Lindyhopo maratono dalyviai prieš pradedant. Fotografas: Nadia Gric

Čia visi dar linksmi, švieži ir sausi.

Po maratono, sveikinam nugalėtojus. Fotografas: Andrius Šlimas

O čia jau potni vaniučkos :) Veiksmas truko 16 valandų – šitas skaičius ne į temą, bet for the record užfiksuojam. Apskritai tai ne ilgai, bet ir dėjom iš širdies. Jei dar turėt minkštus batus, o fone kokius filmus rodytų, išvis galima būtų tempti belekiek :)

Ruašiamės "į startą" studijuodami metodinę literatūrą ir masažu. Nuotrauka Nadios

Čia vadinasi kadrai iš pamaivų gyvenimo. Fotografija Nadios

Per pertraukas reik į galvą kraujo susileist, nes visas į kojas subėga. Fotografija Andriaus

Nors kiekvieną 45 minučių raundą gan punktualiai penkiolikai minučių stabdydavo sirena, galiu pasakyti, kad laiko suvokimas tikrai nėra objektyvus. Toks jausmas, kad kai kurie raundai truko po kelias valandas, o kai kurie ne daugiau 15  min.

Aurelijus - nugalėtojas. Nuotrauka Andriaus

Tas bičas ir jo mergikė tikrai NESVEIKI (gerąja to žodžio prasme). DYYYDELĖ Pagarba! :)

Keli pastebėjimai:

1. Po kiekvienos iškritusios poros likusių jėgų kiekis padvigubėdavo.
2. Kai nugirdau, kad salė išnuomota tik iki 12 val., jėgų užtaisas vėlgi padvigubėjo ir laikėsi kokias 4 valandas iki pat 12.
3. Jeigu pertrauka vėluodavo, tai labai sekino jėgas.

Vadinasi norint kažką daryti ilgai, reikia, kad nuolat matytųsi progresas, kurį galima suvokti lyginantis su kitais. Turi būti užbrėžtas aiškus tikslas. Reikalingas ritmas. Prieš pradėdami galvojome, kad pašoksime kokias 3 valandas, bet kai pradėjo kristi konkurentai, pagavo azrtas :)

Norėčiau padėkoti organizatoriams už neišsenkantį entuziazmą. Martynui su Egle, už tai, kad išmokė “vaikščiot” :) ir visiems dalyvavusiems už puikią nuotaiką!  O tau Regina, už tai, kad net ir 16 valandų prašokus vis tiek taip pat malonu, kaip po 1 šokio!

Kaip žinia, po 12 dienos ateina … 13! :) O 13 nieko gero nežada. Su viltimi mikliai parsibelst namo ir griūt į lova nusikapanojau iki mašinos mintyse jau žiūrėdamas 5 Simpsonų sezoną, kur radau siurprizą :)

Keleivio pusės stiklas

Keleivio pusės stiklas iš lauko

Visiška mistika – langas išbelstas, o iš salono nieko nepaimta. Nors ant akių voliojosi iPodo adapteris, telefono pakrovėjas ir šiaip visokio šlamštelio. Taip ir likau nesupratęs. Oh well :) Tegul atsiperka kasko, tuo pačiu ir dureles perdažys :)

Na va, įvykiai užfiksuoti, gamalia eit miegot :) Pabaigai keletas nuolinkų:

• Video reportažas lrytas.lt: Nuvarytus arklius nušauna – pirmą kartą Vilniuje surengtas lindihopo maratonas
• Straipsnis lindyhop.lt: Lindyhopo maratonas truko 16 val. Laimėjo pora Nr. 1.
• Informacija apie maratoną: Rugsėjo 12 d. Lindyhopo Maratonas 2009.
• Nadios nuotraukos facebooke
• Nuotraukos 15min.lt
• Andriaus nuotraukos facebooke
• Visos Nadios nuotraukos Picasoje

Andriaus nugara jo paties nuotraukoje su dvikalbiais komentarais

Nors 100% iki šiol matytų automatinio vertimo sistemų tekstą išverčia ne ypatingai gerai, bet imant domėn Google mastus ir pajėgumus visai tikėtina, kad po 5 metų visas internetas kalbės viena kalba – savo gimtąja. Ypač kai vertimo įrankis prieinamas visiems per Google translate API.

Na gerai gerai, jei žmoniško vertimo negausime, tai bent pasijuokti į valias bus galima.

Kadaise buvo toks Babelio bokštas, kurį žmonės statė, norėdami pasiekti dangų. Ir tarė Viešpats:
- „Žiūrėk! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai tik jų sumanymų pradžia! Ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam.“

Dabar atėjo naujas Viešpats ir pakartos istorijos scenarijų tik  atvirkščiai. Žmonija taps viena tauta, visi kalbės ta pačia kalba ir ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo.

Deja deja… automatinės vertimo programos tarpasmeniniam bendravimui į galvas kol kas dar niekas neįdėjo. Teisus buvo Kamiu, nors ir pradėsime šnekėti tais pačiais žodžiais, bet vis vien visi apie skirtingus dalykus :) Taip, kad nereikia pervertinti naujojo Viešpaties.

Geriau perteikti koncerto nuotaiką padės eksperimentas su soundslides.

Beveik pusę gyvenimo vaikščiojau į mokyklą prie pat Šv. Kotrynos bažnyčios, visą tą laiką ji buvo uždaryta remontui. Kiekvieną kartą buvo įdomu kaip ji atrodo iš vidaus, o vakar, pagaliau, pavyko ten patekti.

Atvirai pasakius – nustebau.

Tikėjausi kažko saldaus, išlaižyto.

Radau visai ką kitą.

Neesu didelis meno žinovas, bet

Likau sužavėtas, mano nuomone, puikaus derinio.

Bažnyčioje palikta daug natūralaus, “žalio” gėrio, matosi laiko randai.

Detalės ypač išryškėja sutemus.

Net angeliukai ne tokie rubuiliukai ;] Ir apskritai nėra banalaus saldumo. Nors gal tai tik mano nuotaika kalta?

Niam niam, tokia mišrainė dar paskaninta puikios muzikos padažu – gerulis!

Būtinai reikia nueiti uždarymo koncertą rugpjūčio 28 d.

Bet baisu grįžt. Kad rankos nedrebėtų, ramsčiausi alkūnėmis į kolonas, ir sulaužiau vieną :( … ups…

Tik niekam nesakykit, a tai po to reiks nupirkt naują ;p

Suma sumarum, Šv. Kotrynos bažnyčia yra spraitas :)

Update 1. Pasigirsiu :) Nusipirkau CD “Kristupo kvintetas”. Big deal? Ogi taip! Būdamas mp3 kartos vaikas nusipirkau PIRMĄ, priedo VISIŠKAI LEGALŲ CD savo gyvenime! Kol kas nesigailiu :)

Update 2. Kristupo kvintetas yra:

• Giedrius Gelgotas (fleita)
• Justė Gelgotaitė (obojus)
• Andrius Žiura (klarnetas)
• Arvydas Valatkevičius (valtorna)
• Žilvinas Smalys (fagotas)