Posts Tagged Foto
Kraujas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on March 10th, 2010
51-oji kraujo centro klientė
Šiandien Vilniaus kraujo centre apsilankė 54 donorai. Imant po 450 ml kraujo iš kiekvieno išeina du su puse kibiro kraujo.
Iki donoro pensijos man liko 37 kartai. Grubiais paskaičiavimais tiek kartų duosiu kraujo per 15 metų.
Miela močiutė parduodanti šuniukus
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Peizalionės on March 9th, 2010
Miela močiutė parduodanti šuniukus
Nupirkit juos kas nors greičiau, nes tuoj iš jų pasisiųs kailinukus :)
Šiandien kaziukas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto on March 6th, 2010
Šėlstantis Kaziuko kašikas baido maksimos maišeliu nešiną miestietį
Kaziuko mugė šiemet itin skaitlinga prekeiviais. Prekystalių virtinė prasidėjo rotušės aikštėje, atsišakojo į Barboros Radvilaitės gatvę, link užupio, o baigėsi Gedimino prospekto pabaigoje, kažkur gal net netoli seimo. Girdėjau, kad užupyje vyksta alternatyvi mugė, kurioje parsiduoda visokie meninykai. Įdomu kaip jie pasižiūrėjo į mugės liaudies amatus.
Pavyko rasti tikros juodos duonos iškeptos iš raugo. Dabar didžioji dalis duonų kildinamos mielėmis, dėl to praranda autentiškas skonio savybes. Rauginta duona turi stiproką rūgštelės prieskonį.
Aptikau grikių lukštų pardavėjus. Pas juos galima nusipirkti grikių lukštų ir prikimšti (beveik) savom rankom pasisiūdintą sėdmaišį. Kilogramas kainuoja apie 4 litus. Sėdmaišiui reikia apie 15-20.
p.s. Vakar Rammstein kalė į klyną. Šaunuoliai – degino daug ugnies ant scenos ir dar nupurškė žiūrovus puta iš falo formos patrankos :) Žiūrovai buvo patenkinti.
Rammsteinai svaidosi ugnimi (nuotrauka vogta)
Pokeris 2
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Peizalionės on February 28th, 2010
Archyvui apie žiemą
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Peizalionės on February 17th, 2010
Automobilių stovėjimo aikštelė Žirmūnuose, prie Senukų
Jau kuris laikas noriu užfiksuoti kokia graži šiemet žiema ir kiek daug sniego. Siužetas gal ne peizažinis, bet sniego kiekį pailiustruoja puikiai. Tikiuosi dar pasilaikys :) Noriu užsidirbti snaigės gairelę :)
Pokerio vakaras
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto on January 31st, 2010
Akimirka Evoroje
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on November 9th, 2009
Kai lankėme viduramžiais statytą bažnyčią, ten vyko krikštynos. Ant bažnyčios suolo gulėjo muzikanto paliktas gitaros futliaras.
Gitaros futliaras ant bažnyčios suolo
Évora
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, kelionės on November 8th, 2009
Évora – miestukas kuriam skyriau vieną dieną Portugalijoje. Jis yra 130 km. nuo Lisabonos arba 2 valandos gražių vaizdų pro langą (arba miego:) traukiniu.
Pagrindinis vizito ten tikslas buvo Capela dos Ossos. Tai 15-16 a. koplyčia, pastatyta iš daugiau nei 5000 žmonių kaulų. Turbūt tais laikais buvo visai nekokia situacija su statybinėmis medžiagomis.
Capela padaryta mažiausiai iš 5000 žmonių kaulų
Virš koplyčios įėjimo arkos yra išgraviruoti žodžiai Nós ossos que aqui estamos pelos vossos esperamos - „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“. Tai turbūt ilgiausia portugališka frazė kurią išmokau :)
Neblogas būdas pasilaidoti - prisilipdyti savo skeletą ant sienos... nuomotam bute :p
Ant sienos kabo dekoro elementas, kurio nenorėtumėte matyti savo svetainėje.
Vyro ir vaiko griaučiai su odos likučiais
Capela dos Ossos yra viena iš Igreja de São Francisco koplyčių
Vaizdelis įspūdingas, bet ypatingos atmosferos nesijaučia, matyt ją išvėdino turistai :)
Marija ir kūdikėlis
Eina peklon kaip gerai būtų grįžti ten :) Žmonės kalba, kad dabar ten virš 20 laipsnių šilumos… Ech :)
Romėniška Dianos šventykla
Linkėjimai nuo greta esančio 2 iksų akropolio :)
Marcinkonys
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės, kelionės on November 1st, 2009
Sužinoję, kad Lietuvos geležinkeliai ketina atsisakyti nuostolingo maršruto Vilnius – Marcinkonys – Varėna, kaip mat suskubome juo pasinaudoti. Juk ką gali žinoti – gal paskutinis kartas. Lietuvos geležinkelių darbuotojų teigimu, vidutiniškai Zervynų ir Marcinkonių stotelėse įlipo po 2 keleivius, tad daugiau nei padvigubinome statistinį keleivių skaičių.
Kažkur po 2 valandų budraus miego traukinyje, pasiekėme paskirties tašką.
Tikslas - Marcinkonys
Tarėme kelis palaikymo žodžius nuostolingajam ir patraukėme tyrinėti apylinkių.
Iš Vilniaus per Varėną į Marcinkonis traukinys atvyksta tris kartus per dieną
Ilgai netrukę užkalbinome teritorine prasme didžiausio Lietuvos kaimo stoties darbuotoją, kuris papasakojo, kad šiai stočiai netrukus sukakos 150 metų, ji yra autentiškos konstrukcijos ir pastatyta iš “staradrevo”.
Paslaugus stoties darbuotojas pasidalino žiniomis apie stotį ir Marcinkonis
Sužinoję kurioje pusėje Čepkelių raistas, parduotuvė, paštas ir biblioteka, patraukėme centro link.
Domėjomės parduotuvėje KOOPS vykstančiomis akcijomis
Nežinau kokių genetinių mutacijų dėka, vietiniai gyventojai yra gerokai mažesnio nei vidutinis ūgio.
Vidutinio ūgio Marcinkonių gyventoja grįžta namo iš parduotuvės KOOPS
Dar kartą kirtome geležinkelio infrastruktūrą ir patraukėme Čepkelių raisto link.
Marcinkonys - paskutinė maršruto stotelė
Toliau kelio nebėra - Baltarusijos toliai pasiekiami tik žvilgsniu
Techninė profilaktika parodė, kad įrengimai veikiai patikimai
Apie nepriekaištingą įrengimų veikimą pranešėme sutartiniu ženklu, gulėjusiu greta bėgių
Vingiuojantis takelis vedė mus rasito link.
Vingiuotasis
Vištiena
Kuro atsargas naudojome taupiai, tačiau jau kelionės pradžioje paaiškėjo, kad prognozės buvo optimistinės.
Originalaus gėrimo etiketėje puikuojasi užrašas "Receptas pripažintas išradimu"
Kai kojos pradėjo nebelaikyti, teko eiti rankomis.
Keliauninkas ilsina kojas
Netikėtai kelią pastojo draudžiamieji ženklai. Buvome įgavę drąsos, todėl perspėjimų nepaisėme.
Nusikaltimo vietoje užklupti pažeidėjai slepia veidus iš gėdos
Ir štai! Pagaliau! Pasiekėme legendomis apipintojo Čepkelių raisto pakraštį.
Čepkelių raistas!
Vietovės klimatas yra vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Tačiau, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, pasižymi didesniais sezoniniais temperatūros kontrastais. Raisto apylinkėse vasara bene šilčiausia Lietuvoje.
- Wikipedija
Nesuvaldomas džiaugsmas
Ech, kiek teigiamų emocijų sukėlė įspūdingos Čepkelių raisto apylinkės.
"Jaučiu emocinį pakylėjimą", dalinosi išgyvenimais keliautoja Lina
Patenkinti aplankėme Marcinkonių etnografinį muziejų.
Etnografinio muziejaus Marcinkonyse prieigos
Aš tokiose kaimo vietose nesilankau.
Patikino mus KOOPS prekybos centro pardavėja paklausta nuomonės apie kaimo alubarį. Tai paskatino mus išsiaiškinti, kodėl ši vieta prieinama ne kiekvienam
"Dėmesio, atsinešti alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai kavinėje vartoti griežtai draudžiama"
Priežastis buvo akivaizdi. Taupi kooperacininkė negalėjo susitaikyti su griežtomis taisyklėmis.
Tiek fiziškai, tiek dvasiškai pakylėti ir patenkinti kelione grįžome atgal į Vilnių.
Tuo ir baigsiu savo trumpą pasakojimą apie šilčiausią, didžiausią, humoro grupelės “Spanguolė” garsinamą Lietuvos kaimą – Marcinkonis.
Išsamesnis fotoreportažas:
Krikštas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on October 29th, 2009
Vaikštinėdamas po Lisabonos Oriente rajonėlį, pataikiau į studikų krikštynas.
Panardinimas į vandenį krikšto metu simbolizuoja palaidojimą kartu su Kristumi, išnirimas iš vandens – prisikėlimą kartu su Kristumi
Krikštynos tarsi gairė žyminti vieno etapo pabaigą ir naujo pradžią. Kaip milestone’as projekte. Kai mokiausi kas yra work breakdown structure (WBS), buvo sunku suprasti kam reikalingi milestone’ai. Juk darbų pradžios ir pabaigos ir taip aiškios. Praktikoje, kai per medžius miško nesimato, milestone’ai praverčia bendresnio vaizdo susidarymui. Dabar, kai bandau eliminuoti polinkį į micromanagement’ą, milestone’ų paskirtis na lico. O jei projekto dalyvius po kiekvieno milestone’o nardint į vandenį, kad geriau jaustųsi projekto timeline’as…?… :p
Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.
Kitas krikšto aspektas – priklausomybės kokiai nors grupei paskelbimas su atitinkamų regalijų perdavimu. Galima pasvarstyti – kam reikalingos ceremonijos, inauguracijos, atidaromieji ir uždaromieji susirinkimai? Dalyvaujant ceremonijoje, grupės narių akivaizdoje, viešai deklaruojamos nario teisės ir priimamos pareigos. Atsiranda ne tik formali ir asmeninė atsakomybė prieš projekto vadovą, bet kur kas stipresnis jausmas, kad esi įsipareigojęs grupei. Žmogaus išvedimas iš rutinos, nuokrypis nuo normalios kasdienybės ryškiau užsifiksuoja tiek krikštijamojo tiek kitų grupės narių sąmonėje.
Kaip tokiu atveju vertinti kūdikių krikštą? Visiškai nedemokratiška :) Nors šeima turbūt ne ta vieta, kur reiktų demokratijos ieškot.
Prie fočkės dar pareklamysiu:
Jeigu nebūtų šiandien darbinga diena, nebūčiau užsisėdėjęs darbe iki belekiek, būčiau nuėjęs į parodą Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Važiuoju į darbą ir jau kokią savaitę jų reklama akis bado – Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970. Jamam šitą reikalą ryt!
Cold War Modern
Recent Comments