Jau senokai rašiau apie filmus. Gal dėl to, kad retai randu laiko jiems, o gal dėl to, kad dauguma neranda rezonanso manyje. Obuolys šį filmą anotuoja taip:

Eiti, jei norite kitokio žvilgsnio į meilę. Ir žmonių santykius. Neiti, jei esate per jautrus(-i) – ištverti reikės ne tik įvairius holivudiškus triukus (ištekantys giminaičiai, susitaikymas su šeima, meilė ir nemeilė ir t.t.), bet ir netikėtą pabaigą.

Iš tiesų filmas atskleidžia įdomią Clooney personažo gyvenimo filosofiją, kuri byloja, kad bet koks prisirišimas trukdo žmogui judėti, o judesys yra žmogaus gyvenimas. Nuo pradžių filmas įtraukia ar sukelia daug emocijų. Būtent jų siužete tikrai abstu. Atleidžiami iš darbo žmonės, naujo ir seno priešprieša, nepatyręs arogantiškas jaunatviškas maksimalizmas bandantis “išdaužyti” senius iš įprastos vagos. Pilna sauja archetipinių supriešinimų. Dirbu su informacinėmis technologijomis, mano profesija sąlygoja nuolatinį naujovių vaikymąsi ir senų tvarkų “gerinimą”. Filme matome, kaip jauna, ambicinga, savimi pasitikinti specialistė bando radikaliai sutaupyti kaštus pakeisdama tiesioginį bendravimą telekonferencijų priemonėmis. Kiekviena diena šioje srityje įrodo, kad modernios komunikavimo priemonės nepakeis seno gero pokalbio. Kita vertus, tame pačiame filme, tekstinės žinutės suveikia kaip pagrindinių veikėjų santykių katalizatorius. Tikriausiai tai dar viena iš priežasčių, kodėl filmas man pasirodė įdomus. Žinoma tai ne vienintelė nūdienos aktualija paliesta filme. Sodrias emocijas pagyvina ir ryškūs personažai bei puikūs aktoriai. Deja įpusėjus siužetui, lyg yla iš maišo, pradeda lįsti sentimentalizmas. Pabaiga palieka burnoje nemaloniai salsvą prieskonį. Bendrai paėmus filmas tikrai puikus.

Rekomenduoju :)