Archive for category Foto
Kraujas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on March 10th, 2010
51-oji kraujo centro klientė
Šiandien Vilniaus kraujo centre apsilankė 54 donorai. Imant po 450 ml kraujo iš kiekvieno išeina du su puse kibiro kraujo.
Iki donoro pensijos man liko 37 kartai. Grubiais paskaičiavimais tiek kartų duosiu kraujo per 15 metų.
Kovo 8
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on March 8th, 2010
Norėčiau pasveiktini mylimas ir mylinčias moteris tarptautinės moterų solidarumo dienos proga. Palinkėti, kad Jų vyrai atsigręžtų į Antikos tradicijas ir šiandieną praleistų ne kariaudami, o su Jomis. Ta proga norėčiau pasidalinti Kaziuko mugėje užmatytos dovanos-su-potekste vaizdu.
Auskarai su potekste :)
Mūsų darbo kolektyvas sudarytas Pareto principu ir šiandien tie 80% mane baugina :)
Snaigės žygiai slidėmis
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on March 7th, 2010
Užšalęs ežeras labai tinka mokytis čiuožti freestyle
Šią žiemą visiškai netikėtai suradau alternatyvą kalnų slidinėjimui. Lygumų slidės žinoma nesuteikia viso adrenalino, kurį galima patirti leidžiantis su snieglente, tačiau šį trūkumą puikiai kompensuoja kokybiškas fizinis krūvis ir galimybė slidinėti kelis kartus per savaitę neišsimušant iš darbinio ritmo.
Žiema išpuolė puiki. Pernai gal porą kartų ir būtų pavykę iščiuožti. Pagal prognozę dar savaitėlę kitą pavyks pasimėgauti sniegu.
Pradėjęs pasakoti pažįstamiems apie savo naują pomėgį neretai sulaukiu klausimo apie trasas. Ogi tokių nuolat esančių trasų turbūt nėra, tačiau kiekvieną savaitę vyksta SNAIGĖS žygiai. Snaigės žygius organizuoja visuomeninė organizacija Lietuvos Keliautojų Sąjunga, kuri 1991 metais išsivystė iš daugiau nei 60 metų veikusios Lietuvos turizmo sąjungos. Snaigės skelbimus apie artimiausius Snaigės žygius galima rasti svetainėje http://www.turistas.lt/. Yra žmonių, kuriuos baido organizuoti žygiai, nes atrodo, kad jiems turi būti pasiruošęs ar atitikti kokius nors standartus. Šiuo atveju Snaigė tinkamas pasirinkimas tiek pradinukui, tiek entuziastui. Kiekvieno žygio metu būna parengtos 3 trasos, maždaug 4, 8 ir 16 km., todėl kiekvienas gali pasirinkti jam patinkantį atstumą. Registruotis nereikia. Starto ir finišo laikas labai plataus diapazono, o svarbiausia, kad prie finišo laukia puodas nemokamos karštos arbatos ir lipdukas. Surinkus 5 lipdukus gali gauti ženkliuką :)
Šiandien kaziukas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto on March 6th, 2010
Šėlstantis Kaziuko kašikas baido maksimos maišeliu nešiną miestietį
Kaziuko mugė šiemet itin skaitlinga prekeiviais. Prekystalių virtinė prasidėjo rotušės aikštėje, atsišakojo į Barboros Radvilaitės gatvę, link užupio, o baigėsi Gedimino prospekto pabaigoje, kažkur gal net netoli seimo. Girdėjau, kad užupyje vyksta alternatyvi mugė, kurioje parsiduoda visokie meninykai. Įdomu kaip jie pasižiūrėjo į mugės liaudies amatus.
Pavyko rasti tikros juodos duonos iškeptos iš raugo. Dabar didžioji dalis duonų kildinamos mielėmis, dėl to praranda autentiškas skonio savybes. Rauginta duona turi stiproką rūgštelės prieskonį.
Aptikau grikių lukštų pardavėjus. Pas juos galima nusipirkti grikių lukštų ir prikimšti (beveik) savom rankom pasisiūdintą sėdmaišį. Kilogramas kainuoja apie 4 litus. Sėdmaišiui reikia apie 15-20.
p.s. Vakar Rammstein kalė į klyną. Šaunuoliai – degino daug ugnies ant scenos ir dar nupurškė žiūrovus puta iš falo formos patrankos :) Žiūrovai buvo patenkinti.
Rammsteinai svaidosi ugnimi (nuotrauka vogta)
Pokerio vakaras
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto on January 31st, 2010
BETT show 2010
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, kelionės on January 18th, 2010
BETT paroda yra didžiausias pasaulyje švietimo technologijų renginys vykstantis Londone. Šiemet jį lankėme sausio 14-16 dienomis. Pabandysiu grubiai apžvelgti pagrindines tendencijas.
Kiekvieną kartą važiuodamas į parodą tikiuosi kažko naujo, bet kiekvieną kartą pamirštu, kad švietimas nėra sritis stovinti technologiniam ar kūrybiniam avangarde.
Turėjau vilčių pamatyti, kaip elektroniniai skaitytuvai ir elektroninės knygos dramatiškai pakeičia mokymosi procesą, tačiau skaitytuvams pritaikytų produktų neradau, to patį skaitytuvą mačiau vieninteliame stende. O juk neretai mokiniai perka net po du vadovėlio komplektus, kad nereiktų nešiotis. Vieną palieka mokykloje, kitą laiko namuose. Tokio sprendimo kaina vienam dalykui, metams gali sudaryti iki 150 Lt. Sudėjus dubliavimo kainą skaitytuvas galėtų atsipirkti per kelis metus. Turbūt būtų vienas fantastiškiausių dalykų, jei visi vadovėliai sutilptų į vieną lengvutį prietaisėlį. Fantastišku jis liks ne mažiau 5 metų :)
Norėjau pažiūrėti, kiek pasaulis yra pažengęs mokymosi socialiniuose tinkluose klausimu. Pamačiau ankstesniais metais stebėtą tęstinumą. Visi kalba apie mokinių e-portfolio blogų pavidalu ir wiki panaudojimą bendradarbiavimui. Karts nuo karto šmėsčioja twitteris ir dar kelios smulkesnės panašaus pobūdžio platformos. Pasikeitė tai, kad sumažėjo entuziazmas vikių ir blogų atžvilgiu.
Matyti, kad anksčiau labai stiprūs offlininiai produktai po truputį užleidžia savo dominuojančias pozicijas internetiniam turiniui. Internetines ir neinternetines priemonės funkciniu požiūriu jau beveik susilygino, todėl pagrindinis faktorius lemiantis paplitimą – distribucijos paprastumas.
Microsoft gan stipriai laikosi rinkoje. Yra nemažai sprendimų SharePoint platformai. Mačiau kelis produktus Silverlight pagrindu.
Žiūrėdamas į tai kas vyksta pasaulyje ir tai ką leidžiame mes matau daug skirtingų strategijų ir metodų, tačiau daugumai jų būdinga problema – uždarumas. Dažniausiai naudojama Flash technologija, PDF ar kitos, kurių failai yra uždari. Pedagogas negali jais manipuliuoti. Tai yra stiprus progreso stabdis. Naudojant formatą, kurio failų negalima laisvai redaguoti, gamintojas prisiima visažinio rolę ir grįžta į pirmos kartos interneto filosofiją. Neesu MS fanas, tačiau manau, kad mokyklai reiktų daugiau medžiagos powerpoint reprezentacijų forma ar word dokumentais. Kad mokytojas galėtų pats pasiredaguoti medžiagą, išsiimti jos dalį ar leisti vaikams ją panaudoti savo kūrybiniuose darbuose.
Na o čia truputis vaizdinės medžiagos, kurią šiandien gavau iš direktorės post’ui pagyvinti. Kelionės pabaigoje pasijutau kiek nualintas. Žodis nualintas čia gal ne visai tinka, nes Guiness turbūt ne visai alus :P
Padidėjusio žinių bagažo prislėgti ilsimės oro uoste
Akimirka Evoroje
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on November 9th, 2009
Kai lankėme viduramžiais statytą bažnyčią, ten vyko krikštynos. Ant bažnyčios suolo gulėjo muzikanto paliktas gitaros futliaras.
Gitaros futliaras ant bažnyčios suolo
Évora
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, kelionės on November 8th, 2009
Évora – miestukas kuriam skyriau vieną dieną Portugalijoje. Jis yra 130 km. nuo Lisabonos arba 2 valandos gražių vaizdų pro langą (arba miego:) traukiniu.
Pagrindinis vizito ten tikslas buvo Capela dos Ossos. Tai 15-16 a. koplyčia, pastatyta iš daugiau nei 5000 žmonių kaulų. Turbūt tais laikais buvo visai nekokia situacija su statybinėmis medžiagomis.
Capela padaryta mažiausiai iš 5000 žmonių kaulų
Virš koplyčios įėjimo arkos yra išgraviruoti žodžiai Nós ossos que aqui estamos pelos vossos esperamos - „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“. Tai turbūt ilgiausia portugališka frazė kurią išmokau :)
Neblogas būdas pasilaidoti - prisilipdyti savo skeletą ant sienos... nuomotam bute :p
Ant sienos kabo dekoro elementas, kurio nenorėtumėte matyti savo svetainėje.
Vyro ir vaiko griaučiai su odos likučiais
Capela dos Ossos yra viena iš Igreja de São Francisco koplyčių
Vaizdelis įspūdingas, bet ypatingos atmosferos nesijaučia, matyt ją išvėdino turistai :)
Marija ir kūdikėlis
Eina peklon kaip gerai būtų grįžti ten :) Žmonės kalba, kad dabar ten virš 20 laipsnių šilumos… Ech :)
Romėniška Dianos šventykla
Linkėjimai nuo greta esančio 2 iksų akropolio :)
Marcinkonys
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės, kelionės on November 1st, 2009
Sužinoję, kad Lietuvos geležinkeliai ketina atsisakyti nuostolingo maršruto Vilnius – Marcinkonys – Varėna, kaip mat suskubome juo pasinaudoti. Juk ką gali žinoti – gal paskutinis kartas. Lietuvos geležinkelių darbuotojų teigimu, vidutiniškai Zervynų ir Marcinkonių stotelėse įlipo po 2 keleivius, tad daugiau nei padvigubinome statistinį keleivių skaičių.
Kažkur po 2 valandų budraus miego traukinyje, pasiekėme paskirties tašką.
Tikslas - Marcinkonys
Tarėme kelis palaikymo žodžius nuostolingajam ir patraukėme tyrinėti apylinkių.
Iš Vilniaus per Varėną į Marcinkonis traukinys atvyksta tris kartus per dieną
Ilgai netrukę užkalbinome teritorine prasme didžiausio Lietuvos kaimo stoties darbuotoją, kuris papasakojo, kad šiai stočiai netrukus sukakos 150 metų, ji yra autentiškos konstrukcijos ir pastatyta iš “staradrevo”.
Paslaugus stoties darbuotojas pasidalino žiniomis apie stotį ir Marcinkonis
Sužinoję kurioje pusėje Čepkelių raistas, parduotuvė, paštas ir biblioteka, patraukėme centro link.
Domėjomės parduotuvėje KOOPS vykstančiomis akcijomis
Nežinau kokių genetinių mutacijų dėka, vietiniai gyventojai yra gerokai mažesnio nei vidutinis ūgio.
Vidutinio ūgio Marcinkonių gyventoja grįžta namo iš parduotuvės KOOPS
Dar kartą kirtome geležinkelio infrastruktūrą ir patraukėme Čepkelių raisto link.
Marcinkonys - paskutinė maršruto stotelė
Toliau kelio nebėra - Baltarusijos toliai pasiekiami tik žvilgsniu
Techninė profilaktika parodė, kad įrengimai veikiai patikimai
Apie nepriekaištingą įrengimų veikimą pranešėme sutartiniu ženklu, gulėjusiu greta bėgių
Vingiuojantis takelis vedė mus rasito link.
Vingiuotasis
Vištiena
Kuro atsargas naudojome taupiai, tačiau jau kelionės pradžioje paaiškėjo, kad prognozės buvo optimistinės.
Originalaus gėrimo etiketėje puikuojasi užrašas "Receptas pripažintas išradimu"
Kai kojos pradėjo nebelaikyti, teko eiti rankomis.
Keliauninkas ilsina kojas
Netikėtai kelią pastojo draudžiamieji ženklai. Buvome įgavę drąsos, todėl perspėjimų nepaisėme.
Nusikaltimo vietoje užklupti pažeidėjai slepia veidus iš gėdos
Ir štai! Pagaliau! Pasiekėme legendomis apipintojo Čepkelių raisto pakraštį.
Čepkelių raistas!
Vietovės klimatas yra vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Tačiau, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, pasižymi didesniais sezoniniais temperatūros kontrastais. Raisto apylinkėse vasara bene šilčiausia Lietuvoje.
- Wikipedija
Nesuvaldomas džiaugsmas
Ech, kiek teigiamų emocijų sukėlė įspūdingos Čepkelių raisto apylinkės.
"Jaučiu emocinį pakylėjimą", dalinosi išgyvenimais keliautoja Lina
Patenkinti aplankėme Marcinkonių etnografinį muziejų.
Etnografinio muziejaus Marcinkonyse prieigos
Aš tokiose kaimo vietose nesilankau.
Patikino mus KOOPS prekybos centro pardavėja paklausta nuomonės apie kaimo alubarį. Tai paskatino mus išsiaiškinti, kodėl ši vieta prieinama ne kiekvienam
"Dėmesio, atsinešti alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai kavinėje vartoti griežtai draudžiama"
Priežastis buvo akivaizdi. Taupi kooperacininkė negalėjo susitaikyti su griežtomis taisyklėmis.
Tiek fiziškai, tiek dvasiškai pakylėti ir patenkinti kelione grįžome atgal į Vilnių.
Tuo ir baigsiu savo trumpą pasakojimą apie šilčiausią, didžiausią, humoro grupelės “Spanguolė” garsinamą Lietuvos kaimą – Marcinkonis.
Išsamesnis fotoreportažas:
Krikštas
Posted by Darius Aphex Ratkevičius in Foto, Peizalionės on October 29th, 2009
Vaikštinėdamas po Lisabonos Oriente rajonėlį, pataikiau į studikų krikštynas.
Panardinimas į vandenį krikšto metu simbolizuoja palaidojimą kartu su Kristumi, išnirimas iš vandens – prisikėlimą kartu su Kristumi
Krikštynos tarsi gairė žyminti vieno etapo pabaigą ir naujo pradžią. Kaip milestone’as projekte. Kai mokiausi kas yra work breakdown structure (WBS), buvo sunku suprasti kam reikalingi milestone’ai. Juk darbų pradžios ir pabaigos ir taip aiškios. Praktikoje, kai per medžius miško nesimato, milestone’ai praverčia bendresnio vaizdo susidarymui. Dabar, kai bandau eliminuoti polinkį į micromanagement’ą, milestone’ų paskirtis na lico. O jei projekto dalyvius po kiekvieno milestone’o nardint į vandenį, kad geriau jaustųsi projekto timeline’as…?… :p
Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.
Kitas krikšto aspektas – priklausomybės kokiai nors grupei paskelbimas su atitinkamų regalijų perdavimu. Galima pasvarstyti – kam reikalingos ceremonijos, inauguracijos, atidaromieji ir uždaromieji susirinkimai? Dalyvaujant ceremonijoje, grupės narių akivaizdoje, viešai deklaruojamos nario teisės ir priimamos pareigos. Atsiranda ne tik formali ir asmeninė atsakomybė prieš projekto vadovą, bet kur kas stipresnis jausmas, kad esi įsipareigojęs grupei. Žmogaus išvedimas iš rutinos, nuokrypis nuo normalios kasdienybės ryškiau užsifiksuoja tiek krikštijamojo tiek kitų grupės narių sąmonėje.
Kaip tokiu atveju vertinti kūdikių krikštą? Visiškai nedemokratiška :) Nors šeima turbūt ne ta vieta, kur reiktų demokratijos ieškot.
Prie fočkės dar pareklamysiu:
Jeigu nebūtų šiandien darbinga diena, nebūčiau užsisėdėjęs darbe iki belekiek, būčiau nuėjęs į parodą Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Važiuoju į darbą ir jau kokią savaitę jų reklama akis bado – Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970. Jamam šitą reikalą ryt!
Cold War Modern
Recent Comments