Archive for category Kompiuterija
Projektų vadovo galvos skausmai
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Darbai, Kompiuterija, Peizalionės on 11.02.20
Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.
Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.
Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.
Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:
- Entuziastinga pradžia
- Iliuzijų praradimas
- Chaosas
- Kaltųjų ieškojimas
- Nekaltųjų nubaudimas
- Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
- Reikalavimų apibrėžimas
Pabandysiu išvardinti biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.
- Projekto aprašymas.
Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek. - Galimybės.
Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have. - Tikslai.
Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus. - Uždaviniai
Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų. - Poveikis.
Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome. - Apribojimai.
Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas… - Projekto apimtis.
Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus. - Sėkmės kriterijai.
Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai. - Komandos struktūra ir atsakomybės.

Atsakomybės
Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda. - Biudžetas.
Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus. - Komunikacijos planas.
Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus. - Darbų planas.
Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis. - Rizikos planas.

Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai. - Darbų ataskaitos.
Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui. - Pakeitimų valdymas
Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų. - Prielaidos
Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.
Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.
Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?
Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)
Skaitmeninio vadovėlio samprata
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Kompiuterija, Konferencijos, Peizalionės on 11.02.14
2011 m. vasario 2 d., Ugdymo plėtotės centre įvyko diskusija „Skaitmeniniai vadovėliai“. Diskusijoje dalyvavo „Baltų lankų“, „TEV“, „Šviesos“ leidyklų atstovai, ŠMM, Microsoft, žurnalo „Computer Bild Lietuva“, aukštųjų mokyklų atstovai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių kūrėjai, UPC darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Diskusijos pradžioje pasisakė leidyklų atstovai.
„Baltų lankų“ leidybos generalinis direktorius dr. Saulius Žukas savo pasisakyme paminėjo, kad
- Vien Mokymosi objektai netenkina mokytojų poreikio
- Knygos ir skaitmeninis turinys turi vienas kitą papildyti. Svarbu, kad tarp jų būtų ryšys.
- BLK parduoda vadovėlį pirmai klasei su e. priedu
- Leidyklai svarbu gauti finansavimą iš ES lėšų
- E. priemonėse svarbu, kad mokytojas galėtų įsidėti savo turinį.
„Tev“ leidyklos direktorius dr. Elmuntas Žalys:
- Popieriniai leidiniai greitai niekur nedings. Jų dar reikės vaikams ir anūkams.
- Kalbant apie skaitmeninius vadovėlius reikia atskirti du dalykus: turinį ir formą. Turinį gali apibrėžti ir vertinti UPC, tačiau forma turi būti laisva. Leidėjas turi pasirinkti tinkamiausią formą kiekvienu konkrečiu atveju.
- Lenkijoje skaitmeninių mokymo priemonių apibrėžimas egzistuoja jau nuo 2003 metų.
- Dar kartą akcentavo, kad skaitmeninio vadovėlio formos apibrėžti negalima.
„Šviesos“ leidyklos direktorė Asta Verkienė pristatė skaidres. Pačių skaidrių čia netalpinsiu, tačiau pateikiu medžiagą, kurią pasiruošėme ruošdamiesi diskusijai.
Skaitmeninio vadovėlio samprata, esminiai šių vadovėlių turinio ypatumai
1. Skaitmeninio vadovėlio samprata
Skaitmeninio vadovėlio sampratoje siūlome nenagrinėti funkcionalumo klausimų. Kompiuterinės priemonės naudojamos ugdyme mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, skatina mokinių motyvaciją mokytis, ugdo jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuoja mokymąsi. Kiekvienam šių tikslų pasiekti gali būti pasitelktas platus arsenalas priemonių, kurių išvardinimas, atsižvelgiant į sparčią technologijų kaitą, padarytų sampratą trumpalaike. Perkėlus klasikinį vadovėlio ar jo komplekto dalies turinį į elektroninę formą turi būti pasitelktos tos priemonės ir funkcijos, kurios padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Skaitmeninio vadovėlio sampratą reiktų praplėsti iki skaitmeninio vadovėlio komplekto sampratos. Vadovėlio komplektą sudaro vadovėlis, mokytojo knyga ir vadovėlį papildančios mokymo priemonės. Naudodami skaitmeninio vadovėlio terminą stipriai apribojame galimo skaitmeninio turinio spektrą.
Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologija
Norint įvardinti skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologiją galima aprėpti visą vadovėlį plėtojančią medžiagą. Elektroninės gali būti elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, mokytojo knygos, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t. Visos priemonės, kurios padeda mokiniams sutelkti dėmesį, geriau suvokti dalyko temas ir užduotis, geriau įsiminti ir suprasti teikiamą informaciją gali tapti elektroninėmis vadovėlio komplekto dalimis.
Skaitmeninės vadovlėlio komplekto dalys gali būti skirtstomos pagal tikslines auditorijas į mokytojui ir mokiniui skirtas priemones. Mokytojui skirtos priemonės galėtų būti mokytojo knygos, skaidrės, pamokų planai ir t.t. Mokiniui – elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t.
Skaitmeninio turinio dalis vadovėlio komplekte
Perėjimas nuo įprasto prie skaitmeninio vadovėlio komplekto turi vykti palaipsniui didinant elektroninių priemonių kiekį vadovėlio komplekte. Skaitmenines ir įprastas vadovėlio komplekto dalis turi tarpusavyje sieti bendra sudarymo idėja, turinys ir metodinė sąranga. 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d. vykusiame seminare „Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas, kompiuterinių mokymosi priemonių ir virtualių mokymosi aplinkų kūrimas ir taikymas mokymui ir mokymuisi: patirtis ir naujovės Europoje ir pasaulyje“ ekspertai iš Suomijos teigė, kad skaitmenines priemones reikia kurti kaip komplektą su tradicinėmis. Skaitmeninis vadovėlis negali iš karto pakeisti popierinio vadovėlio.
Skaitmeninio vadovėlio komplekto kaina
Skaitmeninio vadovėlio komplektas ar jo dalys negali dramatiškai sumažinti mokymosi priemonių kainos. Tradicinio vadovėlio gamybos kaštai sudaro apie 15% jo kainos. Norint sukurti kokybišką skaitmeninio vadovėlio komplektą reikia investuoti į naujų technologijų įsisavinimą, personalo kompetencijos ugdymą, autorių kompetencijos kėlimą, sudėtingesnio turinio sukūrimą (video, audio, interaktyvumai) pardavimo priemonių pritaikymą ir kitas naujoves. Iš to išplaukia, kad raidė „e“ (arba “s”, jei naudosime terminą “skaitmeninis”) vadovėlio komplekte didina jo kainą.
2. Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas ir pritaikymas ugdymo procese
Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas priklauso nuo pasirinktos formos. Formos sudėtingumas gali vyrauti nuo labai paprasto iki ypatingai sudėtingos. Tai gali būti popierinį leidinį (pavyzdžiui vadovėlį) atkartojantis PDF failas, tokiu atveju ruošimo procesas yra susietas su spaudos maketo formato keitimu. Siekiant papildyti informacijos perteikimo priemonių arsenalą, popierinį turinį galima papildyti specialiai elektroninei terpei sukurtu turiniu. Pavyzdžiui popierinį vadovėlį atkartojančiame skaitmeniniame vadovėlyje, schemas ir modelius padaryti interaktyvius, leidžiančius atlikti eksperimentą. Vietoje iliustracijų galima įdėti video medžiagą. Įgarsinti vadovėlio tekstą ir pan. Dar labiau plečiant priemonės galimybes, galima kurti visiškai savarankišką elektroninį turinį, tokį kaip mokymosi objektai ar perrašyti vadovėlį pritaikant atkūrimui naudojamo įrenginio ypatumams (pvz. iPad).
3. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro vaidmenys skaitmeninių vadovėlių kūrimo procese
Kūrimas
Vykdant pilotionius projektus leidykla investuoja į naujos darbuotojų kompetencijos sukūrimą, techninių sprendimų įsisavinimą, naujos metodikos sukūrimą, išbandymą ir tyrimus. Šios investicijos ne visada pasiteisina.
ŠMM ir UPC galėtų skatinti skaitmeninių vadovėlių komplektų gamybą vykdydamos dalinio finansavimo programą. Programos dėka leidyklos galėtų gauti lėšų e. vadovėlio komplekto dalių sukūrimo pilotiniams projektams ir gamybai.
Sukurtas eksperimentinis turinys turi būti išbandomas mokyklose. Išbandand turinį mokytojai įsisavinaa naujas priemones ir skiria laiko įgyvendindami tyrimui reikalingas veiklas. Mokyklos turėtų būti skatinamos, motyvuotos ir suinteresuotos dalyvauti tokiuose projektuose.
Naujo turinio sukūrimui reikalingi kompetetingi autoriai turintys patirties skaitmeninių priemonių kūrime ir panaudojime.
Mokyklų pasirengimas
Reikia vykdyti šviečiamąją veiklą mokyklose ir didinti supratimą, kad skaitmeninis turinys gali būti mokamas ir perkamas už pinigus.
Turi būti sudarytos sąlygos tinkamai buhalteriškai apskaityti mokyklos įsigytą skaitmeninį turinį. Šiuo metu kyla problemos užpajamuojant skaitmeninį turinį neturintį fizinės formos. Pavyzdžiui prieigą prie mokymosi objektų talpyklos.
Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalys gali būti parduodamos SaaS (Software as a Service) principu arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui.
Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimas
Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimui turi būti sukurtas objektyvus kriterijų rinkinys arba turi būti atsisakyta ministerijos vertinimo.
PVM
Parduodant elektronines priemones taikomas 21% PVM tarifas. Knygoms 9%. Skaitmeninės vadovėlio komplekto dalys turėtų būti prilygintos knygoms.
Diskusija grupėse
Po to diskusija persikėlė į darbo grupes. Darbo grupėse buvo nagrinėjami klausimai:
- Kaip apibrėšime skaitmeninio vadovėlio sąvoką ir kokius požymius išskirsime jį apibūdindami?
- Kaip keičiantis ugdymo turiniui užtikrinsime skaitmeninių vadovėlių kokybė?
- Kaip keisis mokymosi kokybė naudojant skaitmeninius vadovėlius?
Po diskusijos deja nebuvo prieita vieningų išvadų. Tačiau ryškėjo tendencijos:
- Skaitmeninio vadovėlio forma neturėtų būti apibrėžta.
- Turinys turėtų būti vertinamas analogiškai popieriniam turiniui
- Vartotojas turi būti informuotas apie prieinamus pasirinkimus.
- Ministerijos lygiu naudotojams reiki užtikrinti galimybę panaudoti skaitmeninį turinį.
Daugiau informacijos apie renginį Švietimo portale: http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena4318.aspx
Vadovėlių ateitis
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Kompiuterija, Peizalionės on 10.05.12
Į rankas pateko O’Reilly Tools of Change for Publishing Conference, Marriott Marquis skaityto pranešimo skaidrės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių inspiruotų jos įžvalgų apie vadovėlių ateitį. Tai nereiškia, kad jos visos yra tinkamos Lietuvai ir palaikomos Lietuvos leidyklų, bet ignoruoti pasaulines tendencijas būtų nusikalstamas aplaidumas. Prezentacija labiau orientuota į akademinę bendruomenę, bet nematau didelių trukdžių pritaikyti tuos pačius dėsnius mokyklinės literatūros leidybai.
Mokamas vs nemokamas turinys
Kalbant apie faktorius lemiančius elektroninių vadovėlių populiarėjimą pirmiausia reiktų paminėti aukštą tradicinių vadovėlių kainą. Naujoji dėstytojų ir studentų karta, užaugusi su pele rankoje ir googlu, nebejaučia technologinio barjero. Yra pripratusi prie nesuskaičiuojamos galiybės nemokamo turinio ir sunkiai pateisina poreikį leisti didelius pinigus popieriniam vadovėliui.
Skaitmeninio turinio panaudojimas įgalina mokymo procese panaudoti tiek mokamą, tiek nemokamą, internete laisvai prieinamą turinį. Tai yra grėsmė tradiciniam leidėjui, kuris nenori keistis ir žengti koja kojon su progresu. Kaip mokytojo rolė keičiasi iš “visažinio” mokytojo į besimokančiojo kartu su mokiniu, taip leidėjo rolė ugdymo procese turėtų keistis, o gal tiksliau pasakius, plėstis iš autoritetingo turinio kūrėjo į turinio kūrėjo ir agreguotojo bei mokymo(-si) platformos teikėjo.
Veiksnys galintis šiek tiek paguosti leidėjus, yra antrinės vadovėlių rinkos sumažėjimas. Dauguma elektroninių mokymosi priemonių yra teikiamos SaaS (Software as a Service) arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Tradicinio vadovėlio gyvavimo ciklas yra apie 4 metus. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui. Prieigos mokinys negali nei paskolinti, nei perleisti kitam mokiniui.
Atviri vadovėliai
Pasirodė įdomi ir negirdėta mintis apie “atvirus” vadovėlius. Amerikoje jau pradeda atsirasti “atviri” vadovėliai, kurių gali koreguoti bendruomenė. Tiesa tai nevyksta wiki principu, pakeitimai nėra daromi viešai prieinamoje versijoje. Kiekvienam norinčiajam sudaroma galimybė savarankišai platinti savo paredaguotą vadovėlio versiją. Riba tarp popierinio ir skaitmeninio turinio nykstamai mažėja. Skaitmeninio turinio naudotojas priartėja, o kartais ir susitapatina su skaitmeninio turinio autoriumi. Naudotojui suteikiama galimybė išmesti nereikalingus skyrius, pridėti trūkstamą medžiagą bei taisyti tekstą. Tiesa pinigai už tokių vadovėlių pardavimus vis vien patenka į leidyklos kišenę. Leidykla teikia ne tik turinio kūrimo paslaugą, bet kartu ir sukuria platformą turinio panaudojimui, redagavimui ir mokymosi proceso organizavimui. Neredaguotą arba “perrašytą” vadovėlį leidykla gali pigiai atsiųsti PDF’e, už nedidelį mokestį atspausdinti nespalvotai arba pateikti kaip pilnavertį spalvotą leidinį. Labai įdomi galimybė už atskirą, nedidelį mokestį, atsisiųsti tik vieną vadovėlio skyrių. Anoniminiai statistiniai vadovėlio panaudojimo sukuria grįžtamąjį ryšį, remdamasi šiais duomenimis leidykla gali nuolat tobulini leidinį.
Puikus filmukas iliustruojantis “atviro” vadovėlio koncepciją.
Noras mokytis jiems tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir priimtina forma
Žmonės nori mokytis kada patogu ir kur patogu. Knyga yra sena ir patikrinta, bet dauguma mokinių jau nuo mažens naudoja mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius. Ateityje iPad, smartphone ir panašus įrenginiai taps prieinami kiekvienam. Pramogoms ir bendravimui skirti įrenginiai lydintys mus kiekviename žingsnyje netrukus bus nuolat prijungti prie interneto ir taps patogiausia laikmena mokymosi turiniui pateikti.
Postūmį duoda elektroninių ir kitų mobilių įrenginių tinkamų skaitymui populiarėjimas. Tiesa akademinė terpę tam atrodo tinkamesnė. Daugumoje mokyklinių vadovėlių spalvinis turinio išreiškimas yra labai svarbus. E-ink pagrindu veikiančiuose skaitytuvuose negalima išnaudoti visų daugialypės terpės galimybių ir pan. Spalvoti skaitytuvai dar palyginti brangūs, mažų ekranų ir ribotų galimybių, todėl nevisai tinkami pradinei ir vidurinei mokyklai. Didesnį postūmį galėtų padaryti skaitytuvų įsigijimo subsidijavimas.
Bendravimas, bendradarbiavimas ir socialinis ekspertavimas
Augant naudotojui prieinamo turinio kiekiui grįžtamasis ryšys tampa vis svarbesnis ne tik leidėjui, bet ir pačiam naudotojui. Ekspertinis vertinimas esant tokioms apimtims tampa praktiškai neįmanomas. Globalizuojantis švietimo turinio rinkai nei viena švietimo ministerija nesugebėtų suteikti žymų visam mokykloms tinkamam turiniui. Vienintelis būdas įvertinti turinio kokybę tampa kitų naudotojų komentarai. Apie tai daug kalbama europos švietimo ministerijų suvažiavimuose (EMINENT). Europiniu mastu bandoma sukurti mokymosi objektų metaduomenų repozitoriją, kurioje būtų surenkami metaduomenys iš nacionalinių mokymosi objektų metaduomenų repozitorijų. Tuo siekiama nacionalinį skaitmeninį mokymosi turinį paversti globaliu. Šiame kontekste ir iškyla ekspertinio vertinimo problematika.
Ateities vadovėliai sudaro prielaidą bendradarbiauti ir mokytis nuolat. Pasinaudodamas nuorodomis, mokinys gali gilinti savo žinias pasiekdamas papildomus informacijos šaltinius. Elektroninės komunikavimo priemonės ir socialinių tinklų integracija įgalina autorius, mokinius ir skaitytojus nuolat bendrauti.
Žinių patikrinimas
Žinių patikrinimas yra vienas iš procesų, kurio perkėlimas į elektroninę erdvę palengvintų mokytojų darbą ir sudarytų mokiniams prielaidą geriau įvertinti savo sugebėjimus bei atrasti silpnąsias ir stipriąsias vietas. Mokytojas gauna galimybę vienu žvilgsniu įvertinti mokinio ar visos klasės žinias ir išvengia varginančio mechaninio darbo. Norėčiau trumpai papasakoti apie vieną iš įspūdingiausių Vokietijoje matytų elektroninių žinių patikrinimo sistemų. Tai yra leidyklos sukurtas produktas, kuris testo pagrindu leidžia nustatyti mokinio žinių lygį. Sistemoje užkoduoti klausimų rinkiniai, pateikdami po keletą klausimų iš kiekvienos temos parodo koks yra besimokančiojo žinių lygis. Mokytojas gali matyti mokinio temos žinių lygį ne tik individualioje skalėje, bet ir klasės ar mokyklos kontekste. Tokiu būdu sudaroma prielaida įvertinti ar žinių spraga yra individuali mokinio problema ar bendra tendencija. Tai yra tik gėlytės palyginus su funkcija, kuri pagal besimokančiojo testo rezultatus suformuoja personalizuotą pratybų sąsiuvinį. Mokiniui pateikiamos užduotys ir medžiaga, kuri leidžia pagilinti jo žinias būtent toje srityje kur jam to labiausia trūksta. Įsivaizduokite – išsprendei testą, pasitikrinai rezultatus ir sistema tau asmeniškai sugeneruoja vadovėlį ir pratybas.
Svarbiausios elektroninių vadovėlių savybės
Pabaigai keletas skaičių iš “Project Tomorrow” atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 300`000 Amerikos moksleivių. Jų buvo klausiama, kokios savybės jiems atrodo svarbiausios elektroniniuose vadovėliuose.
- Galimybė personalizuoti vadovėli pridedant pastabas ir žymint tekstą (63%)
- Savarankiškas žinių įsivertinimas (62%) arba galimybė mokytis individualiu tempu (or self-paced tutorials – irgi nežinau kaip tiksliai išverst) (46%)
- Nuorodos į realaus laiko duomenis tokius kaip NASA ir Google Earth (52%)
- Tap into an online tutor whenever necessary (53%) (nežinau kaip išverst) :)
- Nuorodos į powerpoint prezentacijas susijusias su vadovėlio turiniu (55%)
- Galimybė mokytis žaidžiant (57%) arba panaudojant animacijas ir simuliacijas (55%)
- Video (51%), videokonferencijos (30%), srities ekspertų podcast’ai (34%)
- Galimybė kurti savo podcastus arba video (48%)
Kas svarbiausia skaityklėse (įrenginiuose skirtuose turiniui pateikti). Mintys, kokios bus ateities technologijos galimybės.
- Įrenginys turės būti lietimui jautrus spalvotas mobilaus telefono, iPod, Kindle, vaizdo kameros ir nešiojamojo kompiuterio hibridas. Neseniai pasirodęs iPad – daugmaž atitinka jų viziją.
- Kursorių užvedus ant žodžio bus pateikiamas jo apibrėžimas, užvedus ant vietovės – paleidžiamas Google Earth puslapis apie tą vietą
- Žemėlapiai ir grafikai bus nebe statiški, bet interaktyvūs.
- Vietoje vieno objektą iliustruojančio paveiksliuko, tekste bus pateikiama galimybė patekti į tokių vaizdų galeriją.
- Išnaudojama 3-D technologija
- Galimybė į skaitmeninį vadovėlį talpinti komentarus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Iššūkiai
Tokia naujovė, kaip elektroninės mokymosi priemonės susiduria su dideliais iššūkiais. “Atvirų” vadovėlių verslo modelis yra dar visiškai naujas ir nepatikrintas. Nemokamai prieinama medžiaga yra labai priklausoma nuo apmokestinamų papildomų paslaugų, tokių kaip spausdinimas pagal pareikalavimą, mokami papildymai ir funkcijos. Akivaizdu, kad kol kas tokie verslo modeliai negali veikti savarankiškai nesubsidijuojami.
Interaktyvus turinys, virtualios bendradarbiavimo erdvės, automatinis žinių vertinimas, žaidimai, simuliacijos, internetiniai vadovai, virtualios realybės aplinkos yra labai brangios priemonės reikalaujančios didelių sukūrimo ir palaikymo investicijų.
Mokytojų ir dėstytojų indėlis yra vis dar labai mažas.
Sudėtinga tarpusavyje suderinti reikalavimus globalioms ir vietinėms rinkoms skirtam skaitmeniniam turiniui.
Iškyla grėsmė formuotis didesnei atskirčiai tarp skirtingų socialinių grupių. Siekiant užtikrinti mokslą, švietimo sistemai tenka užduotis pasirūpinti techninių priemonių prieinamumu visiems socialiniams sluoksniams.
Marriott Marquis prezentaciją galite atsisiųsti čia: The Future of Digital Textbooks Presentation.
P.s. Dėkui Tomui už surastą prezentaciją ir pagalbą verčiant! :)
National geographic jau yra!
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Darbai, Kompiuterija on 09.09.23
Gatvėse jau tikriausiai pastebėjote National Geographic reklamą. Sako ir televizijoje jau sukasi, kadangi tokio daikto neturiu, patikėsiu žodžiu.

National Geographic lauko reklama
Mes (IT’šnikai) savo ruožtu paleidome svetainę www.nationalgeographic.lt.
Svetainė pagal savo sandarą – labai paprasta. Neslėpsiu, pagrindinis jos tikslas – leisti žmonėms prenumeruotis ir atsiskaityti už prenumeratą on-line :)
Prenumeratai skatinti bus dedamas kiekvieno numerio teaser’is – ištraukos iš straipsnių ir nuotraukos. Ech, kaip norėtųsi čia skaityti pilnus straipsnius, bet deja šitas malonumas kiek per brangus.
Svetainės vaizdas minimalistinis, kad neužgožtų pagrindinio grožio – nuotraukų :) Laikomasi bendros stilistikos.
Svetainė dar nėra 100% baigta, todėl jeigu matote kokių tobulintinų vietų, labai laukiu komentarų. Kadangi tai yra pirmoji versija, tikėtina, kad jos formatas ateityje gali vystytis priklausomai nuo žurnalo pasisekimo ir visuomenės reakcijos.
Greičiausiai pasikeitimų bus ir per ateinančias kelias dienas, nes ne visos sumanytos funkcijos jau pilnai įgyvendintos.
Ech, smagu matyti kažką augančio nuo tokio

Minčių žemėlapis
Iki tokio

Pirma vizija
Tada

Galutinis HTML prototipas
Tada Jurgos rankose virstančio į dizainą

Dizainas
Ir galų gale M2 meistrų rankose virstančio į visavertę svetainę :)
Nu va, pasidžiaugiau :) Jei rasit svetainės nesamonių – komentuokit!
Kaip pašalinti Google Analytics Site Overlay?
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Kompiuterija on 09.08.26
Brrr, vieną kartą atsidarius Site Overlay, jis pasilieka visam laikui. Ir niekaip neina jo išjungt neišvalius visų kukių :) Jei susidūrėte su ta pačia problema, sprendimas – pašalinti vieną cookie kuris vadinasi GASO.
Naudojant firefox: Tools > Page info > Security >View Cookies > GASO > Remove Cookie.

GASO pašalinimas
Express erotinis masažas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Kompiuterija, Smaguma on 09.08.11
Ant stalo prisikaupė visokių liekanų po vestuvių. Tame tarpe ir neįvykusio Luko bernvakario dovanų čekis. Gal paimt ir nueit? :) Nebent kas nors norite nusipirkti pigiau negu rinkos kaina…
Smuikininkai
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Kompiuterija on 09.07.21
Rusnė Mataitytė (Lietuva)
Keli kadrai iš Kristupo vasaros festivalio 2009.
2009 m. liepos 19 d., 19 val.
TEL AVIVUI – 100 METŲ
Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30, Vilnius)
Restepka Kristupiečiams už pažangų požiūrį į internetinę rinkodarą.
- Svetainė su renginių kalendoriumi ir aiškiai matomu artimiausiu renginiu
- Naujienlaiškių prenumerata
- Galimybė nusipirkti bilietą per internetą
- Blog’as, deja nelabai gyvas, be RSS prenumeratos :(
- Facebook fanų puslapis, atrodo netgi labai gyvas
http://www.kristupofestivaliai.lt/2009/
P.s. Jei turėsite galimybės pasiklausyti Lioros Gorodnikaitės, nepraliskite! Tai moteris sugebanti savo burna patenkinti visą minią klausytojų. Žiūri (klausai) ir hipnotizuoja. Erdvėje lieka tik jos burna, o viskas aplinkui susilieja.
Kalbėsime viena kalba?
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Kompiuterija, Peizalionės on 09.05.28
Kažkada pakomentavau palatos draugo nuotrauką Picasa Web, dabar pastebėjome, kad mūsų pasišnekėjimą Google’as automatiškai išvertė į anglų kalbą. Dabar komentarai po nuotrauka matomi dviem kalbom.
Andriaus nugara jo paties nuotraukoje su dvikalbiais komentarais
Nors 100% iki šiol matytų automatinio vertimo sistemų tekstą išverčia ne ypatingai gerai, bet imant domėn Google mastus ir pajėgumus visai tikėtina, kad po 5 metų visas internetas kalbės viena kalba – savo gimtąja. Ypač kai vertimo įrankis prieinamas visiems per Google translate API.
Na gerai gerai, jei žmoniško vertimo negausime, tai bent pasijuokti į valias bus galima.
Kadaise buvo toks Babelio bokštas, kurį žmonės statė, norėdami pasiekti dangų. Ir tarė Viešpats:
- „Žiūrėk! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai tik jų sumanymų pradžia! Ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam.“
Dabar atėjo naujas Viešpats ir pakartos istorijos scenarijų tik atvirkščiai. Žmonija taps viena tauta, visi kalbės ta pačia kalba ir ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo.
Deja deja… automatinės vertimo programos tarpasmeniniam bendravimui į galvas kol kas dar niekas neįdėjo. Teisus buvo Kamiu, nors ir pradėsime šnekėti tais pačiais žodžiais, bet vis vien visi apie skirtingus dalykus :) Taip, kad nereikia pervertinti naujojo Viešpaties.
Teksto formatavimas turinio valdymo sistemoje
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Kompiuterija on 09.05.22
Teksto formatavimas nuolatinis interneto svetainių administatorių galvos skausmas. Nekalbėsiu apie teksto kėlimą iš Word’o, nes šios problemos kultūringo sprendimo nežinau.
Tačiau yra kita dažna problema – programuotojai sukuria puikius svetainės šablonus, tačiau pamiršta aprašyti per turinio valdymo sistemą įvedamo teksto stilius.
To pasekoje kyla tipinės problemos:
- Nėra tarpų tarp paragrafų
- Sąrašuose nesimato punkto ženklų
- Keleto lygių sąrašai neatvaizduojami teisingai
- Negražiai atvaizduojamos antraštės (h1, h2, h3…)
- Negražiai vaizduojamos nuorodos
- Lentelės rėmliai negražūs
- Lentelės yra be antraštės (th arba thead) stilių
- Lentelėje tekstas prilipęs prie celės, tai yra nepakankamos paraštės
- Nesimato viršutinių ir apatinių indeksų (subscript, superscript)
- Negražiai atvaizduojama horizontali linija, nėra tarpų prieš ją ir po jos
- Tekste talpinami paveikslėliai prilimpa prie teksto
- Paveikslėliai su nuorodomis įgyja mėlyną rėmelį
Pavyzdžiui čia turėtų būti sąrašas su apvaliais punkto ženklais, deja jų nėra:
Pakurinėjant vis naują svetainę dažniausiai tikrinimu peržiūrėdamas turinį, tačiau retai kuriame puslapyje yra visi minėti atvejai.
Tuo tikslu pasiruošiau html gabalą, kuriame yra kiekvieno atvejo pavyzdys, šį html galima kelti į TVS ir pažiūrėti kaip atrodo rezultatas. Jį galite atsisiųsti iš čią: html byla su įvairiais teksto formatavimo atvejais.
Gal žinote dar kokių tipinių atvejų, kada svetainėse tekstas įvestas svetainėje atrodo blogai dėl netinkamai aprašytų stilių?
p.s. teksto panašaus į tikrą galima prisigeneruoti čia http://lipsum.com/, tačiau geirausia tikrinti su realiais duomenimis.










Recent Comments