Posts Tagged ‘darbas’

Sulaukiau skambučio nuo Martyno Pilkio, Lietuvos Žinių žurnalisto su klausimais dėl elektroninės leidybos švietimui perspektyvų. Atsakiau. Žiūrim kas bus.

Laba diena,

labai malonu, jog sutikote atsakyti į kelis klausimus apie el.knygas ir el.leidybos perspektyvas Lietuvoje.

Klausimai:
1. Ar esama ženklų, jog el.knygos aktyviai skverbtųsi į mokyklas ir unviresitetus vietoj popierinių vadovėlių?

Ženklai byloja, kad vienokios ar kitokios formos skaitmeninis turinys palaipsniui tampa mokytojo kasdienybe.

Kalbant apie e. turinio naudojimą mokykloje reiktų atskirti keletą pagrindinių skaitmeninio turinio tipų, kurie mokyklose yra paplitę labai netolygiai.
1. Skaitmeninės mokytojo knygos.
2. Skaitmeninė grožinė literatūra.
3. Skaitmeniniai mokymosi objektai ir skaitmeninės pamokos.
4. Skaitmeniniai vadovėliai.

Skaitmeninės mokytojo knygos palaipsniui tampa rinkos standartu. Šiais mokslo metais mūsų pradėtos platinti skaitmeninės mokytojo knygos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Mokytojo knygas ateityje leisime tik skaitmeniniu formatu.

2012 metų pavasarį kartu su ugdymo plėtotės centru prie ŠMM sukūrėme 5–8 klasių skaitmeninę grožinės literatūros biblioteką. http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/ kiekvieną dieną aplanko vidutiniškai 500 interesantų. Žinoma, atostogų metu susidomėjimas sumažėja, bet nuo rugsėjo pirmosios iki šiandien 15 tūkstančių unikalių lankytojų bibliotekos svetainę aplankė 24 000 kartų. Rinka rodo susidomėjimo ženklus, bet tai tik pirmieji žingsneliai.

Mūsų leidžiamos aktyviosios pamokos ir nemokami mokymosi objektai mokyklose naudojami jau gana seniai. Mokytojai juos rodo per projektorių arba interaktyvioje lentoje. Kaip pavyzdį galėtume panaudoti 5–6 klasių Lietuvių kalbos kurso mokymosi objektus, kurie nuo rugsėjo iki šiandien sulaukė 28 000 unikalių lankytojų. Skaitmenines pamokas arba mokymosi objektus naudoja bene kiekvienas šiuolaikiškas mokytojas.

Skaitmeniniai vadovėliai yra mažiausiai paplitę. Jų evoliucija lėčiausia dėl daugelio priežasčių. Ne visi mokiniai turi priemones skaitmeniniam vadovėliui naudoti. Rinkoje gan siauras skaitmeninių vadovėlių asortimentas. Popieriniai vadovėliai perkelti į skaitmeninį formatą nesukuria ženkliai didesnės pridėtinės vertės negu popieriniai. Popierinį vadovėlį patogiau naudoti negu skaitmeninį. Tarkime grožinę literatūrą galima skaityti skaityklėse, o vadovėliuose svarbu spalvos ir puslapio išdėstymas, todėl juos visapusiškai galima naudoti tik su brangiais didelio formato planšetiniais kompiuteriais. Mano manymu, ateityje vadovėlio samprata stipriai pasikeis. Tik ištobulėjus skaitmeninio vadovėlio formai bus galima tikėtis skaitmeninių vadovėlių paplitimo mokyklose.

2. Galbūt „Šviesa“ pastebi el.mokymo priemonių pardavimo didėjimą pastaraisiais metais?

Stipriai augančiais skaitmeninio turinio pardavimais pasidžiaugti negalime, tačiau esame nusiteikę optimistiškai. Pastebime nuolat augantį susidomėjimą, todėl dedame daug pastangų, kad rinkai pasiūlytume šiuolaikiškų mokymo (-si) priemonių. Pasitelkdami skaitmeninį turinį galime atverti naujas galimybes mokytojams dirbti lengviau. Tai yra: palengvinti planavimą, pasiruošimą pamokai, mokymą, mokinio ir mokytojo į(si)vertinimą, diferencijavimą ir integravimą, bei pamažu diegti šiuolaikiškas vertinimo metodikas. Tikime, kad skaitmeninio turinio rinkoje slypi neatskleistas potencialas.

3. Koks, jūsų nuomone, didžiausias el.vadovėlių privalumas mokiniams/studentams?

Didžiausia šiuo metu žinoma skaitmeninio turinio nauda yra motyvacija mokytis. Modernios mokymo priemonės su mokiniais „kalba“ jiems suprantama interaktyvia vaizdo ir garso kalba. Smagu matyti, kad vis daugiau mokytojų skaitmeninį turinį laiko savo sąjungininku.

4. Tipiškai teigiama, jog el.knygos apsunkintų leidyklų gyvavimą. Kodėl, jūsų nuomone, šis teiginys nėra teisingas?

Labai norėčiau padėti paneigti šį teiginį, tačiau leidyklos išgyvena sudėtingus pokyčius. Reikia keisti nuo pat knygos atsiradimo nusistovėjusią leidybinę darbo praktiką. Pirkėjai įpratę skaitmeninį turinį naudoti nemokamai, o griežta apsauga reikalauja didelių investicijų ir apsunkina turinio naudojimą. Realybėje veikiančio skaitmeninio turinio platinimo verslo modelio Lietuvoje nėra. Yra bandymų, tačiau pagrindinė terpė vis dar yra popierinė produkcija. Patyrę ilgamečiai autoriai turi pradėti mąstyti kitomis kategorijomis. Mokytojai turi įsisavinti naują naudojimo praktiką.

Lauksiu Jūsų atsakymų. Dėkui už bendradarbiavimą.

Su pagarba
Martynas Pilkis
Lžinios.lt

Mūsų pabaigtas tiriamasis e. knygų projetas pavirto į verslą, todėl vienas projektų vadovas tapo verslo vadovu. Į jo vietą ieškau naujo žmogaus.

Siūlykitės ir siūlykite!

UAB „Šviesa“ – didžiausia ir daugiausia patirties turinti Lietuvos vadovėlių ir mokomosios literatūros leidykla

Į savo komandą Vilniuje kviečia

ELEKTRONINĖS LEIDYBOS PROJEKTŲ VADOVĄ

Darbo aprašymas

• Skaitmeninių produktų švietimui kūrimo ir gamybos projektų valdymas (mokomieji filmukai, interaktyvios pamokos, nuotolinio mokymosi sistemos, interneto tinklapiai, mobiliosios aplikacijos);
• Projekto inicijavimas, planavimas, vykdymas, kontrolė bei projekto užbaigimas;
• Projekto apimties, laiko, kaštų, kokybės, žmogiškųjų išteklių, komunikacijos, rizikos ir tiekimo valdymas;
• Darbas su projekto komanda (autoriais, programuotojais, dizaineriais, maketuotojais, redaktoriais ir kitais specialistais);
• Darbas su užsakovu, poreikių aiškinimasis ir sprendimų siūlymas;
• Viešųjų pirkimų dokumentų rengimas.

Reikalavimai

• Aukštasis išsilavinimas;
• 1 metų projektų valdymo patirtis daugialypės terpės arba programinės įrangos kūrimo srityje (programinė įranga, interneto svetainės, elektroninės paslaugos ar pan.);
• Domėjimasis IT naujovėmis;
• Gebėjimas suburti ir motyvuoti komandą;
• Derybiniai įgūdžiai;
• Anglų kalbos žinios.

Privalumai

• Projektų valdymo metodikų(-os) išmanymas ir sertifikatai (PMBOK, PRINCE2, SCRUM ir t.t.);
• Programavimo žinios.

Mes siūlome:

• Įdomų ir atsakingą darbą;
• Savarankiškumą ir kūrybiškumą skatinančią aplinką;
• Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes;
• Geras darbo sąlygas.

Gyvenimo aprašymą su nuoroda „Elektroninės leidybos projektų vadovas“ siųsti iki 2012-09-24 el. paštu j.rubcinskiene@alholdingas.lt Informuosime tik atrinktus kandidatus. 

Apie mūsų padarytą projektą rašo Alfa.

Nuo šių metų rudens tėveliai galės sutaupyti nepirkdami literatūrinių kūrinių vaikams, nes viską ras skaitmeninėje bibliotekoje. Vaikai galės lavinti savo kūrybiškumą naudodamiesi skaitmeninėmis naujovėmis.

http://www.alfa.lt/straipsnis/14697690/Nuo.siol.tevai.gales.sutaupyti.vadoveliams=2012-06-01_16-30/

Dirbdamas su projektais stipriai akcentuoju formaliąją valdymo dalį. Reikalauju iš projektų vadovų ir komandos narių formalizuoti procedūras, atsakomybes, parengti detalius planus ir kontroliuoti projekto eigą. Šiuo įrašu norėčiau paprieštarauti pats sau ir papasakoti apie Mats Engwall straipsnį „No project is an island: linking projects to history and context“, kuris parodo, kad esant aukštam projekto prestižui, dideliam komandos įsitraukimui, pažįstamoms veikloms ir vadovo autoritetui, formalumai nėra tokie būtini. Projektas gali įvykti sėkmingai net ir pažeisdamas pagrindinius projektų valdymo dėsnius.

Tradicinė projektų valdymo teorija  atsiremia į vidinę projekto organizaciją, administracinius metodus ir procedūras, pavyzdžiui planavimą, rezultatų matavimą, kokybės valdymą, koordinavimą, vidines projekto struktūras ir tvarkas, projekto vadovo meistriškumą. Traktuojama, kad projektai yra unikalūs ir skiriasi nuo to, kas buvo daroma iki tol, todėl  jie tarsi atskiriami nuo istorijos ir konteksto.  Engwall straipsnyje nagrinėjami atvejai parodo, kad vidinę projekto dinamiką taip pat įtakoja jo priešistorė, lygiagrečiai projektui vykstantys procesai, numatomi projekto rezultatai ir jo poveikis organizacijai.

Straipsnyje aprašomi du energetikos sektoriaus projektai: pirmasis – hidroelektrinės projektas, kurio tikslas yra senos, istorinę vertę turinčios elektrinės atnaujinimas. Antrasis – elektros perdavimo jungties nutiesimas per Baltijos jūrą į Švediją. Abu projektai maždaug 5 metų trukmės ir panašaus biudžeto.

Lentelėje pateiksiu pagrindinius projektų bruožus.

Atrodo paradoksalu, tačiau elektros perdavimo jungties projekte buvo pažeisti pagrindiniai projektų valdymo principai: projektų vadovas neturėjo formalaus autoriteto, nebuvo formalizuotos procedūros ir projekto organizacinė struktūra, neskirtas pakankamas dėmesys koordinavimui, kontrolei ir planavimui, nepaisant to, projektas buvo užbaigtas laiku, kokybiškai, komanda buvo patenkinta darbų organizavimu ir biudžetas  nebuvo viršytas. Hidroelektrinės projekte situacija buvo priešinga.

Šis paradoksas gali būti paaiškintas tuo, kad vykdomus projektus įtakojo į klasikinę projektų valdymo teoriją neįtraukti faktoriai:

1. Projekto prestižas
2. Projekto komandos patirtis atliekant tam tikro pobūdžio veiklas
3. Projekto valdymo metodikos brandumas/naujumas

Norėdamas, kad projektas būtų sėkmingas, projektų vadovas turėtų

1. Parodyti, kad projektas yra strategiškai svarbus ir techniškai įdomus iššūkis organizacijai, jo rezultatai padarys didelį poveikį.
2. Organizuoti procesą maksimaliai išnaudojant organizacijoje slypinčią patirtį, pritaikant tik būtiniausias inovacijas.
3. Ieškoti balanso tarp vadovėlinių valdymo procedūrų ir racionalaus konkrečiam projektui priimtino valdymo būdo. Atsižvelgti į pagrindinių dalyvių interesus ir istorinį organizacijos kontekstą.

Perfrazuojant šiuos faktorius, galima sakyti, kad projektas turi daug šansų būti nesėkmingas, jeigu

1. Projektas yra  neinovatyvus,  strategiškai nesvarbus, neįdomus ir nedaro didelio poveikio.
2. Projekto komanda neturi daug praktikos atliekant tokio tipo projekto užduotis. Projekto veiklos skiriasi nuo tradiciškai vykdomų.
3. Naudojama nauja vadybinė praktika. Projektų vadovas taiko metodus, kurie yra neįprasti komandai. Komanda neturi praktikos dirbti tokiu būdu valdomame projekte.

Nuo savęs galėčiau pridėti, kad dirbant su išoriniais resursais (oursource) galioja tie patys dėsniai. Nereikia turėti iliuzijų, kad projektas bus įgyvendintas sėkmingai, jei įmonės vidinė projektų valdymo ir vykdomo praktika nebus suderinama su užsakovo lūkesčiais. Derybų metu galima pasiekti pergalių. Pavyzdžiui susidėlioti „teisingą“ darbų procesą, įtraukti papildomus etapus ir ataskaitas. Deja primesti susitarimai galiausiai lieka popieriuje. Pavyzdžiui dirbant su įmone, kuri neturi testavimo proceso į sutartį galima jį įtraukti, tačiau dar nebuvo atvejo, kad testavimas būtų įvykdytas efektyviai. Lygiai tas pats liečia garantinį aptarnavimą. Jeigu įmonė neturi „servisui“ dedikuotų resursų, kyla nuolatinis konfliktas tarp palaikymo darbų ir naujai vykdomų projektų. Suderinus susitarimus dėl priimtinų garantinio aptarnavimo terminų, realūs terminai atsiremia į vykdytojo resursų užimtumą naujuose projektuose.  Norite savaitinių ataskaitų iš įmonės, kuri neturi tokios praktikos? Labai pasiseks jei apskritai būsite informuoti apie darbų eigą.

Pageidaujamą bendradarbiavimo standartą reikia žinoti, tačiau primetinėti jį partneriams yra beprasmiška. Geriau iš karto ieškoti partnerių, kurie turi panašų požiūrį į darbą ir rezultatą.

Lietuvių liaudies patarlė sako, kad “gera pradžia – pusė darbo”. Gerą pradžią patarlėje, galima lyginti su teisingų veiklos tikslų  suformulavimu šiuolaikiniame kontekste. Prieš penkiasdešimt metų, 1961 gegužės 25 d., Amerikos prezidentas Kenedis kongrese paskelbė tikslą, “This nation should commit itself to achieving the goal, before this decade is out, of landing a man on the Moon and returning him safely to Earth.” (Ši tauta turi įsipareigoti pasiekti tikslą, iki dekados pabaigos, nutupdyti žmogų mėnulyje ir grąžinti jį saugiai atgal į žemę).

Tuo tarpu, kai dauguma lyderių kėlė tikslus tapti “geriausiais”, “pažangiausiais”, “didžiausiais” ar dar kitokiais, Kenedis suformulavo paprastą, konkretų ir baigtinį tikslą. Konkreti, baigtinė ir paprasta formuluotė padėjo sutelkti beveik pusę milijono programoje dirbančių žmonių dešimtmečiui bendro tikslo siekimo.

Plačiau apie “The Man on the Moon” standartą skaitykite šiame straipsnyje: http://blogs.hbr.org/cs/2011/05/the_man_on_the_moon_standard.html

East Island dovanų kuponas

SPA centro „East Island“ dovanų kuponų pardavimo programos dėka, www.east-island.lt/dk interneto svetainės lankytojai gali įsigyti trijų skirtingų nominalų dovanų kuponus, už juos atsiskaityti per mokejimai.lt sistemą ir gauti elektroninį kuponą su unikaliu kodu. Kupono kodas galioja keturiuose EA salonuose 4 mėnesius.

Programėlė paprasta – pirkėjas užpildo formą, atsiskaito per mokejimai.lt, informacija apie pardavimą ir atsiskaitymą nusėda į administravimo aplinką, sugeneruojamas dovanų kupono pdf, išsiunčiami pranešimai el. paštu… vualia

East Island dovanų kuponai yra vienas iš savaitgalinių projektų į kuriuos žiūriu kaip į mankštą.

Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)

Mūsų padalinys pateko į teliką :) Na ok, ne pats, bet darbų pavidalu, juos pristato ugdymo plėtotės centro metodininkė Ona Vaščenkienė.

Žr. pirmąją minutę, kurioje pristatoma šiuo metu kuriama elektroninė mokymosi priemonė “Lietuvių kalbos kursas 5-6 klasėms” ir paminima jau sukurtą “Gamta ir žmogus 5-6“.
Respekc projekto komandai, o ypač projekto vadovui Andriui :)

Vakar paleidom akciją atrakciją. Kažką panašaus į viral’ą :) Jo paskirtis – didinti “Oliverio ministerijos” žinomumą.

Oliverio ministerijos žaidimas

Žaidime galima registruoti save ir iki 7 draugų. Laimingoji draugų grupė galės pavakarieniauti restorane. Papildomas prizas – Oliverio knygos 2 draugų grupėms.

Registracijos mikrosaitą konstravome iš keturių dalių. Pirmoji pristato žaidimo esmę, prizus ir knygą. Antrojoje pasirenkami du patiekalai. Trečiojoje vyksta naudotojo registracija. Ketvirtojoje parodomi cross-selingo pasiūlymai. Dalys išdėliotos horizontaliai, taip kad vienu metu ekrane būtų matoma tik viena. Viskas sudėta į vieną puslapį, kad naudotojui reiktų kuo mažiau galvoti prieš įvedant savo ir draugų duomenis.

Šiuo metu draugų el. pašto adresų įvesti nėra būtina. Nežinau ar tai buvo teisingas žingsnis. Iš vienos pusės taip aprodoma pagarba naudotojui, nes leidžia pasirinkti ar spaminti savo draugus ar ne, iš kitos pusės, sumažėja sklaida.

Oliverio knygą galima pavartyti. Tam panaudojome nemokamą http://issuu.com/ įrankį. Kiek teko  analizuoti, jis šiuo metu tai yra vienas patogiausių servisų leidžiančių sukurti “vartomą” knygą. Užtenka įkelti PDF’ą, iš jo sugeneruojamas besivartančių puslapių vaizdelis. Darau prielaidą, kad paprastam naudotojui yra paprasčiau vartyti tokius puslapius, negu siųstis PDF.

Knygą galima ne tik pavartyti, bet iš karto įsigyti knygų klube.

Dabar visur pradėjome dėti linką į AL fan page facebooke ir mygtukus iš addthis. Šį kartą įjungta dalinimosi mygtukų statistika. Pažiūrėsim ar kas nors naudoja šią funkciją. Jos reikalingumas man kelia didelių abejonių. Kažkodėl lietuvos rinkoje nuorodų dalinimasis nėra labai populiarus. Gal kam teko daugiau susidurti su šia funkcija?

Kol kas aktyvumas ne per didžiausias. Bet ir rinkodara dar neįsibėgėjo. Būdų sužinoti apie žaidimą ne per daug. Vyko renginys knygų mugėje ir įdėtas banneris almalittera svetainėje. Pažiūrėsim kaip seksis, kai kitą savaitę paleisime naujienlaiškius :)

Parašykite ką manote apie sprendimą tiek iš rinkodaros, tiek iš web sprendimo pusės.

http://oliveris.almalittera.lt

Verskis.lt kainodara

Užtikau dar vieną kompaniją siūlančią elektroninės interneto parduotuvės nuomą. Tiesa jų paslaugos gerokai brangesnės už anksčiau aptartą freeshop.lt.

Pagal aprašymą, panašu, kad e-komercijos variklis yra jų pačių sukurtas. Parduotuvę galima ne tik išsinuomoti, bet ir nusipirkti. Nuomotis yra privalumas, kadangi prekės papildomai reklamuojamos universalioje parduotuvėje “Virtuali Universalinė Parduotuvė” vup.lt.

Už viso to stovi UAB  “Evispa”.  Save jie prisistato kaip “Sukaupę didelę patirtį interneto svetainių bei internetinių parduotuvių kūrime, siūlome pažangiausius sprendimus Lietuvoje. Mūsų patirtis leidžia teigti, jog žinome kaip geriausiai prisistatyti ir parduoti savo prekes internete.”

Gal teko susidurti su šios kontoros paslaugomis? Įdomu būtų sužinoti įspūdžius. Jei nenorite viešinti savo komentaro, rašykite el. paštu apekstvinas@gmail.com.