Taip jau nutiko, kad einant į Lietuvių Liaudies kultūros centrą, kuriame vyko pirmasis Lietuvos Lindyhopo maratonas sulaukiau Reginos skambučio. Ji klausė kurį numerį pasirinkti nuo 2 iki 14. Pasiėmėm 2. Pajuokavom, kad antri ir būsim… Antri ir buvom. I togo, 12 dieną prasidėjusiame maratone, paskutinės liko 2 poros, kurių numeriai 1 ir 2, maratonas baigėsi 12 val. Laimėjo pora Nr. 1., antrąją vietą užėmė pora Nr. 2. Gerai, kad kokio 6 ar 13 nepaėmėm :P
Lindyhopo maratono dalyviai prieš pradedant. Fotografas: Nadia Gric
Čia visi dar linksmi, švieži ir sausi.
Po maratono, sveikinam nugalėtojus. Fotografas: Andrius Šlimas
O čia jau potni vaniučkos :) Veiksmas truko 16 valandų – šitas skaičius ne į temą, bet for the record užfiksuojam. Apskritai tai ne ilgai, bet ir dėjom iš širdies. Jei dar turėt minkštus batus, o fone kokius filmus rodytų, išvis galima būtų tempti belekiek :)
Ruašiamės "į startą" studijuodami metodinę literatūrą ir masažu. Nuotrauka Nadios
Čia vadinasi kadrai iš pamaivų gyvenimo. Fotografija Nadios
Per pertraukas reik į galvą kraujo susileist, nes visas į kojas subėga. Fotografija Andriaus
Nors kiekvieną 45 minučių raundą gan punktualiai penkiolikai minučių stabdydavo sirena, galiu pasakyti, kad laiko suvokimas tikrai nėra objektyvus. Toks jausmas, kad kai kurie raundai truko po kelias valandas, o kai kurie ne daugiau 15 min.
Aurelijus - nugalėtojas. Nuotrauka Andriaus
Tas bičas ir jo mergikė tikrai NESVEIKI (gerąja to žodžio prasme). DYYYDELĖ Pagarba! :)
Keli pastebėjimai:
- Po kiekvienos iškritusios poros likusių jėgų kiekis padvigubėdavo.
- Kai nugirdau, kad salė išnuomota tik iki 12 val., jėgų užtaisas vėlgi padvigubėjo ir laikėsi kokias 4 valandas iki pat 12.
- Jeigu pertrauka vėluodavo, tai labai sekino jėgas.
Vadinasi norint kažką daryti ilgai, reikia, kad nuolat matytųsi progresas, kurį galima suvokti lyginantis su kitais. Turi būti užbrėžtas aiškus tikslas. Reikalingas ritmas. Prieš pradėdami galvojome, kad pašoksime kokias 3 valandas, bet kai pradėjo kristi konkurentai, pagavo azrtas :)
Norėčiau padėkoti organizatoriams už neišsenkantį entuziazmą. Martynui su Egle, už tai, kad išmokė “vaikščiot” :) ir visiems dalyvavusiems už puikią nuotaiką! O tau Regina, už tai, kad net ir 16 valandų prašokus vis tiek taip pat malonu, kaip po 1 šokio!
Kaip žinia, po 12 dienos ateina … 13! :) O 13 nieko gero nežada. Su viltimi mikliai parsibelst namo ir griūt į lova nusikapanojau iki mašinos mintyse jau žiūrėdamas 5 Simpsonų sezoną, kur radau siurprizą :)
Keleivio pusės stiklas
Keleivio pusės stiklas iš lauko
Visiška mistika – langas išbelstas, o iš salono nieko nepaimta. Nors ant akių voliojosi iPodo adapteris, telefono pakrovėjas ir šiaip visokio šlamštelio. Taip ir likau nesupratęs. Oh well :) Tegul atsiperka kasko, tuo pačiu ir dureles perdažys :)
Na va, įvykiai užfiksuoti, gamalia eit miegot :) Pabaigai keletas nuolinkų:
Lietuvių Liaudies Kultūros Centras
