Oro desantas

Dolina Pięciu Stawów Polskich

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Vilnius - Zakopanė, 15 valandų kelio

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Aukštųjų Tatrų maršrutas. 1 diena - raudona, 2 diena - žalia, 3 diena - mėlyna spalva.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Sklandytuvas kažkur netoli nuo Svinica viršūnės. 1986 m.

Rasa ir grandinės

Ežeriokas Czarni Staw Gasienicow

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Koks skirtumas kur miegoti, svarbu šilta

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Kai trasa per lengva... einant link Szpiglasowa Przelesc

Chata pod Rysmi (http://www.chatapodrysmi.sk)

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Einant takučiu aplink Morskie Oko

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Ežeriukas palei chatą

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Raudonasis ežeriokas Czervony Staw

Miškelis pakeliui į Murowaniec

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Skanuoto žemėlapio vaizdelis Magellane

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Visby, Gotalnd, Severige

Kraunant daiktus į Mania, taip vadinosi jachta kuria plaukėme, kapitonas pašiepiančiai šypsojo į ūsą. Mat žinodamas, kad kelionė bus ilga, apie pusantros paros į vieną galą, įsimečiau keletą nemenkų knygučių pasiskaitymui.

Baltiškas saulėtekis

Kai išplaukėme į atvirą jūrą, supratau ką reiškė kapitono šypsena. Supimas buvo toks, pykino vien vien sėdint, jau nekalbant apie bandymą susikoncentruot į vieną tašką.

Klaipėdos uostas

Išplaukėme 22 d. 22 val. Maždaug už 24 valandų pasiekėme Burgsviko uostuką, kuriame ir praleidome naktį.

Burgsviko vyšnaitė

Kitą rytą išplaukėme į Visbį. Nedidelį, tačiau Gotlando mastu didžiausią miestuką, katras prilygsta savo dydžiu Vilniaus senamiesčiui.

Visbio senamiesčio gatvelės

Visbis yra turtingas senąja architektūra. Miestelį juosia 13 a. siena. Viduje dar išlikę keletas to paties laikotarpio pilių ir bažnyčių griūvėsiu.

Skėtukai dviračio sėdynėms

Atgal plaukėme apie pusantros paros. Didžiąją dalį pavyko nuplaukti nešamiems vėjo, vidutiniu 6 mazgų greičiu. Kas yra lygu vidutiniu greičiu bėgančio žmogaus greičiui.

Vaizdas nuo Burgsviko prieplaukos

Skrajojantis olandas

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Suma sumarum kelionę ypatingai vertinu nes supratau, kad būriavimas yra ne man. Jokie vaizdai neverti 2 parų gripinės savijautos :P Dar gerai tai, kad įvykdžiau kasmetinę tradiciją vasaros pradžioje aplankyti žuvėdų (žuvėd|ai dgs. (1) istor. kuršius puldinėję normanai. ~as, ~ė dkt. (1) jų žmogus) šalį. Deja į Herrangą šiemet nepavyks nukakt.

Graužikai jama upę

Birželio 5 dieną su kaliega sudalyvavome Vilnius Challenge nuotykių lenktynėse. Super linksmas renginukas. Oficialiuose rezultatuose mūsų komanda “Graužikai” komanda užėmė 81 vietą.

Mėgėjų pogrupyje rungtys nebuvo sudėtingos. Tačiau šiokios tokios patirties turėjimas būtų labai pravertęs. Pavyzdžiui lenktynių pradžioje labai svarbu užsiimti gerą startinę poziciją ir iki pirmų taškų prabėgt labai greitai, nes priešingu atveju dėl pirmų čekpointų teks kovoti su šimtu konkurentų. Vėlesniuose taškuose dalyviai trasoje pasiskirsto tolygiau, todėl tokios problemos nebekyla.

Svarbu turėti tvirtą maišą žemėlapiui. Mūsiškis po antrosios rungties ištirpo. Stebint aplinkinius susidarė įspūdis, kad tokių, laimingų ištirpusių žemėlapių savininkų buvo pakankamai daug. Taip pat praverstų žemėlapio laikiklis dviračiui.

O visa kita tai komandos susižaidimo ir laimės reikalas :) Rungtys nebuvo sunkios. Bėgimo atstumai nedidelis, taškai padėti prie aiškiai išsiskiriančių objektų, lipimas sienele gan paprastas.

Vertindamas renginį tikrai negailiu gerų žodžių organizatoriams, tačiau yra vienas akmenukas į jų daržą. Eilėse prie traversavimo ir plaukimo per upę rungčių teko sugaišti ilgiau nei valandą stovint eilėse.

Šiandien gavau organizatorių naujienlaiškį iš kurio sužinojau, kad gausiu skarelę (buff) ir diplomą, tai visiškai puikiai :)

Šokanti mergaitė. Hoppers vasaros stovykla 2010

Už Svedasų, netoli Juodonių įvyko pirmoji Hoppers vasaros stovykla.

lindyHOP'eriai

Dalyvavo apie 50 žmonių. Vieta ir oras parinkti puikiai!

op!

Savaitgalis pašvęstas šokiams, gerai nuotaikai ir puikiam orui. Labai gerai, kai galima suderinti įvairias veiklas. Pirtis, prūdas, tinklinis ir pasišokimas – dera nepriekaištingai.

Obuoliukai dangaus fone

Prieš dvi savaites. Lisabona. Belem rajonas. Et ;) Labai tinka prie šilto sekmadienio nuotaikos.

Actekų Miau

Actekų Au

Tas kur šeria Miau ir Au

Kodėl actekai? Ogi todėl, kad šiai tautai žiauriai pasisekė, kad nepasisekė. Daugiau nei prieš 3000 metų jie bandė pasigaminti kažką panašaus į alų, bet nesėkmingai. O pasisekė, nes nesėkmės rezultatas buvo – šokoladas. Ech, kad visos mano nesėkmės būtų tokios :P

51-oji kraujo centro klientė

Šiandien Vilniaus kraujo centre apsilankė 54 donorai. Imant po 450 ml kraujo iš kiekvieno išeina du su puse kibiro kraujo.

Iki donoro pensijos man liko 37 kartai. Grubiais paskaičiavimais tiek kartų duosiu kraujo per 15 metų.

Miela močiutė parduodanti šuniukus

Nupirkit juos kas nors greičiau, nes tuoj iš jų pasisiųs kailinukus :)

Šėlstantis Kaziuko kašikas baido maksimos maišeliu nešiną miestietį

Kaziuko mugė šiemet itin skaitlinga prekeiviais. Prekystalių virtinė prasidėjo rotušės aikštėje, atsišakojo į Barboros Radvilaitės gatvę, link užupio, o baigėsi Gedimino prospekto pabaigoje, kažkur gal net netoli seimo. Girdėjau, kad užupyje vyksta alternatyvi mugė, kurioje parsiduoda visokie meninykai. Įdomu kaip jie pasižiūrėjo į mugės liaudies amatus.

Pavyko rasti tikros juodos duonos iškeptos iš raugo. Dabar didžioji dalis duonų kildinamos mielėmis, dėl to praranda autentiškas skonio savybes. Rauginta duona turi stiproką rūgštelės prieskonį.

Aptikau grikių lukštų pardavėjus. Pas juos galima nusipirkti grikių lukštų ir prikimšti (beveik) savom rankom pasisiūdintą sėdmaišį. Kilogramas kainuoja apie 4 litus. Sėdmaišiui reikia apie 15-20.

p.s. Vakar Rammstein kalė į klyną. Šaunuoliai – degino daug ugnies ant scenos ir dar nupurškė žiūrovus puta iš falo formos patrankos :) Žiūrovai buvo patenkinti.

Rammsteinai svaidosi ugnimi (nuotrauka vogta)