Posts Tagged ‘baimė’

Iš Pakalnės kaimelio į Nidą laivu nuplaukėme apytikriai per valandą. Idealus laiko tarpas paganyti akis ir nusnūsti posmelį.

Plaukdami stebime krantą

Krantas stebi mus

Aplink ramuma

Pradėjau moraliai ruoštis kelionei į Herangą. Prieš kiekvieną tolimesnę kelionę viduje jaučiu jaudulį. Nedidelė baimė, kaip smulki dildė švelniai brūžina paširdžius ir skrandį. Nežinau kas baugina labiau – kelionė ar žinojimas, kad tai ką darau – darau negrįžtamai. Baimė neracionali, nes konkrečios priežasties nėra. Jei reikia, galiu sugalvoti priežasčių: pamiršiu pasą – į keltą nespėsiu, nuvilsiu žmones važiuojančius kartu. Nepasiimsiu kimono ir kaukės – negalėsiu dalyvauti teminiame vakarėlyje, nuvilsiu šokių partnerę. Bet priežastys niekinės, nes suvokdamas jas, suvokiu, kad jų nebebijau. Dildę stumdo žinojimas, kad visko prisiminti negaliu, numatyti nenumatomų dalykų nesugebu.  Keltas išplaukia penktadienį iš Rygos. Šeštadienį ryte būsiu Švedijoje.

Besrėbdamas savo vakarinę sriubytę gavau sms nuo kaimyno iš tėviškės…

Sveiki, informuoju, kad išeinu iš darbo, nuo šiol kurį laiką gyvensiu Azijoje. Plačiau: www.cringel.com.

Linkėjimai,
Marius …

Ehm… Perskaičiau Cringel.com – Draugų kompanija ima paskolą ir pusei metų išvažiuoja keliauti po Aziją.

Šaunuoliai, mintis tiesiog iš mano galvos išėmė “I’m so exhausted in my job, I really need half a year of vacation to sort things out and get back on track“…

Jei tai ne socialinė provokacija ar kokia reklaminė akcija, tai pagarbaaaa… ir aš kada nors taip padarysiu! Pažadu, tik paskolos tam reikalui neimsiu :) Ir ne pusei, o kokiems septyniems metams.

O jei tai vis tik reklama ar koks lonelygirl15 klonas – vistiek pagarba :) Gražiai sužaidėt.

… aš tiek kiaušų neturiu…

Kai pagalvoji – kas čia darosi? Ar tai dehumanizuota Lietuva ar tai informacinių technologijų sąlygotas nesveikas gyvenimo tempas, bet troškimą pabėgti nafik nuo visko pastebiu beveik visų bendraamžių galvose. Toks jausmas lyg visuomenė 50 metų mitusi tik dvasia dabar be saiko stengiasi prisiryti. To pasekoje atsiranda nužmogėjimas, hipertrofuotas noras didžiuotis savo sukauptomis “vertybėmis”, panieka visiems pasiekusiems nors kiek mažiau. Savo ruožtu ir paniška baimė “nieko nepasiekti”, verčianti žmones sekintis. Įdomu ar greit išmoksime valdyti savo apetitą. Nors gal tai tik tinginys manyje šneka? Gal “ryti-ryti-ryti” yra normalu? Gal apie prasmės paieškas reikia pradėti galvoti tik prikaupus “lašinių” galinčių išmaitinti tave iki gyvenimo galo?

Štai toks spamas pasiekė mane šiandien… :) Horoskopais netikiu, bet gal kam bus įdomu pasiskaityti…

p.s. jei kartais senai jautėtės beviltiškai – paskaitykite čia :)

(more…)