Siuntinukas

Šiandien iš Fortako interneto parduotuvės gavau savo užsakytąją atminties kortelę.

Pasidarė keista kad į tokį daiktą gali sutilpti 16 gigabaitų. Taip pat keista, kad jam pristatyti reikia tokios dėžutės :)
p.s. galvojau kad mūsų knygų klubo interneto parduotuvė yra nepatogi… išbandęs fortaką supratau, kad ji tikrai puiki ir patogi.

Įdomu, kad Amazon ir BarnsNoble kovoje pasirodo labai svarbus aspektas – fizinio knygyno egzistavimas. Pasak straipsnio autorių, B&N turi didelį pranašumą kurdami žmonių pasitikėjimą, nes jie yra realybėje egzistuojantis mažmenininkas. Reaguodama į tai, Amazon sudarė sandorį su Target dėl daugiau nei 200 knygynų mažmeninio tinklo įkūrimo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Kindle turi PC ir iPhone  programas knygų skaitymui.

Atsižvelgiant į ketvirtos karto iPhone. 320 dpi ekrano raišką, kuri yra didesnė už spaudos kokybę ir didelį ekraną, reikia jį vertinti kaip rimtą atsvarą „tradiciniams“ e. knygų skaitytuvams (monitoriaus raiška 92 dpi, spaudos ~300 dpi).

Galiausiai, pasirodė pamokų ciklas, kaip reikia gaminti e. knygas.

Šiuo metu galima įsigyti paskaitų ciklus „webcast“ formatu, kuriuose.

eBook 201: eBook Production Intensive WEBcast Series

1. Populiariausi e. knygų formatai, prietaisai ir distribucijos modeliai
2. E. knygų konvertavimas ir formatavimas kindle įrenginiui (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.
3. E. knygų konvertavimas į ePUB. (konvertavimas iš PDF, Word, InDesign ir pan. į HTML). HTML sutvarkymas, stilių pritaikymas, navigacija.

Kaina 125$ arba po 50$ už atskirą temą.

Šaltinių sąrašas:

• The $149 Nook: Is the eReader Battle Over?
  http://www.digitalbookworld.com/2010/the-149-nook-is-the-ereader-battle-over/
• eBook 201: eBook Production Intensive WEBcasts
  http://www.digitalbookworld.com/2010/ebook-201-ebook-production-intensive-webcasts/
• Taming (or Not) the Textbook Market
  http://www.digitalbookworld.com/2010/taming-or-not-the-textbook-market/

Graužikai jama upę

Birželio 5 dieną su kaliega sudalyvavome Vilnius Challenge nuotykių lenktynėse. Super linksmas renginukas. Oficialiuose rezultatuose mūsų komanda “Graužikai” komanda užėmė 81 vietą.

Mėgėjų pogrupyje rungtys nebuvo sudėtingos. Tačiau šiokios tokios patirties turėjimas būtų labai pravertęs. Pavyzdžiui lenktynių pradžioje labai svarbu užsiimti gerą startinę poziciją ir iki pirmų taškų prabėgt labai greitai, nes priešingu atveju dėl pirmų čekpointų teks kovoti su šimtu konkurentų. Vėlesniuose taškuose dalyviai trasoje pasiskirsto tolygiau, todėl tokios problemos nebekyla.

Svarbu turėti tvirtą maišą žemėlapiui. Mūsiškis po antrosios rungties ištirpo. Stebint aplinkinius susidarė įspūdis, kad tokių, laimingų ištirpusių žemėlapių savininkų buvo pakankamai daug. Taip pat praverstų žemėlapio laikiklis dviračiui.

O visa kita tai komandos susižaidimo ir laimės reikalas :) Rungtys nebuvo sunkios. Bėgimo atstumai nedidelis, taškai padėti prie aiškiai išsiskiriančių objektų, lipimas sienele gan paprastas.

Vertindamas renginį tikrai negailiu gerų žodžių organizatoriams, tačiau yra vienas akmenukas į jų daržą. Eilėse prie traversavimo ir plaukimo per upę rungčių teko sugaišti ilgiau nei valandą stovint eilėse.

Šiandien gavau organizatorių naujienlaiškį iš kurio sužinojau, kad gausiu skarelę (buff) ir diplomą, tai visiškai puikiai :)

Šokanti mergaitė. Hoppers vasaros stovykla 2010

Už Svedasų, netoli Juodonių įvyko pirmoji Hoppers vasaros stovykla.

lindyHOP'eriai

Dalyvavo apie 50 žmonių. Vieta ir oras parinkti puikiai!

op!

Savaitgalis pašvęstas šokiams, gerai nuotaikai ir puikiam orui. Labai gerai, kai galima suderinti įvairias veiklas. Pirtis, prūdas, tinklinis ir pasišokimas – dera nepriekaištingai.

Tokį modelį rekomenduoja dauguma rinkodaros specialistų analizuojančių korporatyvinius naujienlaiškius, blogus ar socialinių tinklų puslapius. Viena iš lankytojo prisijaukinimo strategijų yra pateikti savo pranešimą surištą su realią naudą nešančia informacija. Kitais žodžiais tariant, kabliuką užmaskuoti po gera doze jauko :) Žinoma tai tik viena iš strategijų. Tiesmukai ir aiškiai įvardintas pranešimas apie 60% nuolaidą ar galutinį išpardavimą taip pat labai efektyvus būdas. Labai tinkamas trumpalaikiam smūginiam efektui.

Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad šiame naujienlaiškyje radau moksliškai pagrįstą paaiškinimą liaudies išminčiai, kuri byloja, kad burtai nustoja veikti, kai apie juos pradedi kalbėti garsiai. Tikriausiai visi sutiksite, kad burtai vargu ar egzistuoja realybėje, tačiau egzistuoja žmogaus pasąmonė, įtaiga ir saviįtaiga, kuri ir atlieka visą darbą. Naujienlaiškyje pateikiamas straipsnis, kuriame aprašomas tyrimas analizuojantis žmonių savijautos priklausomybę nuo aplinkos, tarkime nuo oro. Tyrimo metu atsitiktine tvarka atrinktų respondentų buvo teiraujamasi ar jie jaučiasi patenkinti savo gyvenimu. Vėliau buvo tikrinama koreliacija tarp tuo metu buvusio oro ir atsakymų. Didžioji dalis respondentų jautėsi labiau patenkinti gyvenimu, kai apklausos metu buvo geras oras. Kol kas visas atrodo pakankamai logiška. Tačiau kitoje tyrimo dalyje, prie užduodant klausimą apie pasitenkinimą gyvenimu, buvo paklausiama koks tuo metu yra oras. Žmogui atsakius į šį klausimą, koreliacija tarp pasitenkinimo laipsnio ir oro išnykdavo. Tai yra, antroji respondentų grupė, kuriems buvo užduodami du klausimai, buvo kur kas mažiau jautri oro sąlygoms. Iš to išplaukia, kad sąmoningai įvertinus nesąmoningai mus veikiančius veiksnius, jie praranda įtaką.

Rezultatai rodo, kad klausimas įtakos turėjo. Antrajame tyrimo etape, sugrupavus žmones į grupes pagal oro sąlygas, tiek ten, kur lijo lietus, tiek ten, kur švietė saulė, žmonės buvo vienodai patenkinti gyvenimu. Vienodai laimingi.

Rašo straipsnio autorius ir padaro tokią išvadą:

Tyrimas aiškiai parodo, kiek nesąmoningi mąstymo procesai lemia nuotaiką ir platesnius egzistencinius vertinimus. Žmonės, nesusimąstydami apie saulę ar lietų už lango, nesąmoningai pasidavė oro įtakai. Tai rodo skirtingi dviejų skirtingų grupių atsakymai į klausimą „kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ Kol šio tyrimo dalyvis nesusimąstė apie orą, laimingesnis buvo tas, už kurio lango švietė saulė, nei tas, už kurio lango lijo lietus. Tačiau vos tik tyrėjai šioje vietoje įjungė sąmoningus mąstymo procesus ir paskatino susimąstyti apie orą (tam ir buvo užduodamas papildomas klausimas „koks pas jus oras?“), oro įtaka nuotaikai ir vertinimui išnyko. Vienodai patenkinti gyvenimu ir laimingi buvo ir tie, ir tie tiriamieji. Sąmoningas mąstymas užblokavo oro įtaką nuotaikai. Kitaip tariant, neleido jaustis gerai, kai už lango švietė saulė.

Mikrosvetainė lankytojui suteikia galimybę atsakius į du klausimus sužinoti kuris iš 7 pozityvaus mąstymo vadovų yra tinkamiausias. Sužinojus kuri knyga yra tinkamiausia, galima ją laimėti. Kiekvieną savaitę mes išrenkame 20 laimingųjų, kurie laimi knygas. Žaidimas prasidėjo balandžio 21 d. vyksta iki gegužės 21 d.

Kiekvienas užsiregistravęs žaidėjas gauna specialų žaidimo kodą, kurį gali pasakyti savo draugams. Kiekvienas naujas žmogus užsiregistravęs su kodu automatiškai padidina savo ir kodo savininko galimybę laimėti dvigubai. Tai reiškia, kad jei su mano kodu užsiregistravo mano draugas, mano ir draugo šansas laimėti dvigubėja. Pakviestų draugų skaičius yra neribojamas. Tai reiškia, kad savo šansą laimėti žaidėjas gali padidinti 2, 4, 7, 20 ir daugiau kartų.

Kurdami mikrosvetainę svarstėme, kaip paskatinti žmones savarankiškai populiarinti žaidimą. Šį kartą nusprendėme jiems dalinti kodus ir skatinti kviesti draugus. Kilo problema kodėl draugas turėtų registruotis su mano kodu ir mažinti savo šansą laimėti, padidindamas mano? Ją išsprendėme padvigubindami tiek besiregistruojančiojo, tiek draugo šansus. Užsiregistravęs su draugo kodu padidinu tiek savo, tiek jo šansus.

Žaidimas išvydo pasaulį balandžio 21 d. Nuo to laiko užsiregistravo daugiau nei 15`000 tūkstančių dalyvių. Jau išdalinta 40 knygų. Vidutiniškai vienas žaidėjas pakvietė po porą draugų. Viso į žaidimą įtraukta virš 50`000 žmonių. Su draugo kodais užsiregistravo maždaug pusė dalyvių.

Konstruodami mikrosvetainę stengėmės aiškiai pasakyti ką žmogus turi padaryti, kad laimėtų žaidime. Pirmame puslapyje užrašėme instrukciją.”Kaip laimėti? 1. Sužinokite, kokia knyga Jums tinkamiausia 2. Registruokitės 3. Laimėkite!”. Informacija apie šanso padidinimą pateikiama tik užsiregistravus, kad neblaškytų besiregistruojančiojo dėmesio.

Tiems kurie nenori atsakinėti į klausimą, kiekvieno puslapio apačioje pateikiamas blokas su knygų katalogu.

Knygas svetainėje galima pavartyti. Pridėti YouTube filmukai susiję su knygos turiniu. Žaidimo reklamai efektyviai panaudojome facebook ir naujienlaiškius. Svetainėje pristatomas knygas galima nusipirkti knygų klube. Tuo tiksliu prie kiekvienos knygos yra nuorodą tiesioginiam pirkimui.

Mokamas vs nemokamas turinys

Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.

Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.

Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.

Atviri vadovėliai

Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.

Puikus filmukas iliustruojantis “atviro” vadovėlio koncepciją.

Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma

Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.

Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.

Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas

Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.

Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.

Žinių patikrinimas

Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.

Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės

Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.

• Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
• Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
• Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
• Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
• Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
• Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
• Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
• Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)

Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.

• Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
• Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
• Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
• Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
• Išnaudojama 3-D technologija
• Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Iššūkiai

Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.

Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.

Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.

Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.

Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.

Marriott Marquis prezentaciją galite atsisiųsti čia: The Future of Digital Textbooks Presentation.

P.s. Dėkui Tomui už surastą prezentaciją ir pagalbą verčiant! :)

Actekų Miau

Actekų Au

Tas kur šeria Miau ir Au

Kodėl actekai? Ogi todėl, kad šiai tautai žiauriai pasisekė, kad nepasisekė. Daugiau nei prieš 3000 metų jie bandė pasigaminti kažką panašaus į alų, bet nesėkmingai. O pasisekė, nes nesėkmės rezultatas buvo – šokoladas. Ech, kad visos mano nesėkmės būtų tokios :P

51-oji kraujo centro klientė

Šiandien Vilniaus kraujo centre apsilankė 54 donorai. Imant po 450 ml kraujo iš kiekvieno išeina du su puse kibiro kraujo.

Iki donoro pensijos man liko 37 kartai. Grubiais paskaičiavimais tiek kartų duosiu kraujo per 15 metų.