Posts Tagged ‘Foto’

Lapkričio 17 d. įvykęs Lindyhop Classic Couples šokių konkursas padovanojo man galimybę užfiksuoti daug nuostabių akimirkų. Dėkoju Martynui su Egle, kad pakvietė pafotografuoti ir dalinuosi man labiausiai patinkančiomiais kadrais.

Nugalėjo gera nuotaika

Stilingieji Dima su Regina

Geltona suknelė pukiai dera su lindyhopu

Muzikantai - geros nuotaikos skleidėjai

Gintarė su raudonais viliojimo bateliais

Ir vėl Regina, tik šį kartą gangsterio kompanijoje

Norėdamas būti geru šokėju, turi būti truputį pamišęs

Sakydamas, truputį, turiu omeny visai nemažai

Retai kada dideli (ilgi) žmonės nebijo savo kūno grakščiai juo naudojasi taip, kaip tai daro Ana su Tadu

Ir vėl jie! Gaila, kad nemoku tuo pačiu metu fotografuoti ir mėgautis pasirodymu

Pauliau, Justina, kaip vadinasi šitas judesys? Vėjo malūnėlis?

Čia vis dar lindyhop classic?

Vyrai juodais drabužiais niekada neišeis iš mados

Šių metų konkursas pradėjo klibinti mano įsitikinimo, kad gražios moterys šoka tik salsa, pamatus. Matau daug rimtų priežasčių, kodėl reikia iš naujo persvarstyti galimybę grįžti į šokių pamokas :)

Tuo tarpu, kai profesionalių fotografų savimeilę glosto plakatuose ir žurnaluose besipuikuojantys jų darbai, menininkų ego tenkina elbumai ir ekspozicijos galerijose, paprastiems mėgėjams reikia džiaugtis mažais vietinės reikšmės laimėjimais. Todėl džiaugiuosi, kad mano nuotrauka “Ėmimas dangun”, ISM suorganizuotame “Summer Never Ends” konkurse, užėmė pirmąją vietą pagal komisijos balsų skaičių.

Summer Never Ends, 1 vieta, daugiausiai komisijos balsų

Ėmimas dangun

Lindy Hop Classic Couples 2012

Kas taps geriausiais šiais metais?!  Lapkričio 17 d., šeštadienį, Hoppers’ šokių studija rengia ketvirtąjį Lietuvoje lindyhopo poros konkursą Lindy Hop Classic Couples 2012

Tokiais žodžiais prasideda kvietimas į Hoppers šokių studijos organizuojamą lindyhopo šokio konkursą.

Keletą metų šokau lindyhopą, tačiau kvietimą skelbiu ir dėl to, kad pagrindiniame renginio vizuale puikuojasi mano nuotrauka. Naudojuosi proga pasigirti :)

Grožėdamiesi Suvalkijos laukais bei sodybomis lėkime atsipalaiduoti kempinge prie Vištyčio ežero. Aplankykime 3 valstybių sienų sankirtos vietą. Pažiūrėkime ar aukščiausi Lenkijos tiltai tikrai panašūs į senovės Romos laikais pastatytus akvedukus. Pakelkime dulkes nuo rokadinio kelio!

Šiais žodžiais prasidėjo kvietimas į 3 dienų kelionę, kurį išsiunčiau draugams 2012 m. birželio mėnesį.  Šiandien už lango rudeniška dargana, iškrito pirmas sniegas, todėl smagu šiltai vakarojant namuose prisiminti vasaros nuotykius ir pasidalinti nuostabaus savaitgalio planu su internetinio dienoraščio skaitytojais.

Šiame įraše pasidalinsiu planu, maršrutu, finansais ir žinoma akimirkomis iš žygio, kviečiu savaitgalio keliautojus pasinaudoti.

Kelionės programa atrodė taip:

1. Penktadienis (250 km)
   Baigiam darbą 4 val. iki 9 atvykstam ir įsikuriam Vištyčio kempinge. Vakarieniaujam, vakarojam.
2. Šeštadienis (200 km) – visą dieną paskiriam objektų lankymui
   Rokadinis kelias – Kalvarija – Szypliszki
   Trijų valstybių sankirta
   Stančikų tiltai
   Nakvynė kempinge
3. Sekmadienis (250 km) – visą dieną ilsimės ir grįžtame į Vilnių
   Poilsis kempinge prie Vištyčio
   Grįžimas į Vilnių
4. Antrą kelionės dieną, šeštadienį, pageidaujantys gali likti degintis ir ilsėtis prie ežero!!! :)

Planuojamas bendras kelionės kilometražas: 700 km. Savaitgalio biudžetas apie 350 Lt motociklistui arba 150 Lt važiuojančiam automobiliu 4iese.

Kaip važiavome

Motociklistų liaudies patarlė skelbia, kad jei kelionė prasideda lietumi, vadinasi ji bus gera. Išvažiuojant iš Vilniaus Trakų kryptimi turėjome stoti degalinėje ir pralaukti, kol iš švininiai debesys išvers ant mūsų visą savo turinį.

Laiku pasiekę degalinę džiaugiamės neperšlapę iki paskutinio siūlo

Kamščių užkištomis Vilniaus arterijomis, automobilinis ekipažas pralenkė mus ramiai gurkšnojančius arbatą. Tiesa automobilistams kelionės pradžia taip pat žadėjo gerą savaitgalį, nes benzino šlangą iš dyzelinio Opelio bako ištraukėme prieš pat pradedant tekėti kurui. Laimei automatinė Nestė nepriėmė kupiūros, o paskui mus stovėjusio automobilio vairuotojas pastebėjęs mūsų žioplumą atkreipė dėmesį ir išgelbėjo nuo nemalonaus vizito servise.

Opelistus pasivijome Aukštadvaryje, kur pasinaudojęs proga Aurelijus susuko savo subyrėjusį amortizatorių.

Aurelijus paneigė mano naivų įsivaizdavimą, kad nukritus amortizatoriui motociklas turėtų nebevažiuoti.

Pakeliui į Vištyčio kempingą užsukome į Sotą, tokią užkandinę Marijampolėje, kurioje galima greitai ir skaniai papiktnaudžiauti nesveiku maistu. Vakaro prieblandoje prasukęs keletą ratų Marijampolės gatvėmis, neaptikau  patrauklios maitinimo įstaigos, tikriausiai todėl Sotas ir tapo pusiaukelės baze. Sote į mūsų gretas įsiliejo iš Kauno atmynęs Andrius. Ekipažas pilnoje sudėtyje, reikia įsiamžinti ir skubėti statytis palapinių, kol kempingas dar neužsidarė.

Mindaugai, kur žiūri?

Vištyčio ežeras (rus. Виштынецкое озеро) – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos. Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8 km, plotis iki 4,2 km. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.

Pučiant vėjui banguojančio ežero pakrantėje įsikūręs kempingas traukia savo erdve ir ramybe. Pavėsinės užuovėja neleidžia sušalti nuo naktinio ežero vėjo, o griežtas šeimininkas neįleidžia lėbautojų.

Vištyčio kempingo teritorijoje įrengtos pavėsinės su apšvietimu ir rozete.

Laikydamiesi plano, šeštadienį patraukėme ieškoti rokadinio kelio. Rokadinis kelias – karo veiksmų rajone esantis ir einatis išilgai fronto kelias. Reikalingas kariuomenei manevruoti, šaudmenims tiekti, sužeistiesiems, ligoniams ir technikai evakuoti. Deja teko nusivilti, kadangi vietoje pažadėtųjų tarybų sąjungos sienos liekanų su spygliuotomis vielomis ir apgriuvusiais apsaugos bokšteliais radome tik važiavimui netinkamą žvyrkelį. Gal būt tarybų sąjungos laikus menantys artefaktai kažkur vis dar laukia smalsių keliautojų, bet mes jų deja neaptikome.

Labai apsidžiaugėme grįžę ant asfaltuotos dangos ir kirsdami Kalvarijos pasienio punktą nurūkome link 3 valstybių sienos sankirtos vietą žyminčio obelisko.

Štai pozuojame nuotraukai, nelegaliai įžengę į Kaliningrado teritoriją, kartu su pakeliui prie mūsų prisijungusiu ketvirtuoju plieninio žirgo raiteliu Justu ir jo drauge Monika.

Trijų valstybių sienos susikirtimo tašką žymi marmurinis obeliskas. Į objektą patogiausia patekti iš Lenkijos pusės, važiuojant keliu Nr. 651. Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje apribojimų nėra, o Kaliningrado trečdalyje draudžiama vaikščioti ir fotografuotis. Spėkite, kuriame trečdalyje fotografuojamės? :)

Sako, kad obeliskas simbolizuoja falą...

Saulei persiritus vakarų pusėn pasiekėme, visai greta trijų valstybių sienų susikirtimo taško, Lenkijos teritorijoje esančius, Stančikų tiltus. Važiuodami 651 keliu, objektą radome nesunkiai, pakako privažiuoti gyvenvietę Stanczyky ir sekti ženklus.  Tiltai manęs niekada  per daug nežavėjo, bet šiuos pirmojo pasaulinio karo laikų monumentus, rekomenduoju aplankyti.

Abu tiltai penkių arkų, abiejų ilgis 180 m, aukštis 31,5 m. Tai aukščiausi tiltai Lenkijoje. Pastatyti pagal Senovės Romos akveduko prie Pont du Gard pavyzdį.

Pasivaikščioję tiltų prieigose patraukėme atgal į kempingą, kur ramiai praleidome vakarą ir sekmadienio pusdienį besimėgaudami saulės voniomis ir gera literatūra.

Iteligentų kampelis

Žemėlapiai

Važiavome maždaug taip, kaip parodyta žemėlapyje, tik pradinė dalis iki Kalvarijos buvo rokadiniu keliu, o ne taip kaip matosi. Bet ta dalis nepaliko įspūdžio, todėl rekomenduoju ją iškirpti iš maršruto.

Vištytis-Kalvarija-Sczypyzky-651-Stanczyky

Grįždami atgal visai netyčia atradome nesenai nutiestą naują kelią tarp Lietuvos ir Lenkijos. Važiuodami šiuo nuošaliu ir vaizdingu laukų keliu sutaupysite keliasdešimt kilometrų.

Naujai nutiestas kelias tarp Lietuvos ir Lenkijos

Plačiau apie lankytinus objektus

Vištyčio ežeras, kempingas Pušelė

Koordinatės: 54.428509, 22.749068
http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=418844;6033149;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=419011,6033170&z=2000&lrs=hybrid,stops,zebra

Vištyčio ežeras (rus. Виштынецкое озеро) – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos. Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8 km, plotis iki 4,2 km. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.

Ežero atsiradimą apipynę nemažai legendų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo, mergaitė) paminėjęs vištytį – netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs vištytis ir cypsėjęs. Kai žmonės sušukę “Vištytis! Vištytis!”, ežeras nurimęs.

http://www.pusele.lt/
Informacija teikiama, ir užsakymai priimami:
Tel. (8-342) 47555
Tel./fax. (8-342) 20312
Mobilus tel. (8-611) 51121
e-mail: pusele@ktv.satela.lt
Klientai rezervavę vietas kempinge – įmoka 50 % avansinį mokestį pavedimu:
Swedbank a/s LT367300010075834978 Banko kodas 73000 Gavėjas: Vidas Venckevičius
Kempingo savininkas:
VIDAS VENCKEVIČIUS
Tel. (8-682 68135)

Rokadinis kelias

Koordinatės: http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#d=421352;6026446;Taškas A (Up. Juodupė, Vilkaviškio r. sav.);;426233;6031708;Taškas C (Marijampolės apskritis);;430334;6029786;Taškas B (Marijampolės apskritis);&d_imp=Minutes&xy=421850,6026173&z=5000&lrs=hybrid,stops,zebra

Nuo Kalvarijos iki Vištyčio.

Rokadinis kelias – karo veiksmų rajone esantis ir einatis išilgai fronto kelias. Reikalingas kariuomenei manevruoti, šaudmenims tiekti, sužeistiesiems, ligoniams ir technikai evakuoti. Dar žr. frontalusis kelias.

Rokadinis kelias palei Lietuvos-Lenkijos pasienį nuo Kalvarijos muitinės Vištyčio link – tai mūsų valstybės ir krašto istorijos dalis, be kita ko, dar ir su išlikusiais originaliais eksponatais – „geležinės užsklandos“ spygliuotomis tvoromis, vienur kitur besimėtančiomis aprūdijusiomis signalizacijų dalimis, stebėjimo bokštu (tvirtu, dar neseniai naudotu pagal paskirtį)…Kadangi prie tvirtai sumontuoto stebėjimo bokšto nebuvo jokio perspėjimo, kad prie jo artintis ar į jį lipti draudžiama, ryžomės kopti viršun – ant nežemos kalvos stovintis bokštas suteikia galimybę apžvelgti apylinkes labai toli. Ir, beje, labai gražias – tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos pusėje.

Šaltinis: http://goo.gl/GTwWC

Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos, trijų valstybių susikirtimas (Trójstyk granic)

Koordinatės: 54.363332, 22.79202, http://g.co/maps/uxz2e

Privažiuoti patogiausia iš Lenkijos pusės, keliu 651.

Obeliskas atsirado 2010 rudenį.

Trijų valstybių sankirtos taškas atsirado tik 1919 m. Iki tol šis taškas buvo vienas iš Rusijos – Vokietijos sienos (ėjusios iš šiaurės į pietus) stulpelių

1919 m., išvedus Fošo liniją, Rusijai priklausiusi Suvalkija realiai skilo į lietuvišką ir lenkišką dalis.

1920-1939 m. šis punktas buvo trijų šalių – LT, PL, DE susikirtimo taškas

1939 m. vokiečiai okupavo Lenkiją, o 1940 m. sovietai – Lietuvą. 1941 m. vokiečiai okupavo Lietuvą, 1944 m. – rusai “išvadavo” dalį Lietuvos ir Lenkijos.

1945 m. Lenkijai ir Sovietijai (Rusijai) atiteko po pusę Rytprūsių. Atskaitos taškas išvedant beveik tiesią PL/ RU sienos liniją buvo būtent šis punktas.

1945-1991 m. tai buvo paprastas SU / PL sienos (ėjusios jau iš vakarų į rytus) taškas

1990 m. Lietuva paskelbė, o 1991 m. realiai atgavo nepriklausomybę. Šis taškas vėl tapo trijų valstybių susikirtimo tašku.

Šaltinis: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6700

Šaltisni: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5447&page=6

Stančikų tiltai

Koordinatės: 54.298333, 22.657222, http://g.co/maps/qpvw4

Stančikų tiltai – du nebeveikiančio siaurojo geležinkelio tiltai Suvalkijoje, prie Stančikų kaimelio šiaurės rytų Lenkijoje, į šiaurės vakarus nuo Suvalkų, technikos ir architektūros paminklai.

Istorija

Tiltai pastatyti Romintos girios pakraštyje, per Blindės upelį tiesiant siaurojo geležinkelio linijos Rytų Prūsija-Karaliaučius atkarpą Geldapė-Žydkiemis. Šiaurinis tiltas pastatytas 1912–1914 m., darbai nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Pietinis tiltas pastatytas 1923–1924 m.

Abu tiltai penkių arkų, abiejų ilgis 180 m, aukštis 31,5 m. Tai aukščiausi tiltai Lenkijoje. Pastatyti pagal Senovės Romos akveduko prie Pont du Gard pavyzdį. Tiltus projektavo vokiečių inžinieriai, manoma, kad jie pastatyti betoną klojant be armatūros. Bėgiai buvo pakloti tik ant šiauriniojo tilto, nes 1927 m. baigta tiesti geležinkelio linija buvo vienbėgė, antrasis vaidino tik strateginį ir propagandinį vaidmenį.

Su tiltų statyba susijęs įdomus faktas. Juos užbaigus, po 1926 m. gegužės 31 d. vykusios audros išnyko greta kaimo buvęs Stančikų ežeras. Išsiveržus ežero dugne susikaupusioms balų dujoms, ežero vanduo, susimaišęs su dumblu ir moliu, pakilo didžiuliu stulpu į orą ir pasiskleidė apylinkėse.

Kurį laiką tiltais naudojosi ekstremalaus sporto mėgėjai šuolininkai su Bungee kordu, tačiau, tiltams patekus į privačią valdą, tokie šuoliai uždrausti. Tiltai buvo panaudoti 2007 m. sukant Stanislavo Tymo filmą „Lūšis“ (lenk. Ryś).

Šaltinis: Wikipedia

Nakvynė

Yra 2 galimybės – nakvoti namuke ARBA palapinėje.

1. Palapinės kaina 10 Lt+5 Lt žmogui.
2. Namukų kainos
   2 vietų. Be patogumų 70 Lt
   4 vietų. be patogumų 110 L
   4 vietų su patogumais 15
   8 vietų su patogumais 280

Daiktai į kelionę

1. Pasas
2. Miegmaišis
3. Kilimėlis
4. Palapinė
5. Kuprinė
6. Batai
7. Gėrimas
8. Maistas
9. Pinigai
10. Alkoholis
11. Rūbai
12. Akiniai nuo saulės
13. Kremas nuo saulės
14. Muilas
15. Šampūnas
16. Dantų pasta ir šepetėlis
17. Skustuvas
18. Rankšluostis
19. Vitaminai/vaistai/pleistriukai/papildai
20. Tualetinis popierius
21. Nuo lietaus
22. Uno kortos
23. Fotikas
24. Kuras
25. Katiliukas
26. Ciklopas
27. Repelentas
28. Draudimas
29. Knyga kelionei
30. GPS
31. Telefono pakrovėjas
32. Prezervatyvai

Dar būdamas vaikas, laksčiau po laukus su sugedusiu brolio liubiteliu ir pyškinau kadrus ant juostelės iškirptos iš sąsiuvinio.

Prieš dešimtmetį įsigijau pirmąjį savo skaitmeninį fotoaparatą. Tačiau keletą metų entuziastingai pyškinęs praradau stimulą, fotografavimas atrodė beprasmis ir nebedžiugino. Padėjau aparatą į spintą.

Dabar suprantu, kad buvau išsikvėpęs, nes apsiribojau tik nuotraukų darymu, laikiau jas paslėptas, laikiau jas tik sau. Entuziazmui reikia sinergijos, reikia leisti nuotraukoms gyventi, jas rodyti aplinkiniams, dalintis ir būtinai spausdinti.

Dalintis padeda Coffee Inn’as su programa INNtroducing, kaip jie patys rašo:

INNtroducing – tai Kofeino “programa”, supažindinanti visuomenę su jaunais, dar neišgarsėjusiais menininkais ar tiesiog – kūrybingais žmonėmis. Mes mielai “atiduodame” kavinių erdves ir aplinką įvairiems projektams. Jūs galite naudoti šias erdves savo darbų ekspozicijoms, parodoms, pristatymams, t.t. Mes tuo tarpu pasirūpinsime Jūsų projekto paviešinimu – jau turime nemenką auditoriją tiek kavinėse, tiek socialiniuose tinkluose.

Todėl kviečiu visus išgerti puodelį gardaus šilto gėrimo ir aplankyti mano nuotraukų parodėlę vykstančią Coffee Inn@Didžiosios 6. Paroda turėtų veikti dar porą savaičių iki spalio :)

Azorai Dariaus akimis @ Didžiosios 6

Prieš gerus šešetą metų, kai pirmą kartą apsilankiau Londone, didelį įspūdį man paliko miesto bėgikai. Bėgo jie ryte, vakare, per pietus. Kur jie bėga, neklausiau, tačiau atrodė, kad bėga ne tik savo malonumui, bet ir su reikalais, pavyzdžiui į darbą. Nuo to laiko, parkuose ir gatvėse bėgiojantys žmonės man asocijuojasi su progresyviu miestu. Būtent tada ir pats užsikrėčiau bėgimo liga. Palaipsniui atsisveikinau su prakaituotomis sporto klubų salėmis ir persikrausčiau į žaliąjį sporto klubą Vingio parke. Laikui bėgant buvo smagu stebėti, kaip gausėja miesto ir parko bėgikų gretos Vilniuje. Šiemet Vilnius tarsi pamišo dėl bėgimo. Kartais net prasilenkti su lakstančiais sudėtinga. Smagu, kad ir renginių susijusių su bėgimu gausėja. “NIKE AŠ BĖGU” buvo man pirmasis organizuotas bėgimo renginys už kurį esu be galo dėkingas organizatoriams, nes jie sugebėjo sukurti puikią bėgimo šventę!

Darius ir Mindaugas po "Nike aš bėgu" renginio

Beveik 2 tūkstančiai bėgimo entuziastų bėgo pasirinktinai 10 km arba 5 km distancijas. Dalyvavusieji pasaulinio bėgimo renginyje gavo dovanų „Nike | Aš bėgu“ marškinėlius, įsiamžino fotosesijoje ir gavo po išskirtinę nuotrauką. Maždaug mėnesį iki bėgimo, savaitgaliais, organizatoriai rengė treniruotes kurias vedė patyrę bėgikai ir treneriai. Nežinau ar jos davė labai daug naudos, bet juk masinėms treniruotėms didelių reikalavimų kelti negalima, todėl organizatorių pastangas vertinu teigiamai. Kaip sakė Enšteinas “Kiekvienas žmogus žino kažką ko aš nežinau”, treneriai tikrai žino daug, tačiau masinės treniruotės formatas žinių perteikimui nelabai dėkingas, na bet šis tas vis tik užsiliko. “Nike aš bėgu” svetainėje žadama atnaujinti treniruotes nuo rugpjūčio pabaigos, tikiuosi, kad Nike pastangos nepasibaigs vienu renginiu ir taps dar viena gražia miesto tradicija.

Bėgikų rezultatai buvo fiksuojami indukciniais davikliais tvirtinamais prie bato. Mano supratimu šis mažas blynelis savyje turi anteną ir mikroschemą su antena, o paveiktas elektromagnetinio lauko ištransliuoja radijo signalą su unikaliu identifikatoriumi. Puikus būdas suregistruoti 700 vienu metu startuojančių bėgikų.

"Nike aš bėgu" laiko fiksavimo prietaisas

Bėgimui galima buvo pasirinkti vieną iš dviejų 5 km. arba 10 km. trasų. Abidvi trasos buvo vienas arba du ratai Vingio parke. Kadangi trasa iki skausmo pažįstama, didesnių siurprizų nebuvo, na nebent netikėtai užkepinusi saulutė.

"Nike aš bėgu" detalus trasos žemėlapis

Greičiausiai 10 km. distanciją įveikė daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionato medalininkas Andrej Jegorov, per 34 min. 37 sek. Iš įdomesnių rezultatų norėčiau paminėti 52-uojų finišavusį, distanciją per 42 min 33 sek. įveikusį, VP grupės akcininką, knygos “Maratono laukas” autorių, Igną Staškevičių. Deja be išankstinio įspėjimo varžybose sudalyvavęs Vilniaus meras Artūras Zuokas bėgo 5 km. ir finišavo 892 per 34:27,

Man 10 km distanciją pavyko įveikti 146-ąjam (iš 606 finišavusių, 702 dalyvavusių), per 46 min. 30 sek. Nepaisant pirmo karto jaudulio, savo rezultatą vertinu labai gerai, kadangi pasiekiau asmeninį 10 km. rekordą. Bėgimo trackas endomondo čia: http://www.endomondo.com/workouts/kz9XnBPU6OU, (gpx). Bėgdamas supratau, kad treniruodamasis toli gražu neišnaudoju viso potencialo. Rungtyniavimo jausmas yra labai stiprus variklis, todėl bėgdamas su geresniais už save pats tapau geresniu už save.

Pabaigai norėčiau pasveikinti bėgime dalyvavusius draugus Mindaugą (10 km, 307 vieta, 51:42), Martyną (10 km, 174 vieta, 47:13), Martyną Stonį (10 km, 602 vieta, 26:15).

Tiesa, vos nepamiršau paminėti, kad renginio organizatoriai fotografavo visus norinčius. Fotografė dirbo su baltu fonu, saulėtą dieną, todėl iš pradžių viskas atrodė įtartinai, bet rezultatas maloniai nustebino. Visas renginio nuotraukas rasite google pliuse.

Noriu pasidalinti nuostabiu savaitgalio maršrutu, kurį įveikėme traukiniu ir dviračiu paskutinįjį kalendorinį, bet pirmąjį tokį šiltą balandžio savaitgalį.

Kelionę pradėjome Vilniaus traukinių stotyje, už maždaug 20 Lt (žmogui ir dviračiui) įsigydami bilietus iki Zervynų. Po dviejų valandų atkarpos traukiniu, mūsų laukė  55 kilometrai važiavimo dviračiu nuostabiais asfaltuotais Dzūkijos keliukais.

Dviračių maršrutas lengvai įveikiamas net ir pradedantiesiems, kadangi dalinasi į keturis etapus:

1. Zervynos – Ūlos akis (5,5 km). Apžiūrėjome Ūlos kilpą nuo specialiai tam įrengtos apžvalgos aikštelės.
2. Ūlos akis – Marcinkonys  (13 km). Pietavome, pasipildėme vandens atsargas.
3. Marcinkonys – Latežeris (25 km).  Atsigaivinome Latežerio vandeniu ir šildėmės saulutėje ant kranto.
4. Latežeris – Druskininkai (10 km). Pasiekėme tikslą.

Jeigu manote, kad atstumas Jūsų pajėgumui yra per didelis, jį galima sumažinti beveik 20 km., važiuojant traukinių iki pat Marcinkonių, paskutinės maršruto stotelės.

Pirmosios dienos važiavimą baigėme Druskininkuose, kur nakvojome Žaliosios gatvės apartamentuose, dešimties žmonių kompanijai nakvynė kainavo 400 Lt.  Šį namą galiu rekomenduoti dėl nepriekaištingai atlikto euroremonto ir patogios dislokacijos pačiame Druskininkų centre. Name yra 3 atskiri butai po 4 ar daugiau miegamų vietų. Šeimininkas maloniai leidžia pasinaudoti savo šašlykine ir malkomis.

Antrąją dieną grįžome tuo pačiu maršrutu kuriuo atvažiavome.

Atstumai nedideli, todėl į kelionę galima pasiimti tik vandens bei būtiniausias asmeninės higienos priemones, kadangi visa kita įsigyjama Marcinkonyse arba Druskininkuose.

Traukinys iš Vilniaus pajudėjo 10:00, Zervynas pasiekė 11:56. Dviračių maršrutą, visiškai atsipalaidavusiu tempu, įveikėme iki 19 val. Antrąją dieną pajudėjome iš gyvenamos vietos apie 11 val., mynėsi labai gerai, todėl su dviem stotelėmis pavalgyti, Zervynas pasiekėme apie 15 val.

Šį maršrutą dviračiu minu jau antrą kartą, bet vis dar nežinau ar čia pušyno oras prisotintas eterinių aliejų, miškingas kraštovaizdis ar gamtos ramybė, kelionei paskirtas dvi dienas užpildo nuostabiais prisiminimais.

Naudojantiems endomondo: http://www.endomondo.com/routes/52363801, http://www.endomondo.com/workouts/p0Qz6BavwCk

Pasiruošimo checklistas nakvynei bute:

1. Pripompuotos padangos
2. Sutepta grandinė
3. Sureguliuotos sėdynės
4. Atsarginė kamera ar lopų rinkinukas
5. Kameros keitimo priemonės
6. Raktų rinkinukas, būtinai raktas “aštunkė”
7. Pompa
8. Muilas, šampūnas
9. Rankšluostis
10. Dantų šepetėlis, pasta
11. Šlepetės
12. Keli rinkiniai apatinių pasikeitimui
13. Šalmas
14. Termosinė dviračio gertuvė (gėrimas nesušyla saulėje)
15. Daug vandens
16. Pakaitiniai rūbai antrai mynimo dienai
17. Kremas nuo saulės

Sąmata:

1. ~40 Lt kelionė į abu galus traukiniu
2. ~40 Lt nakvynė žmogui
3. ~40 Lt maistas ir gėrimai

Viso savaitgalio kaina: 120 Lt

Pabaigai keletas nuotraukų.

Kovai su saule, reikia išsiteplioti veidą karo spalvomis

Vagone yra tik 3 vietos dviračiams

Ulos akis

Pakelės samanos... fotografavimas - puikus pretekstas pasivolioti

Dviratininkų portretai

Dviratininkų portretai

Dviratininkų portretai

Dviratininkų portretai

Rastgula prie Latežerio

Moteriška rastgula prie Latežerio

Elegantiškos moteriškos pėdutės

Tempimo pratimai po intensyvaus mynimo

Angliavandenių dozė užsislėpusioje kepyklėlėje (http://goo.gl/GZkww)

Kepyklėlės paukštukas tikriausiai truputį padaugino angliavandenių

Angliavandenių akivaizdžiai padaugino ir dviratininkai

Kepyklėlės kieme gyvena Skrudžas Makdakas

Zervynų kaime kryžiai papuošti prijuostėmis (kvartukais)

Migdantis traukinio ratų dunksėjimas keliautojus paskraidino sapnų karalystės pakrasčiu

Fiksuojam, kad šiais metais, kovo 18 d. dar vyko snaigės žygis Senasalyje. Sniego danga apie 30 cm. Tikėtina, kad pavyks vieną kartą pravažiuoti 25 d.  Kaip rašo snaigininkai:

2012 m. kovo 25 d. (sekmadienį) nuo 10 val. Senasalyje vyks Snaigės žygis atkakliausiems slidinėjimo entuziastams. Startas prie kelio Senasalis – Rokonys parinktas, kad nereikėtų iki miško keliauti pėsčiomis. Praeitą sekmadienį 296 Snaigės dalyviai įsitikino, kad miške prie Barsukynės kalno sniego tiek, jog jo negali nuplauti joks lietus. Žiūrėkite nuotraukas svetainės galerijoje. Kokių nuotolių maršrutai bus paruošti, organizatoriai praneš šeštadienio vakare (Šaltinis: http://zygis.info/).

Na tai iki pasimatymo ten :)

Foto Nr. 2 iš serijos "Pamišę dėl slidinėjimo" (Snaigės žygis 2012.03.18)