Posts Tagged ‘ele’

Vasario 24 d. dalyvavau MS organizuotoje konferencijoje “Lietuvos novatoriško švietimo forumas“. Konferencijoje buvo 9 pranešimai, tačiau 2 iš jų buvo svarbiausi.

1. Pilotinio projekto “Planšetės su Windows pamokoje” pristatymas, kurį skaitė Danguolė Miliauskienė Vilniaus “Žemynos” gimazijos fizikos mokytoja.

2. Diskusija “Kompiuteris kiekvienam mokiniui. Ar? Kada? Kaip?”, kurią moderavo Artūras Račas (BNS vyr. red.), Gintaras Steponavičius (Š. ministras), Vaino Brazdeikis (ŠITC direktorius), Giedrius Vaidelis (UPC diras) Mindaugas Glodas (MS Lietuva gen. diras)

Pilotinio projekto rezultatais mokytoja žinoma džiaugėsi, tačiau nufotografavau 2 skaidres, kuriose ji vardino minusus. Vienas iš minusų tenka ir mūsų parengtiems vadovėlių PDF, kuriuos dėjome į planšetinius. Nuotraukos prisegtos.

O trumpą diskusijos transkripciją peistinu žemiau:

Steponavicius vienareiksmiskai sako, kad plansetes bus. Nuo mokslo metu pradzios 5 ar 6 kl. (dar nežinia). Mokykloms bus siuloma savanorislumo pagrindai pereiti prie planseciu ar pc. Pirminis tikslas, kad ten butu vadovelis ir internetas.

Pirkimui skiriama is es lesu. Iki 10 mln.

Mokytoja labai teigiamai ivertino planseciu naudojima. Puiki priemone griztamajam rysiui. Labai vertima griztamojo rysipriemone. Vaikams sukuria teigiamas emocijas. Kompiuteris gali buti puiki priemone ne tik zaisti bet ir molytis. Penktoko zodziai. Puiki priemone sale vadovelio ir pratybu sasiuvinio. Taciau papildoma priemone, o ne pakeicianti.

Ar tinkama egzaminams? Tinka.

Ar UPC pateiks turinio? Puodas jau nuo 2008 pildomas aodovanojimus laiminčiu turiniu (G1, G2, skaitmeninė biblioteka) taip pat yra Lietuviu literaturos chrestomatija. Dabar ruosiama antra dalis.

Ruosiamos mokytoju atviros erdves, kuriose jie gales kurti ir pildyti turini.

Vaidelis akcentuoja kuo greitesne pagalba mokytojui. Tam planuoja naudoti svietimo konsultantus.

O socialine atskirtis mokyklose? Steponaviciui viskas ok. Kas nori tobuleti tas turi. Pilotinis projektas pasakys ar praktika pasiteisina.

Ar yra data kada taps privaloma visiems. Stiopa – ne.

Vaino sako, kad mokyklose internetas turi buti prieinamas mokiniams. Wifi prieigos zonos mobiliems irenginiam. Taciau internetas turi buti saugus. Vaikai turi buti identifikuoti.

Abisala sako, kad plansete turi buti individuali. Estai jau kazka daro su plansetemis, todel mes turime neatsilikti.

Ar penktokai nusines planseges i 6 klase? Nezinia. Bus 2 etapai. Pirmasis 5 – 6 tukstanciai apimantis kelis simtus mokyklu. Kiti etapai – priauginami. Kituose etapuose finansavimas bus didinamas.

Dar nera 1oo proc pasakyta kad bus 5 okai.

Skorulskiene klausia kas bus su elektroniniu vadoeliu? Stiopa sako, kad vado eliai nedings. Pdf perkelti nebrangu. Stengsis suinteresuoti leidyklas.

Planšetės su Windows pamokoje

Planšetės su Windows pamokoje

Jeigu norite pradėti fotografuoti ar domitės fotografija ir norite pereiti nuo muilinės prie rimtesnio veidrodinio fotoaparato, siūlau įsigyti pradedančiojo fotografo rinkinuką. Tai yra mano pastaruosius keletą metų naudota foto technika. Rinkinį sudaro:

1. Veidrodinis fotoaparatas Nikon d50 (daugiau info)
2. Objektyvas Nikon 18-55 f/3,5-5,6 (kit)
3. Objektyvas Sigma EX DG Macro 24-70 f/2,8 (daugiau info)
4. Blykstė Nikon SB600
5. Krepšys foto įrangai Tamrac system 6
6. Atsarginis akumuliatorius fotoaparatui

Norint tokį (ar analogišką) rinkinį susipirkti parduotuvėje, turėsite pakloti 2000 už aparatą, 2500 už objektyvą, 900 už blykstę, 200 už krepšį, 100 Lt už akumuliatorių. Viso apytiksliai 5`000 – 5`700 Lt.

Savo rinkinį siūlau įsigyti už 3000 Lt. Tai yra beveik dvigubai pigiau negu naują.  Jei susidomėjote, bet kaina atrodo per didelė – siūlykite savo, gal susitarsime.

Daiktai gerai prižiūrėti, funkcionuoja be priekaištų. Naudodamas juos patyriau daug smagių akimirkų.

Šiame rinkinyje yra būtiniausi dalykai, kurių turėtų pakakti keliems pirmiems hobio metams :)

Jei sudomino – skambinkite +370 686 48021 Darius.

Nikon d50, Sigma 24-70 EX DG, Nikon SB600

Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11 klasei

Mintimis grįždamas į mokyklos laikus atmenu, kaip desperatiškai ieškodavau knygų, kurias reikia privalomai perskaityti. Mokyklos biblioteka aprūpindavo pirmuosius 5 laiminguosius, o likę 20 turėdavo laukti paskutinės minutės, kada knygos grįš atgal į biblioteką. Lietuvių kalbos mokytoja didvyriškai kopijuodavo trūkstamą medžiagą visai klasei savo rašaliniu spausdintuvu, kurio rašalo niekada neužtekdavo visiems. Dėl šios ir dėl daugelio kitų priežasčių taip ir likau mokykloje neperskaitęs didžiosios dalies, to ką turėjau.

Studijų metais skaitmeninė fotografija jau buvo prieinama mirtingiesiems, todėl straipsnius ir vadovėlį fotografavau. Skaičiau kompiuteryje. Tai nebuvo patogu, bet bent jau prieigą prie informacijos turėjau.

Matydamas kas vyksta dabar, baltai pavydžiu šiandienos mokiniui. Štai pacituosiu žinutę iš ugdymo plėtotės centro naujienlaiškio.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai parengė elektroninę literatūros chrestomatiją 11 klasei. Ji apima visus į atnaujintą Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius apie kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki Henriko Radausko kūrybos laikotarpio).

Vadinasi nemokamai siuntiesi PDF į savo iPad ir skaitai. Galima tik numanyti, kokį spaudimą šiuo metu jaučia tėvai, kaip rankas trina technikos pardavėjai ir kaip leidyklos drebina kinkas dėl miglotos verslo perspektyvos. Jeigu mokyklinės literatūros skaitmeninimo tendencija sulauks pakankamai dėmesio, mokyklinio amžiaus planšetinių kompiuterių ir skaitmeninio turinio naudotojų skaičius turėtų augti geometrine progresija.

Lietuvių ir visuotinės literatūros chrestomatiją 11 klasei galite atsisiųsti čia: http://www.upc.smm.lt/naujienos/chrestomatija/

Knygos apimtis – daugiau kaip 2 tūkstančiai puslapių. Chrestomatijoje pateikti ne tik literatūros kūriniai, bet ir autorių biografijos, naujausi kritiniai straipsniai, eseistika. Žymūs literatūros mokslininkai knygoje pristatė visas epochas ir jas reprezentuojančias Lietuvos asmenybes. Epochas pristatančius tekstus papildo laiko juosta nuo XVI a. iki XX a. vidurio, kurioje pateikiami Lietuvos ir Vakarų Europos literatūros, kultūros faktai, istoriniai įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Kai kurie tekstai chrestomatijoje pateikiami dviem kalbomis.Ši talpi elektroninė knyga yra platesnė nei popierinė chrestomatija ir suteiks galimybę skaityti tekstus namų kompiuteriuose.Tikimės, kad elektroninė chrestomatija bus įdomi, naudinga mokymo priemonė ne tik mokiniams, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, emigrantų vaikams, kurie neturi galimybių tiesiogiai mokytis lietuvių kalbos. Elektroninė chrestomatija veikia „Windows“ operacinėje sistemoje.Ją galima parsisiųsti nemokamai iš Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės, užpildžius formos laukelius.

Dirbdamas su projektais stipriai akcentuoju formaliąją valdymo dalį. Reikalauju iš projektų vadovų ir komandos narių formalizuoti procedūras, atsakomybes, parengti detalius planus ir kontroliuoti projekto eigą. Šiuo įrašu norėčiau paprieštarauti pats sau ir papasakoti apie Mats Engwall straipsnį „No project is an island: linking projects to history and context“, kuris parodo, kad esant aukštam projekto prestižui, dideliam komandos įsitraukimui, pažįstamoms veikloms ir vadovo autoritetui, formalumai nėra tokie būtini. Projektas gali įvykti sėkmingai net ir pažeisdamas pagrindinius projektų valdymo dėsnius.

Tradicinė projektų valdymo teorija  atsiremia į vidinę projekto organizaciją, administracinius metodus ir procedūras, pavyzdžiui planavimą, rezultatų matavimą, kokybės valdymą, koordinavimą, vidines projekto struktūras ir tvarkas, projekto vadovo meistriškumą. Traktuojama, kad projektai yra unikalūs ir skiriasi nuo to, kas buvo daroma iki tol, todėl  jie tarsi atskiriami nuo istorijos ir konteksto.  Engwall straipsnyje nagrinėjami atvejai parodo, kad vidinę projekto dinamiką taip pat įtakoja jo priešistorė, lygiagrečiai projektui vykstantys procesai, numatomi projekto rezultatai ir jo poveikis organizacijai.

Straipsnyje aprašomi du energetikos sektoriaus projektai: pirmasis – hidroelektrinės projektas, kurio tikslas yra senos, istorinę vertę turinčios elektrinės atnaujinimas. Antrasis – elektros perdavimo jungties nutiesimas per Baltijos jūrą į Švediją. Abu projektai maždaug 5 metų trukmės ir panašaus biudžeto.

Lentelėje pateiksiu pagrindinius projektų bruožus.

Atrodo paradoksalu, tačiau elektros perdavimo jungties projekte buvo pažeisti pagrindiniai projektų valdymo principai: projektų vadovas neturėjo formalaus autoriteto, nebuvo formalizuotos procedūros ir projekto organizacinė struktūra, neskirtas pakankamas dėmesys koordinavimui, kontrolei ir planavimui, nepaisant to, projektas buvo užbaigtas laiku, kokybiškai, komanda buvo patenkinta darbų organizavimu ir biudžetas  nebuvo viršytas. Hidroelektrinės projekte situacija buvo priešinga.

Šis paradoksas gali būti paaiškintas tuo, kad vykdomus projektus įtakojo į klasikinę projektų valdymo teoriją neįtraukti faktoriai:

1. Projekto prestižas
2. Projekto komandos patirtis atliekant tam tikro pobūdžio veiklas
3. Projekto valdymo metodikos brandumas/naujumas

Norėdamas, kad projektas būtų sėkmingas, projektų vadovas turėtų

1. Parodyti, kad projektas yra strategiškai svarbus ir techniškai įdomus iššūkis organizacijai, jo rezultatai padarys didelį poveikį.
2. Organizuoti procesą maksimaliai išnaudojant organizacijoje slypinčią patirtį, pritaikant tik būtiniausias inovacijas.
3. Ieškoti balanso tarp vadovėlinių valdymo procedūrų ir racionalaus konkrečiam projektui priimtino valdymo būdo. Atsižvelgti į pagrindinių dalyvių interesus ir istorinį organizacijos kontekstą.

Perfrazuojant šiuos faktorius, galima sakyti, kad projektas turi daug šansų būti nesėkmingas, jeigu

1. Projektas yra  neinovatyvus,  strategiškai nesvarbus, neįdomus ir nedaro didelio poveikio.
2. Projekto komanda neturi daug praktikos atliekant tokio tipo projekto užduotis. Projekto veiklos skiriasi nuo tradiciškai vykdomų.
3. Naudojama nauja vadybinė praktika. Projektų vadovas taiko metodus, kurie yra neįprasti komandai. Komanda neturi praktikos dirbti tokiu būdu valdomame projekte.

Nuo savęs galėčiau pridėti, kad dirbant su išoriniais resursais (oursource) galioja tie patys dėsniai. Nereikia turėti iliuzijų, kad projektas bus įgyvendintas sėkmingai, jei įmonės vidinė projektų valdymo ir vykdomo praktika nebus suderinama su užsakovo lūkesčiais. Derybų metu galima pasiekti pergalių. Pavyzdžiui susidėlioti „teisingą“ darbų procesą, įtraukti papildomus etapus ir ataskaitas. Deja primesti susitarimai galiausiai lieka popieriuje. Pavyzdžiui dirbant su įmone, kuri neturi testavimo proceso į sutartį galima jį įtraukti, tačiau dar nebuvo atvejo, kad testavimas būtų įvykdytas efektyviai. Lygiai tas pats liečia garantinį aptarnavimą. Jeigu įmonė neturi „servisui“ dedikuotų resursų, kyla nuolatinis konfliktas tarp palaikymo darbų ir naujai vykdomų projektų. Suderinus susitarimus dėl priimtinų garantinio aptarnavimo terminų, realūs terminai atsiremia į vykdytojo resursų užimtumą naujuose projektuose.  Norite savaitinių ataskaitų iš įmonės, kuri neturi tokios praktikos? Labai pasiseks jei apskritai būsite informuoti apie darbų eigą.

Pageidaujamą bendradarbiavimo standartą reikia žinoti, tačiau primetinėti jį partneriams yra beprasmiška. Geriau iš karto ieškoti partnerių, kurie turi panašų požiūrį į darbą ir rezultatą.

Ieškau fotoentuziasto, kuris norėtų priglausti maniškį Sigma 70-200mm F2.8 EX DG APO Macro HSM (Nikon mount). Objektyvas yra geros būklės. Prieš keletą metų pirktas Vilbroje. Didžiąją laiko dalį gulėjęs spintoje. Būtent dėl šios priežasties ir parduodu.

Į komplektą įeina:

1. Objektyvas Sigma 70-200mm F2.8 EX DG APO Macro HSM (Nikon mount)
2. Originali blenda
3. Originalus dangtelis
4. 77 mm UV filtras Kenko
5. Originalus futliaras objektyvo transportavimui
6. Žiedas tvirtinimui į štatyvą

Kaina: Sutartinė

Teirautis tel.: +370 686 48021

Sigma 70-200mm F2.8 EX DG APO Macro HSM (Nikon mount)

Priedai

Apie birželio 4 d. įvykusias nuotykių varžybas Vilnius Challenge 2011 atsiliepti galiu tik teigiamai. Organizatoriai šiemet padirbėjo iš peties ir ištaisė 2010 metais varžybų malonumą gadinusius trūkumus. Sumažino eiles ir spūstį, įvedę laukimo zonas prie traversavimo ir lipimo sienele rungčių. Vyrų trasoje pirmuosius keletą punktų pakabino ant Stalo kalno. Bėgimas į kalną tolygia vorele išskirstė varžybų dalyvius ir sumažino spūstį.

Vertindamas fizinį sudėtingumą, turėčiau paantrinti daugeliui dalyvių, kad varžybos buvo rimtesnės. Daugiau kėlimosi per upę, įvairesnis bėgimas, ilgesnis plaukimas baidarėmis. Plaukimo per upę rungtis pagrindė žodį nuotykiai, nuotykių lenktynių pavadinime. Mėgavausi adrenalinu išsiskyrusiu atidavus nemažai jėgų grumtynėms su srove.

Kaip ir visuose renginiuose, neapsieita be kuriozų. Laukdamas eilėje prie traverso rungties stebėjau, kaip upe plaukiantis kateris įsipainioja pagalbinėse virvėse, nutraukia jas ir bejėgiškai nuplaukia pasroviui. Panašu, kad virvės įsisuko į sraigtą ir sugadino variklį. Tuo momentu sportininkai mėgavosi poilsio minutėmis sustabdyto laiko zonoje.

Šiais metais kartu su Mindaugu Vilnius Challenge dayvavome dalyvavome jau antrąjį kartą. Komanda 170 “guminis ančiukas”. Pasiruošimui skyrėme tiek patlaiko kiek ir pernai, tačiau rezultatai kur kas geresni. Užėmėme 34-tą vietą, trasoje sugaišome 4 val. 40 min. Pernai užėmėme 81-ają vietą. Manau didžiausią įtaką rezultato pagerėjimui padarė tai, kad šiemet sugebėjome išsaugoti žemėlapį iki pat varžybų pabaigos. Pernai jis ištirpo iškarto po baidarių rungties.

Žemėlapio išsaugojimui panaudojome labai buitišką priemonę – apklijavimą lipnia juostele. Taip laminuotas žemėlapis tampa praktiškai nesunaikinamu.

Vilnius Challenge 2011 mano atmintyje paliko tik malonius įspūdžius ir teigiamas emocijas. Ačiū prganizatoriams ;)

Pabaigai – žemėlapiai:

Vilnius Challenge 2011 vyrų grupės žemėlapis 1

Vilnius Challenge 2011 vyrų grupės žemėlapis 2

Londone kasmet vyksta paroda, sutrumpintai vadinama BETT. Tai yra didžiausia švietimo informacinių technologijų paroda pasaulyje. Jau keletą metų iš eilės joje semiuosi patirties.

Šiais metais ji sulaukė virš 600 dalyvių ir 40`000 dalyvių iš viso pasaulio. Paroda auga, šiemet paroda pritraukė 14% daugiau mokytojų negu 2011. 50% padidėjo susidomėjimas iš darželinio ir priešmokyklinio sektoriaus. Paroda darosi vis labiau tarptautinė, šiais metais užsienio lankytojų skaičius padidėjo 17%.

Bendrovė “TechSmit” atliko tyrimą, kurio metu bandė išsiaiškinti ko žmonės labiausiai ieško parodoje. Tyrimas rodo, keletą pagrindinių sričių:

1. Mobilieji įrenginiai ir planšetiniai kompiuteriai

2. Interaktyvios lentos

3. Nešiojamieji kompiuteriai

4. Skaitmeninis turinys dalyko mokymui

Po vizito pabandžiau apibendrinti pagrindines parodos kryptis, kurias įžvelgiau pats. Tai yra:

1. Tobulėjančios interaktyvios lentos
2. iPad ir kiti mobilieji įrenginiai
3. 3d
4. Mokomosios programėlės telefonams
5. Debesų kompiuterija

Tobulėjančios interaktyvios lentos dabar reaguoja į prisilietimą pirštu ir pieštuku, multitouch ir gestus. Tai reiškia, iki šiol mokiniai skirtingų gamintojų lentas galėdavo valdyti tik specialiais pieštukais arba tik rankomis. Rankomis būdavo nepatogu rašyti, o pieštuko atveju apsunkindavo tai, kad reikia naudoti papildomą įrankį. Naujausios lentos leidžia naudoti tiek pieštuką, tiek pirštus. Multitouch priemonės leidžia valdyti lentą abiejų rankų gestais. Kitas multitouch privalumas – galimybė lentą naudoti keliese. Iki šiol lentą galėjo naudoti tik mokytojas arba vaikas, dabar vienu metu lentoje dirbti gali kartu mokytojas ir vaikas arba keli vaikai.

iPad ir kiti mobilieji įrenginiai.

Reaguodami į iPad sėkmę, kiti techninės įrangos gamintojai rinkai pasiūlė naujas planšetės interpretacijas. Populiarėja Android platforma. Mano požiūriu planšetiniai kompiuteriai kol kas yra labiau tinkami savarankiškam mokymuisi namuose arba kaip pagalba mokytojui pamokos metu. Tarkime interaktyvios lentos valdymui nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui “Total mobility” įrenginys.

3D

Tobulėjant ekranų technologijoms ir mažėjant kainoms, pagrindinė šios srities problema yra akiniai. Klasės akinių komplektas gali būti brangesnis už projektorių ir interaktyvią lentą kartu sudėjus.

Debesų kompiuterija

Informacijai ir paslaugoms keliantis į debesis, mokykloms vis mažiau reikės rūpintis infrastruktūros problemomis. Debesų kompiuterija suteiks tiek resursų kiek tuo metu bus reikalinga. Supaprastės programinės ir techninės įrangos priežiūra, kadangi mokyklai reiks rūpintis tik nuomos sutarties pratęsimu, duomenimis ir naudotojų kvalifikacija.

Vašingtono Universiteto  atliktas tyrimas parodė, kad mažiau nei 40 procentų dalyvaujančių studentų pasiliko prie elektroninės skaityklės, praėjus 7 mėnesiams. Likusieji grįžo prie popierinių užrašų ir įprastų knygų skaitymo.

Visas straipsnis čia: http://www.skaitykit.lt/elektroniniai-vadoveliai-nera-labai-patogus-tyrimas.htm

East Island dovanų kuponas

SPA centro „East Island“ dovanų kuponų pardavimo programos dėka, www.east-island.lt/dk interneto svetainės lankytojai gali įsigyti trijų skirtingų nominalų dovanų kuponus, už juos atsiskaityti per mokejimai.lt sistemą ir gauti elektroninį kuponą su unikaliu kodu. Kupono kodas galioja keturiuose EA salonuose 4 mėnesius.

Programėlė paprasta – pirkėjas užpildo formą, atsiskaito per mokejimai.lt, informacija apie pardavimą ir atsiskaitymą nusėda į administravimo aplinką, sugeneruojamas dovanų kupono pdf, išsiunčiami pranešimai el. paštu… vualia

East Island dovanų kuponai yra vienas iš savaitgalinių projektų į kuriuos žiūriu kaip į mankštą.

Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)