Noriu pasidalinti nuostabiu savaitgalio maršrutu, kurį įveikėme traukiniu ir dviračiu paskutinįjį kalendorinį, bet pirmąjį tokį šiltą balandžio savaitgalį.

Kelionę pradėjome Vilniaus traukinių stotyje, už maždaug 20 Lt (žmogui ir dviračiui) įsigydami bilietus iki Zervynų. Po dviejų valandų atkarpos traukiniu, mūsų laukė  55 kilometrai važiavimo dviračiu nuostabiais asfaltuotais Dzūkijos keliukais.

Dviračių maršrutas lengvai įveikiamas net ir pradedantiesiems, kadangi dalinasi į keturis etapus:

1. Zervynos – Ūlos akis (5,5 km). Apžiūrėjome Ūlos kilpą nuo specialiai tam įrengtos apžvalgos aikštelės.
2. Ūlos akis – Marcinkonys  (13 km). Pietavome, pasipildėme vandens atsargas.
3. Marcinkonys – Latežeris (25 km).  Atsigaivinome Latežerio vandeniu ir šildėmės saulutėje ant kranto.
4. Latežeris – Druskininkai (10 km). Pasiekėme tikslą.

Jeigu manote, kad atstumas Jūsų pajėgumui yra per didelis, jį galima sumažinti beveik 20 km., važiuojant traukinių iki pat Marcinkonių, paskutinės maršruto stotelės.

Pirmosios dienos važiavimą baigėme Druskininkuose, kur nakvojome Žaliosios gatvės apartamentuose, dešimties žmonių kompanijai nakvynė kainavo 400 Lt.  Šį namą galiu rekomenduoti dėl nepriekaištingai atlikto euroremonto ir patogios dislokacijos pačiame Druskininkų centre. Name yra 3 atskiri butai po 4 ar daugiau miegamų vietų. Šeimininkas maloniai leidžia pasinaudoti savo šašlykine ir malkomis.

Antrąją dieną grįžome tuo pačiu maršrutu kuriuo atvažiavome.

Atstumai nedideli, todėl į kelionę galima pasiimti tik vandens bei būtiniausias asmeninės higienos priemones, kadangi visa kita įsigyjama Marcinkonyse arba Druskininkuose.

Traukinys iš Vilniaus pajudėjo 10:00, Zervynas pasiekė 11:56. Dviračių maršrutą, visiškai atsipalaidavusiu tempu, įveikėme iki 19 val. Antrąją dieną pajudėjome iš gyvenamos vietos apie 11 val., mynėsi labai gerai, todėl su dviem stotelėmis pavalgyti, Zervynas pasiekėme apie 15 val.

Šį maršrutą dviračiu minu jau antrą kartą, bet vis dar nežinau ar čia pušyno oras prisotintas eterinių aliejų, miškingas kraštovaizdis ar gamtos ramybė, kelionei paskirtas dvi dienas užpildo nuostabiais prisiminimais.

Naudojantiems endomondo: http://www.endomondo.com/routes/52363801, http://www.endomondo.com/workouts/p0Qz6BavwCk

Pasiruošimo checklistas nakvynei bute:

1. Pripompuotos padangos
2. Sutepta grandinė
3. Sureguliuotos sėdynės
4. Atsarginė kamera ar lopų rinkinukas
5. Kameros keitimo priemonės
6. Raktų rinkinukas, būtinai raktas “aštunkė”
7. Pompa
8. Muilas, šampūnas
9. Rankšluostis
10. Dantų šepetėlis, pasta
11. Šlepetės
12. Keli rinkiniai apatinių pasikeitimui
13. Šalmas
14. Termosinė dviračio gertuvė (gėrimas nesušyla saulėje)
15. Daug vandens
16. Pakaitiniai rūbai antrai mynimo dienai
17. Kremas nuo saulės

Sąmata:

1. ~40 Lt kelionė į abu galus traukiniu
2. ~40 Lt nakvynė žmogui
3. ~40 Lt maistas ir gėrimai

Viso savaitgalio kaina: 120 Lt

Pabaigai keletas nuotraukų.

Kovai su saule, reikia išsiteplioti veidą karo spalvomis

Vagone yra tik 3 vietos dviračiams

Ulos akis

Pakelės samanos... fotografavimas - puikus pretekstas pasivolioti

Dviratininkų portretai

Dviratininkų portretai

Dviratininkų portretai

Dviratininkų portretai

Rastgula prie Latežerio

Moteriška rastgula prie Latežerio

Elegantiškos moteriškos pėdutės

Tempimo pratimai po intensyvaus mynimo

Angliavandenių dozė užsislėpusioje kepyklėlėje (http://goo.gl/GZkww)

Kepyklėlės paukštukas tikriausiai truputį padaugino angliavandenių

Angliavandenių akivaizdžiai padaugino ir dviratininkai

Kepyklėlės kieme gyvena Skrudžas Makdakas

Zervynų kaime kryžiai papuošti prijuostėmis (kvartukais)

Migdantis traukinio ratų dunksėjimas keliautojus paskraidino sapnų karalystės pakrasčiu

2012 m. kovo 25 d. (sekmadienį) nuo 10 val. Senasalyje vyks Snaigės žygis atkakliausiems slidinėjimo entuziastams. Startas prie kelio Senasalis – Rokonys parinktas, kad nereikėtų iki miško keliauti pėsčiomis. Praeitą sekmadienį 296 Snaigės dalyviai įsitikino, kad miške prie Barsukynės kalno sniego tiek, jog jo negali nuplauti joks lietus. Žiūrėkite nuotraukas svetainės galerijoje. Kokių nuotolių maršrutai bus paruošti, organizatoriai praneš šeštadienio vakare (Šaltinis: http://zygis.info/).

Na tai iki pasimatymo ten :)

Foto Nr. 2 iš serijos "Pamišę dėl slidinėjimo" (Snaigės žygis 2012.03.18)

http://www.youtube.com/watch?v=jSoTDQKDCJU

Su šia chebryte teko palukėti skrydžio į Telavivą geras 9 valandas.
Izraelyje yra apie 6 mln. gyventojų, iš kurių apie 1 mln. praktikuojantys ortodoksai. Jie dėvi skrybeles, peisus ir juodus švarkus. Ši visuomenės dalis, nors ir nedidelė, tačiau daro didelė įtaką šalies gyvenime. Tarkime pas juos nesenai buvo persuktas laikas, tačiau ne valanda į priekį, kad prailginti dieną, o valanda atgal, kad diena būtų trumpesnė. Iš pirmo žvilgsnio gan keistas sprendimas? Tačiau pagrindas tam yra – ortodoksai šituo metų laiku turi pasninkaut. Jie negali valgyti dieną. Todėl susitrumpino dienos ilgį, kad pasninkas būtų trumpesnis. Va taip :)

Šio filmuko ironija išryškėja atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje antisemitinis judėjimas vienas aktyvesnių, o greta esančioje oro uosto kavinėje barmenai visą vakara leido Ramstein’us :)

Viena Telavivo gyventoja papasakojo, kad visiems pažįstami juodi žydų kostiumai su skrybelėmis yra kilę iš rytų Europos. Jie atsirado ne dabartinėje Izraelio teritorijoje, o kažkur Lietuvoje ar Lenkijoje. Teorijos pagrindimas gan paprastas. Tokio tipo rūbai visiškai nepraktiški vietoje, kur temperatūra vasara yra apie 30-40 laipsnių.

Žydai galvą dengiasi tam skirta kipa – maža plokščia kepuraite, kurią nusiima tik miegodami. Vienas Toros įsakymų draudžia vyrams kirpti ir skusti plaukus ant smilkinių, specialiai paliekant sruogas – peot.

Grįžęs iš Izraelio, ant kabineto durų radau šitą.

Atsargiai, elektroninė leidyba

Autorius nenurodytas.

Nieko gero nežadantis rytas

Tą nieko gero nežadantį  rugsėjo penktosios rytą vaizdas pro langą buvo paskendęs piene.  Kelionę Kauno link pradėjome per Avižienius ir Sudervę, Kernavės kryptimi. Ši atkarpa nepakartojama ryte ir vakare, kai saulė kyla arba leidžiasi. Ją mėgstu, nes darbo reikalais tenka gan dažnai važiuoti į Kauną. Tokiomis dienomis, sunkų rytą, akį džiugina žaliuojantys miškai. Kelionę paįvairina kalvoti pievoti ir slėniuoti fototapetai.  Fototapetų pabaigoje, ties Vieviu kiek išsukome iš įprasto darbinio maršruto, mat reikėjo papietauti didžiausioje Lietuvos kibininėje. Nuo trakų patraukėme Kauno link, per Prienus ir Birštoną. Už Kauno, iki pat jūros, kelias vingiuotas ir įdomus. Nusagstytas lankytinais istoriniais architektūriniais/archeologiniais objektais tinkamais kojoms pramankštinti.

Trupa pertraukėlė netoli Raudonės pilies

Kelionės tikslas – atsipalaidavimas prie jūros. Juk po darbų reikia atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos ramybe. Medituoti besiklausant Baltijos bangų mūšos. Tam labiausiai tinka poilsiautojų tarpe neypatingai populiari Karklė. Čia nuošalu ir yra kur nebrangiai apsistoti. Žmonų nedaug,  jūra nuostabi.

Apibendrinant, Vilnius – Trakai – Birštonas – Prienai – Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Karklė – nelabai originalus tačiau dėl to nė kiek ne mažiau puikus maršrutas poros dienų pasivažinėjimui motociklu. Maršrutas driekiasi šalutiniais panemunės keliais. Ne tos Panemunės, kuri yra prie Pagiegių ir yra mažiausias Lietuvos miestas, o tos, kuri yra kelio atkarpa važiuojant nuo Kauno link Šilutės per Jurbarką ir Pagėgius. Nežinau ar dėl to, kad tai buvo mano pirmoji ilgesnė kelionė motociklu, ar dėl to, kad jos labai reikėjo, bet vėjas išpūtė iš galvos viską ko ten neturėtų būti. Tarsi ilgas bet nesudėtingas, meditatyvinio pobūdžio, leidimasis snieglente nuo mėlynos trasos. Stengtis per daug nereikia. Užtenka atsipalaiduoti ir mėgautis pojūčiais ir vaizdais. Nusileidimas po kurio mintys išsivalo ir palengvėja. Tas nieko gero nežadantis sekmadienio rytas pasirodo iš tiesų žadėjo tris dienas saulės ir giedro dangaus :)

Karklės paplūdimys

Vienintelis dalykas, kuris kiek pagadino nuotaiką, buvo faktas, per kelionę bėris suėdė pusantro litro tepalo. Tai byloja apie bėdas variklyje…

Kelionės statistika: 3 dienos, 800 km, 180 Lt kurui, 80 Lt nakvynei, 40 Lt tepalui.

Dolina Pięciu Stawów Polskich

Vieno paskutiniųjų ilgųjų savaitgalių proga patraukėme visokių (aukštųjų) Tatrų link į Dolina Pięciu Stawów Polskich. Nuo namų pajudėjome apie 7 valandą, Lenkijos platybes įveikėme per maždaug 15 valandų. Laikas ne rekordinis, bet ir važiavome neskubėdami, su nedideliu sustojimu pamiegoti.

Vilnius - Zakopanė, 15 valandų kelio

Kiek pailsėję iškeliavome į trasą. Pirmuosius keletą kilometrų pasikėlėme keltuvu iš Kuznice (924 m). Tuo labai džiaugiuosi, nes net ir nukirpus 4 km keltuvo dalį trasoje užtrukome daugiau nei 10 valandų, sukorėme 15 km. Čia įskaitant stovėjima eilėje prie keltuvo ir kėlimąsi :). Jei būtume pasiryžę eiti visą maršrutą, būtų tekę nuo paskutinių grandinių nulipti jau visai sutemus. Keltuvas kainavo apie 30 Lt.

Aukštųjų Tatrų maršrutas. 1 diena - raudona, 2 diena - žalia, 3 diena - mėlyna spalva.

Pirmosios dienos maršruto pradžia buvo labai atpalaiduojanti, daugiau turistinio pobūdžio.

Sklandytuvas kažkur netoli nuo Svinica viršūnės. 1986 m.

Rasa ir grandinės

Ežeriokas Czarni Staw Gasienicow

Antroji dalis buvo kur kas įdomesnė. Daugiau nei pusę laiko sugaišome karstydamiesi grandinėmis. Ši kelionės dalis pasiekė mano ekstremalumo ribas. Pavargusios rankos vos nulaikė mano svorį stačiose olose. Pradžioje sudėtingi perėjimai atrodė smagūs, bet netrukus pradėjau tikėtis, kad ši grandinė jau paskutinė, tačiau jos vis nesibaigė ir nesibaigė. Tiesa kartais grandines pakeisdavo kopetėlės. Šios atkarpos nuotraukose nefiksavau, nes ne tai buvo galvoje. Lauksiu Mindaugo nuotraukų…

Taigi pirmoji diena: Zakopane, Kuznice, keltuvu į Kasprov vrch, Svinica, Kozi vierch, chata prie ežero Przedni Staw Polski (http://www.piecstawow.pl/en/ceny.html). Kambario negavome, nes buvo savaitgalis, geras oras, žinoma ir atitinkamas kiekis žmonių. Na bet miegoti ant grindų, valgykloje, yra geriau negu miegoti lauke.

Koks skirtumas kur miegoti, svarbu šilta

Antrąją dieną komandos narių norai išsiskyrė. Norėję išnaudoti kiekvieną akimirką iškeliavo tolimuoju taku, o tinginukai kaitinosi saulutėje prie ežero Morskie Oko. Kadangi buvau prie tingiųjų, pasimėgavau 15 km trasyte su nesudėtingais pasikėlimais, apie 10 val., įskaitant poros valandų pasideginimą prie ežero.

Antroji diena ratuku: Przedni Staw Polski, Czarny Staw Polsky, Szpiglasowa Przelesc, Morskie Oko, Swistowa Czuba ir nakvynė toje pačioje chatoje. Šį kartą kambarį užsisakėme iš anksto.

Kai trasa per lengva... einant link Szpiglasowa Przelesc

Chata pod Rysmi (http://www.chatapodrysmi.sk)

Chata pod Rysimi turbūt didžiausia ir populeriausia toje apylinkėje, nes į ją galima privažiuoti su mašina. Sutikome ten kelis lietuvius, kurie taip ir padarė.

Einant takučiu aplink Morskie Oko

Trečioji diena mus pasitiko lietumi. Buvome apsidžiaugę, kad pavyks nemokamai nusimaudyti, beeet, deja lietus pasibaigė prieš pat išeinant. Gerai, kad bent rūkas liko.

Ežeriukas palei chatą

Išeidamasgalvojau, kad užtruksime labai ilgai eidami pėsčiomis visą nuobodžią dalį, kurią eidami pirmyn sutrumpinome keltuvu, tačiau be grandinių visus 15 km pavyko įveikti per 7 su puse valandos.

Raudonasis ežeriokas Czervony Staw

Miškelis pakeliui į Murowaniec

Taigi trečioji diena: Przedni Staw Polski, Wielki Woloszyn, Murowaniec, Kuznice.

Suma sumarum maršrutą vertinu kokiais 9 balais iš 10. Labai gerai suderintos aštrių pojūčių, poilsio ir užburiančių vaizdų dozės. Jei dar kas pastatytų teleportą per Lenkiją… :)

Visa kelionė truko 5 dienas. Kainavo maždaug po 350 Lt kiekvienam iš 4 lengvojo dyzelinio automobilio keleiviui. Ėmėme po 160 zlotų, šių pinigų pilnai pakako išlaidoms Lenkijoje. Didžiąją dalį maisto naudojome atsivežtą iš Lietuvos. Maistas į 350 Lt įskaičiuotas.

Labai užskaitau pagyvenusį, bet labai sėkmingą Magellan Triton 1500 offroad GPS’ą kuriame visas tris dienas sukosi skanuotas žemėlapis. Dienai kelio užteko 2 komplektų, viso 12 vnt. AA dydžio baterijų.

Skanuoto žemėlapio vaizdelis Magellane

Kaip matosi iš vaizdelio, skanuoto žemėlapio visiškai tiksliai užmapinti koordinačių plokštumoje man dar nebuvo pavykę, bet maždaug puskilometriuko paklaida didelės įtakos nedaro, kai svarbu nepražiopsoti trasų susikirtimų. Tame pačiame GPS’e pakurtas iGo sėkmingai parvedė mus į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų čia: http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=65517&id=1386824264

Visby, Gotalnd, Severige

Kraunant daiktus į Mania, taip vadinosi jachta kuria plaukėme, kapitonas pašiepiančiai šypsojo į ūsą. Mat žinodamas, kad kelionė bus ilga, apie pusantros paros į vieną galą, įsimečiau keletą nemenkų knygučių pasiskaitymui.

Baltiškas saulėtekis

Kai išplaukėme į atvirą jūrą, supratau ką reiškė kapitono šypsena. Supimas buvo toks, pykino vien vien sėdint, jau nekalbant apie bandymą susikoncentruot į vieną tašką.

Klaipėdos uostas

Išplaukėme 22 d. 22 val. Maždaug už 24 valandų pasiekėme Burgsviko uostuką, kuriame ir praleidome naktį.

Burgsviko vyšnaitė

Kitą rytą išplaukėme į Visbį. Nedidelį, tačiau Gotlando mastu didžiausią miestuką, katras prilygsta savo dydžiu Vilniaus senamiesčiui.

Visbio senamiesčio gatvelės

Visbis yra turtingas senąja architektūra. Miestelį juosia 13 a. siena. Viduje dar išlikę keletas to paties laikotarpio pilių ir bažnyčių griūvėsiu.

Skėtukai dviračio sėdynėms

Atgal plaukėme apie pusantros paros. Didžiąją dalį pavyko nuplaukti nešamiems vėjo, vidutiniu 6 mazgų greičiu. Kas yra lygu vidutiniu greičiu bėgančio žmogaus greičiui.

Vaizdas nuo Burgsviko prieplaukos

Skrajojantis olandas

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Suma sumarum kelionę ypatingai vertinu nes supratau, kad būriavimas yra ne man. Jokie vaizdai neverti 2 parų gripinės savijautos :P Dar gerai tai, kad įvykdžiau kasmetinę tradiciją vasaros pradžioje aplankyti žuvėdų (žuvėd|ai dgs. (1) istor. kuršius puldinėję normanai. ~as, ~ė dkt. (1) jų žmogus) šalį. Deja į Herrangą šiemet nepavyks nukakt.

BETT paroda

Kiekvieną kartą važiuodamas į parodą tikiuosi kažko naujo, bet kiekvieną kartą pamirštu, kad švietimas nėra sritis stovinti technologiniam ar kūrybiniam avangarde.

Turėjau vilčių pamatyti, kaip elektroniniai skaitytuvai ir elektroninės knygos dramatiškai pakeičia mokymosi procesą, tačiau skaitytuvams pritaikytų produktų neradau, to patį skaitytuvą mačiau vieninteliame stende. O juk neretai mokiniai perka net po du vadovėlio komplektus, kad nereiktų nešiotis. Vieną palieka mokykloje, kitą laiko namuose. Tokio sprendimo kaina vienam dalykui, metams gali sudaryti iki 150 Lt. Sudėjus dubliavimo kainą skaitytuvas galėtų atsipirkti per kelis metus. Turbūt būtų vienas fantastiškiausių dalykų, jei visi vadovėliai sutilptų į vieną lengvutį prietaisėlį. Fantastišku jis liks ne mažiau 5 metų :)

Norėjau pažiūrėti, kiek pasaulis yra pažengęs mokymosi socialiniuose tinkluose klausimu. Pamačiau ankstesniais metais stebėtą tęstinumą. Visi kalba apie mokinių e-portfolio blogų pavidalu ir wiki panaudojimą bendradarbiavimui. Karts nuo karto šmėsčioja twitteris ir dar kelios smulkesnės panašaus pobūdžio platformos. Pasikeitė tai, kad sumažėjo entuziazmas vikių ir blogų atžvilgiu.

Matyti, kad anksčiau labai stiprūs offlininiai produktai po truputį užleidžia savo dominuojančias pozicijas internetiniam turiniui. Internetines ir neinternetines priemonės funkciniu požiūriu jau beveik susilygino, todėl pagrindinis faktorius lemiantis paplitimą – distribucijos paprastumas.

Microsoft gan stipriai laikosi rinkoje. Yra nemažai sprendimų SharePoint platformai. Mačiau kelis produktus Silverlight pagrindu.

Žiūrėdamas į tai kas vyksta pasaulyje ir tai ką leidžiame mes matau daug skirtingų strategijų ir metodų, tačiau daugumai jų būdinga problema – uždarumas. Dažniausiai naudojama Flash technologija, PDF ar kitos, kurių failai yra uždari. Pedagogas negali jais manipuliuoti. Tai yra stiprus progreso stabdis. Naudojant formatą, kurio failų negalima laisvai redaguoti, gamintojas prisiima visažinio rolę ir grįžta į pirmos kartos interneto filosofiją. Neesu MS fanas, tačiau manau, kad mokyklai reiktų daugiau medžiagos powerpoint reprezentacijų forma ar word dokumentais. Kad mokytojas galėtų pats pasiredaguoti medžiagą, išsiimti jos dalį ar leisti vaikams ją panaudoti savo kūrybiniuose darbuose.

Na o čia truputis vaizdinės medžiagos, kurią šiandien gavau iš direktorės post’ui pagyvinti. Kelionės pabaigoje pasijutau kiek nualintas. Žodis nualintas čia gal ne visai tinka, nes Guiness turbūt ne visai alus :P

Padidėjusio žinių bagažo prislėgti ilsimės oro uoste

Pagrindinis vizito ten tikslas buvo Capela dos Ossos. Tai 15-16 a. koplyčia, pastatyta iš daugiau nei 5000 žmonių kaulų. Turbūt tais laikais buvo visai nekokia situacija su statybinėmis medžiagomis.

Capela padaryta mažiausiai iš 5000 žmonių kaulų

Virš koplyčios įėjimo arkos yra išgraviruoti žodžiai Nós ossos que aqui estamos pelos vossos esperamos - „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“. Tai turbūt ilgiausia portugališka frazė kurią išmokau :)

Neblogas būdas pasilaidoti - prisilipdyti savo skeletą ant sienos... nuomotam bute :p

Ant sienos kabo dekoro elementas, kurio nenorėtumėte matyti savo svetainėje.

Vyro ir vaiko griaučiai su odos likučiais

Capela dos Ossos yra viena iš Igreja de São Francisco koplyčių

Vaizdelis įspūdingas, bet ypatingos atmosferos nesijaučia, matyt ją išvėdino turistai :)

Marija ir kūdikėlis

Eina peklon kaip gerai būtų grįžti ten :) Žmonės kalba, kad dabar ten virš 20 laipsnių šilumos… Ech :)

Romėniška Dianos šventykla

Linkėjimai nuo greta esančio 2 iksų akropolio :)

Kažkur po 2 valandų budraus miego traukinyje, pasiekėme paskirties tašką.

Tikslas - Marcinkonys

Tarėme kelis palaikymo žodžius nuostolingajam ir patraukėme tyrinėti apylinkių.

Iš Vilniaus per Varėną į Marcinkonis traukinys atvyksta tris kartus per dieną

Ilgai netrukę užkalbinome teritorine prasme didžiausio Lietuvos kaimo stoties darbuotoją, kuris papasakojo, kad šiai stočiai netrukus sukakos 150 metų, ji yra autentiškos konstrukcijos ir pastatyta iš “staradrevo”.

Paslaugus stoties darbuotojas pasidalino žiniomis apie stotį ir Marcinkonis

Sužinoję kurioje pusėje Čepkelių raistas, parduotuvė, paštas ir biblioteka, patraukėme centro link.

Domėjomės parduotuvėje KOOPS vykstančiomis akcijomis

Nežinau kokių genetinių mutacijų dėka, vietiniai gyventojai yra gerokai mažesnio nei vidutinis ūgio.

Vidutinio ūgio Marcinkonių gyventoja grįžta namo iš parduotuvės KOOPS

Dar kartą kirtome geležinkelio infrastruktūrą ir patraukėme Čepkelių raisto link.

Marcinkonys - paskutinė maršruto stotelė

Toliau kelio nebėra - Baltarusijos toliai pasiekiami tik žvilgsniu

Techninė profilaktika parodė, kad įrengimai veikiai patikimai

Apie nepriekaištingą įrengimų veikimą pranešėme sutartiniu ženklu, gulėjusiu greta bėgių

Vingiuojantis takelis vedė mus rasito link.

Vingiuotasis

Vištiena

Kuro atsargas naudojome taupiai, tačiau jau kelionės pradžioje paaiškėjo, kad prognozės buvo optimistinės.

Originalaus gėrimo etiketėje puikuojasi užrašas "Receptas pripažintas išradimu"

Kai kojos pradėjo nebelaikyti, teko eiti rankomis.

Keliauninkas ilsina kojas

Netikėtai kelią pastojo draudžiamieji ženklai. Buvome įgavę drąsos, todėl perspėjimų nepaisėme.

Nusikaltimo vietoje užklupti pažeidėjai slepia veidus iš gėdos

Ir štai! Pagaliau! Pasiekėme legendomis apipintojo Čepkelių raisto pakraštį.

Čepkelių raistas!

Vietovės klimatas yra vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Tačiau, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, pasižymi didesniais sezoniniais temperatūros kontrastais. Raisto apylinkėse vasara bene šilčiausia Lietuvoje.

- Wikipedija

Nesuvaldomas džiaugsmas

Ech, kiek teigiamų emocijų sukėlė įspūdingos Čepkelių raisto apylinkės.

"Jaučiu emocinį pakylėjimą", dalinosi išgyvenimais keliautoja Lina

Patenkinti aplankėme Marcinkonių etnografinį muziejų.

Etnografinio muziejaus Marcinkonyse prieigos

Aš tokiose kaimo vietose nesilankau.

Patikino mus KOOPS prekybos centro pardavėja paklausta nuomonės apie kaimo alubarį. Tai paskatino mus išsiaiškinti, kodėl ši vieta prieinama ne kiekvienam

"Dėmesio, atsinešti alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai kavinėje vartoti griežtai draudžiama"

Priežastis buvo akivaizdi. Taupi kooperacininkė negalėjo susitaikyti su griežtomis taisyklėmis.

Tiek fiziškai, tiek dvasiškai pakylėti ir patenkinti kelione grįžome atgal į Vilnių.

Tuo ir baigsiu savo trumpą pasakojimą apie šilčiausią, didžiausią, humoro grupelės “Spanguolė” garsinamą Lietuvos kaimą – Marcinkonis.

Išsamesnis fotoreportažas:

Ėjom ėjom ėjom

Pėsčiom ėjom 3 naktis ir 3 dienas, bet niekur toli nenuėjom, nes pasirodė, kad ėjom ne į ta stotį, tad supratę savo klaidą kaip mat grįžome į teisingą kelią.

Savo traukinį atpažinome iš raudonos kraujo spalvos

Pakeliui teko bendrauti su vietiniais. Jie buvo ksenofobai, todėl bendravo su mumis atsargiai, tarsi per stiklo sieną.

Atsargieji vietiniai

Į tikslą nukakome sėkmingai. Čia iš karto puolėme tikrinti ar mūsų turimas žemėlapis nemeluoja. Sutapo viskas išskyrus užrašą didelėmis raidėmis. Ant mūsiškio buvo parašyta “Lisboa”, ant vietinio – “Sintra”. Klastos čia neįtarėme, kelionei tokie smulkūs neatitikimai kliūčių nesudarė.

Sintros žemėlapis

Sintros prieigos buvo išdabintos bauginančiomis galvomis, išgąstingu žvilgsniu stebinčiomis praeivių žingsnius. Tai tikriausiai kritę atėjūnai nebyliai perspėja apie tykančius pavojus.

Nebylus perspėjimas apie tykantį pavojų

Norėdami patekti į karališkąją vasaros rezidenciją turėjome kirsti pasakų sodą ir pakilti į kalną, kurio viršūnę gaubė migla.  Sode mus viliojo pauostyti nuodingi žiedynai.

Gundė nuodingi žiedynai

Kelią pastojo nuožmus RAMBLYS!

RAMBLYS!!!

Plikomis rankomis dorojome negailestingai spygliais badančius kovinius ežius.

Kovinius ežius dorojome plikomis rankomis

Ištroškę ir pavargę stojome prie jaunystės šaltinio, iš kurio gerdami vietiniai niekada nepasensta.

Gerdami iš stebuklingo šaltinio vietiniai lieka amžinai jauni

Net ir atsipalaidavę poilsiui nuolat įtemptai stebėjome aplinka bandydami išvengti sarginių puošybinių detalių užhipnotizuojančių nekviestuosius ir nuvedančių juos į pražūtį.

Hipnodiskiniai puošybos elementai

Išbadėjus po ilgos kelionės teko vogti mūro sienomis apsaugotus uždraustus vaisius.

Uždraustieji vaisiai čia atitverti aukštomis mūro sienomis

Deja, tik vėliau supratome, kad tai buvo spąstai.

Paragavę vaisių negrįžtamai susitraukėme

Įveikę pirmąjį išbandymų ratą pasiekėme ūkanotojo kalno prieigas, kurį kaip kokį Olimpą gaubė klaidinanti migla.

Kalną gaubė migla

Mūsų smegenis iščiulpti kėsinosi nuo medžių kabančios užsimaskavusios gyvatės.

Gyvatės kabo ant medžių užsimaskavusios ir kesinasi į smegenis

Teko įveikti vaiduokliškus gynybinius įtvirtinimus.

Vaiduokliško vaizdo gynybinis bokštas

Juose įkalintos furijos laidė užkeikimus, tačiau neįveikė mūsų valios.

Furijos buvo įkalintos gynybiniuose bokštuose

Pakeliui matėme užkerėtą princesę ilgesingu žvilgsniu žiūrinčią į tolį ir laukiančią savo princo ant sparnuoto žirgo. Akivaizdu, kad princas jau gerokai vėlavo.

Užkerėtos pincesės žvilgsnis buvo ilgesingas

Deja pasiekus išsvajotąjį kelionės tikslą, pasirodė, kad ne sezono metu karalių pilis restauruojama ir todėl nedirba. O restauruoja pilis jie čia iš pagrindų, pirmiausia išrenka po akmenuką ir po to vėl surenka. Mes atėjome būtent tuo metu, kada ji buvo išrinkta į akmenukus.

Restauruojama karalių pilis

Rytinis fligelis - miegamieji kambariai

Na ką gi, kelionės juk žavios ne dėl tikslo pasiekimo, o dėl proceso, todėl per daug nenusiminėme.

Pamatai

Apsisukome, įsijungėme savo Jet-Pack’us ir parskridome namo.

Jet-pack'ai parskraidino mus namo

O čia visos fočkės