fotoaparatas ir pan. su dabartiniais prietaisais. Nuotraukose matomas akivaizdus progresas. Parodytoje 100 metų senumo mokyklos klasės nuotraukoje beveik nėra skirtumo nuo dabartinių klasė. Mokymo procesas per pastaruosius 100 metų keitėsi ne taip sparčiai kaip technologija.
Pakomentavo Moore’o dėsnį ir faktą, kad technologija miniatiūrizuojasi, o galingumai auga aritmetine progresija. Iki 2020 metų visas iki šiol žmonijos sukurtas turinys bus suskaitmenintas. Tikriausiai bus prieinamas mobiliuosiuose įrenginiuose.
2005-2008 metais lankomiausias pasaulio interneto puslapis buvo Yahoo, nes jis pasiūlė nemokamą el. paštą. 2010 pirmauja google.com, facebook.com, youtube. Socialinių tinklų svarba stipriai paaugo.
Naujosios kartos charakteristika remiantis tyrimais ir statistiniais duomenimis. Naujoji karta gali būti apibūdinta kaip technologinė. Technologinė skvarba labai didelė, nes ši karta gimė ir užaugo su technologija. Ryšium su tuo jai būdingas nekantrumas, kadangi ji yra įpratusi gauti informaciją greitai. Dominuoja grupinis mąstymas, noras dalintis ir dirbti grupėse.
Kaip tai įtakoja švietimą? Kol kas rinkoje dominuoja spaudos produkcija. Spaudos produkcijos naudojimas yra sąlygotas komercinės sėkmės siekimo. Tokio pobūdžio siekis neretai sunkiai suderinamas su inovacijų diegimu, kadangi pastarasis yra susijęs su rizika.
Technologijos keičia mokymosi procesą. Daugėja interaktyvių lentų. Pagrindiniai žaidėjai rinkoje Promethean, SMART. Promethean populiarus UK, SMART dominuoja Lietuvoje. Iki metų pabaigos prognozuojama apie 2 000 000-4 000 000 interaktyvių lentų rinkoje.
Activ-Classroom
Interaktyvios lentos keičia ne tik dėstymą bet ir bendravimą su mokiniais, nes atsiranda momentinės apklausos priemonės. Pultelių pagalba mokytojas gali apklausti mokinius. http://www.prometheanworld.com/server.php?show=nav.15999
Activote
Intelis siekia kompiuterizuoti klases siūlydamas pigių nešiojamųjų kompiuterių platformą.
Tiek lentoms, tiek nešiojamiesiems kompiuteriams reikia turinio. Intel, smart ir kitos kompanijos sukūrė daug turinio skirto mokymuisi, kuris yra prieinamas nemokamai http://skoool.com/. Nereikia registruotis, nieko nekainuoja, lengvai prieinama.
Skool.com nemokami mokymosi objektai mokyklai
Oracle siūlo platformos išteklius projektiniam mokymuisi. http://www.thinkquest.org/en/. Kiekvienais metais rengiami geriausio projekto konkursai. Galima pažiūrėti įdomių mokyklinių projektų pavyzdžių.
Wikipedija – informacijos šaltinis kurio patikimumu galima abejoti. Kas gali žinoti ar straipsnį apie vėžio gydymą parašė ne koks autobuso vairuotojas. Tačiau pastaruoju metu straipsnius redaguoja vis rimtesni specialistais. Kai kurie specialistai wikipediją laiko tinkamu informacijos šaltiniu švietimui.
Wikipedija veikia ”Elegant Organisation” valdymo pagrindu. Apie tai plačiau galima paskaityti knygoje Jeff Jarvis – “What would google do?” 2009.
Švietimas tampa interaktyviu. Tai skatina technologijų panaudojimas. Seni pedagoginiai modeliai tobulinami skaitmeninėje erdvėje. Keičiasi atsiskaitymas už informaciją tiek leidybos, tiek muzikos ir kino industrijose. Jau nebegalioja modelis X pinigų už Y turinį.
Mobilių įrenginių naudojimas VS PC naudojimo? Mobiliųjų įrenginių naudojimas auga dideliais tempais. Mobilus įrenginys gali būti naudojamas ryte prie pusryčių stalo, važiuojant į darbą arba mokyklą ar darbą ir pan.
Replika 1: mokytojo rolė mokymo procese plečiasi. Jis turi būti klasės vadybininkas, el. turinio kūrėjas ir panaudotojas ir dar daug kitų naujų funkcijų, todėl turi būti skiriamas deramas dėmesys mokytojų ugdymui. White atsakymas: Viskas keičiasi ne tik Lietuvoje. Internetas keičia daugelį gyvenimo aspektų. Mokytojai turi būti ugdomi, tačiau tai neįvyks per naktį. Tai gali trukti 5 ar 10 metų. Mokytojai yra praeitos kartos atstovai, juos lengvai pakeisti nepavyks. Kartu reikia keisti ir visą mokymo metodiką. Valstybė turėtų į tai atkreipti dėmesį ir skirti finansavimą.
Dar buvo kelios replikos, bet vėl pro tą patį :)
Pranešimo medžiaga bus vėliau…
Suma sumarum, norėčiau ir aš kokios nors šalies ministerijoje ar taryboje dirbti ir porą kart per savaitę trečiojo pasaulio šalims už nepadorius pinigus paskaitėles apie technologinį progresą skaityt bei 2 metų senumo filmukus iš youtubės rodyt :)
Šiame įraše kalbėsiu apie svetainę skirtą dalintis kelionių maršrutais ir apie du neblogus variantus vieną dieną pasivažinėti dviračiu.
Jau kuris laikas ieškau vietos, kurioje galėčiau rasti dviračių ir haikingo maršrutų laisvalaikio kelionėms. Dažniausiai domiuosi maršrutais Lietuvoje. Rekomenduojamus užsienio maršrutus randu žemėlapiuose, informacijos centruose ir kitose oficialiuose informacijos šaltiniuose tačiau Lietuvos mastu šios informacijos nepakanka. Dauguma “oficialių” takų jau ne kartą išvaikščioti. Trumpos vietinės kelionės pasiruošimui ir maršruto analizei nesinori skirti tiek pat laiko kiek paprastai skiriu važiuodamas į užsienį.
Pavienių maršrutų aprašymų yra draustinių svetainėse. Jie naudingi, tačiau nepateikia GPS’ui tinkamo formato. Nėra galimybės žemėlapyje pažiūrėti visų galimų kelionių ir pasirinkti įdomiausios. Neakcentuojamos kelionės detalės, tokios kaip trukmė, sudėtingumas, tinkamiausios kelionės priemonės, kelio danga, nusagavimo iki vietos priemonės ir kitos smulkmenos, kurių prireikia keliaujant. Galu gale, sprendimą renkantis maršrutą priimti padeda kolegų nuomonė. Draugų ar kitų keliauninkų rekomendacijos stipriai įtakoja sprendimą. Šis aspektas draustinių svetainėse visiškai neišvystytas.
Keliauninkų rekomendacijų galima rasti jų pačių svetainėse. Tarkime Remigijus jau spėjo tapti mano kelionių gyvenimo mentoriumi. Ir pats stengiuosi aprašyti savo keliones kaip galima dažniau ir kaip galima detaliau žr. http://aphex.lt/tag/kelione, tačiau tarp kelionių lėktuvu, mašina, slidinėt ir kitų, neabejotinai sunku atsirinkti reikiamą aprašymą, jei norisi pusdienį pasivažinėti dviračiu Vilniaus apylinkėse.
Kolega Mindaugas, leidykloje dirbantis su žemėlapiais, parekomendavo projektą, kuris vadinasi GPSies (http://www.gpsies.com). GPSies leidžia matyti kitų keliautojų maršrutus žemėlapyje bei įkelti savo. Žinau, kad internete yra panašių projektų, tačiau jie dažnai orientuoti į sportinę veiklą (Nokia sports tracker) arba į tam tikrą regioną. Labai prašau pasidalinti savo žinomais adresais, nes šiuo metu neesu tikras ar GPSies yra geriausias variantas.
GPSies yra virš 300 maršrutų Lietuvoje
Atradęs GPSies apsidžiaugiau, nes radau čia jau įkeltus 300 maršrutų Lietuvos teritorijoje. Jau įkėliau 2 savo. Juos galite pažiūrėti mano profilyje http://www.gpsies.com/trackList.do?username=aphex. Kaip GPSies patys prisistato – “Maršrutai valkatoms”, manau pats tas man :) Kadangi valkatos valkiojasi, reiškia prie kompiuterio nesėdi. Iš to išplaukia, kad jiems reikalingos mobilios aplikacijos. GPSies siūlo savo aplikacijos versiją Android ir iPhone telefonams. ps. įspėju, kad svetainė šlubuoja naudojant google chrome.
Tuo pačiu pristatau abu šiandien įkeltus maršrutus.
Vienos dienos pasivažinėjimas Varėnos rajone. Maršrutas daugiausiai nusidriekęs nedidelio intensyvumo tačiau puikios būklės rajono keliais. Dauguma jų asfaltuoti ir apsupti gamtos. Maršruto pradžia prie Latežerio ežero, sodyboje, kurioje galima iš vakaro pasiperti pirtyje ir gerai pailsėti. Kelionės maršrutas užsuka į drevinės bitininkystės ūkį, kuriame galima atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu ir pasiklausyti pasakojimo apie bitininkystės istoriją. Maršrutas ne ilgas, tačiau kelionė truks ilgai. Dalį kelionės dviračius gali tekti varytis sunkiai įveikiamu pelkingu mišku. Trasa šiame miške pažymėta, tačiau retai lankoma todėl apaugusi miško augmenija. Ši neįprasta kelionės dalis ilgam liks atmintyje.
Vykdami į kelionę pasirūpinkite vandens atsargomis, iki pat Marcinkonių parduotuvės jas galėsite papildyti tik “Bobos daržo” šaltinyje ir šulinyje bitininkystės ūkyje. Važiuodami karšą vasaros dieną (~28-30c) supratome ko vertas šalto vandens gurkšnis.
Kelionę pabaigsite kempinge prie upės. Čia galima išsinuomoti baidares ir kelionę pratęsti Ūlos upe.
Pasivažinėjimas dviračiu iš Žaslių iki Vilniaus. Puiki vienos dienos kelionė nedidelio intensyvumo keliais. Galima pasidaryti piknikėlį ežeringose Elektrėnų apylinkėse, pavalgyti kibinų Trakuose. Nuo Trakų iki Vilniaus atvažiuoti kalnuotu bet vaizdingu ir ramiu keliu per Mūrinę Vokę. Maršrute pasitaiko istorinių/architektrūrinių/archeologinių objektų. Į Žaslius galima nuvykti pasinaudojus Lietuvos Geležinkelių paslaugomis. Traukinio bilieto kaina – 11 Lt + keli Lt už dviratį. Ženkli maršruto dalis vingiuoja neasfaltuotais kaimo keliais. Nuo Žaslių iki Trakų galimybės nusipirkti vandens ar maisto nepasitaikys, todėl rekomenduoju turėti lengvos užkandėlės ir pakankamai vandens.
Į rankas pateko O’Reilly Tools of Change for Publishing Conference, Marriott Marquis skaityto pranešimo skaidrės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių inspiruotų jos įžvalgų apie vadovėlių ateitį. Tai nereiškia, kad jos visos yra tinkamos Lietuvai ir palaikomos Lietuvos leidyklų, bet ignoruoti pasaulines tendencijas būtų nusikalstamas aplaidumas. Prezentacija labiau orientuota į akademinę bendruomenę, bet nematau didelių trukdžių pritaikyti tuos pačius dėsnius mokyklinės literatūros leidybai.
Mokamas vs nemokamas turinys
Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.
Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.
Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.
Atviri vadovėliai
Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.
Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma
Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.
Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.
Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas
Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.
Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.
Žinių patikrinimas
Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.
Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės
Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.
Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)
Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.
Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
Išnaudojama 3-D technologija
Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Iššūkiai
Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.
Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.
Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.
Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.
Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.
Šilo bloge perskaičiau apie Coralmap dalinamus reklamos kuponus google Adwords reklamai. Užpildžiau paraiškas visoms holdingo įmonėms ir še tau kad nori. Nepraėjo nei pusvalandis, o man jau skambina iš Coralmap ir klausia kas aš toks ir ar tikrai noriu kuponų :) Atrodo pavyks nemokamai pažaisti su google adwords.
Coralmap yra internetine rinkodara užsiimanti kontora. Nuo rugsėjo pabaigos ji užsiima google reklamos naudojimo skatinimu Baltijos valstybėse.
Jau kuris laikas Google Reader turi galimybę surūšiuoti naudotojo įrašus vadovaudamasis jo veiksmų istorija. Google pasižiūri į tai ką naudotojas laikino, ką šierino, kuriuos feedus skaitė ir pagal tai surikiuoja įrašus.
Kriterijai, kaip Google įvertina naudotojo pomėgius gan aiškūs, bet pagal ką jis susieja įrašus? Ar žiūri į turinį ir “supranta”, kad šis įrašas yra apie kompiuteriją, o anas apie filmus. Žiūri pagal šaltinį, tai yra, blogą kuriame postinama? Žiūri į turinį – daug nuotraukų/mažai nuotraukų?
Įdomu – ar pasiteisintų toks prekių rikiavimas e. parduotuvėje?
Brrr, vieną kartą atsidarius Site Overlay, jis pasilieka visam laikui. Ir niekaip neina jo išjungt neišvalius visų kukių :) Jei susidūrėte su ta pačia problema, sprendimas – pašalinti vieną cookie kuris vadinasi GASO.
Naudojant firefox: Tools > Page info > Security >View Cookies > GASO > Remove Cookie.
Ego tėvukas dviračiu išvyko į kelių tūkstančių kilometrų kelionė iki Ukrainos. Šeštadienį nusprendėme jį šiek tiek palydėti nuo Lietuvos pasienio iki Lenkijos. Viso gavosi apie 130 km. tripas. Važiavom iš Kalvarijos į Suvalkus, tada Seinius, Lazdijus ir atgal į Kalvariją.
Atkarpa nuo Kalvarijos iki Suvalkų buvo nuobodi, nes ėjo per autostradą. Tikras malonumas prasidėjo grįžtant nuo Suvalkų iki Kalvarijos.
Rekomenduoju visiems pravažiuoti šiais kaimo keliukais. Dalis maršruto turi dviračių takus, kitoje dalyje automobilių eismas labai neintensyvus. Netoli Suvalkų aptikome Jezioro Dowcień, puikų ežerioką maudymuisi su poilsiaviete. Buvo karšta, tad ežeras teikė dvigubą malonumą.
Kitas dėmesio vertas sustojimas – Rudaminos piliakalnis. Nuo jo atsiveria puikus kraštovaizdis ir saulėlydis. Tiesa su savim turėjau tik telefoną, jo galimybių nuotaikai perteikti tikriausiai nepakaks.
Vaizdas nuo Rudaminos piliakalnio
Kelionę pradėjome 12 val., baigėme 22. Gryno važiavimo gavosi apie 6 valandos, 130 km. Vietovė palyginti kalnuota. Paanalizavus GPS duomenis, paaiškėjo, kad aukščio svyravimas ~120 m. Kelionės pabaigoje ypatingo fizinio nuovargio nesijautė.
Vienoje nuokalnėje netgi pavyko viršyti leistiną 50 km/h. greitį :)
Distance 127.7 km
Min Alt 106.000 meters
Max Alt 228.000 meters
Max Speed 35.1 km/hour
Avg Speed 12.3 km/hour
Start Time 2009-07-18 12:27:25
End Time 2009-07-18 22:47:52
Ech, kaip norisi taip išvažiuot kokiom 5 dienom ir pajamt kokį 1000 km :) Ech tas saulėlydis, šviežiai nupjautos žolės kvapas ir vėjas kedenantis plaukus…
