filmas

Šrekas trečiasis originalo kalba visai neblogas savo žanro atstovas, stebuklo nesitikėkite, vis tik 3 dalis, bet pažiūrėti verta.

Žiūrint ne kartą nustebino veikėjų mimikų realistiškumas. Panašu, kad 3d grafika kinematografijoje žengia į priekį. Kaip kontrastą pamenu gumines final fantasy galvas, šrekas šiuo požiūriu pranašesnis. Herojai stebėtinai kokybiškai atkartoja savo prototipų veido išraiškas, emocijas, kurios atrodo beveik žmogiškai…

Visai tikėtina, kad per ateinančius penkis metus technologijų dėka filmuose pradės prisikėlinėti seniai mirę aktoriai. O tada kinas bus miręs, lygiai taip pat, kaip mirė fotografija atsiradus skaitmenai. Kinematografai išsivaduos iš fizinių formos suvaržymų. Emocijos, formos, nuotaika nebeteks prasmės, lygiai kaip tuščiai dabar atrodo efektai, kai žinai, kad tai tėra pikselių žaismas.

Kita vertus, galima pasvajoti, kaip laisvai liesis kūrėjų fantazija, ir kaip sunku bus aktoriams, kai kiekviename filme galės vaidinti briusas vilisas, madona, elvis…

Maya Deren filmų retrospektyva, penktadienio vakaras, didžiule asketiška erdvė Vilniaus geležinkelio stotyje.

Pirmieji avangardinio kino žingsniai praeito amžiaus viduryje. Moteris kino kūrėja. Nespalvota 16mm juosta ir projektoriaus traškesys.

Reginys įsimintinas, renginys vertas dėmesio.

See yourself:

Meshes of the Afternoon (1943)

[youtube watch?v=sbJKyLXoqXc]

[youtube watch?v=0GsNqHnbAWs]

Ritual in Transfigured Time (1946)

[youtube watch?v=xrWNXLPFz40]

Receptas kaip išgelbėti žmogų vorą: nupjaunam garso takeli, užgrojam tribal ritmus, persukam visą tai ant nespalvotos paglamžytos juostos ir sutrumpinam iki 30 min iškirpdami 5 min. atkarpas atsitiktine tvarka… ganunaši puikuš gurmaniškaš kinaš ;]

Kam nepatinka kinoklejonės, būtinai pažiūrėkite laukinius šernus, dedu šiam filmui didelį, riebų +. Jį žiūrint galima perdozuoti vitamino C.

O geriausias derinukas: Deren + Šernai per vieną vakarą… labai subalansuoja.

Next stop: Andrei Tarkovsky, Stalker (1979)

Jei paklausite, kur praleidau penktadienio vakarą…

Pelkėje, atsakysiu aš :)

Pavažiavus keletą kilometrų senuoju plentu į Trakus galima aptikti Varnikų draustinio pažintinį taką. Sprendžiant pagal šiukšlių kiekį, žmonių ten lankosi nedaug. Takelis medinis, todėl kojų neišsitepsite. Įrengtos salelės su suoliukais. Ideali vieta praleisti ramią saulėtą dieną vaikštinėjant gamtoje.

P.s. Žiūrėjau 300. Filmas geras, užskaitau, tačiau didesnį pliusą dedu sincity :)

P.p.s. Vis tylos minute pagerbkime iš blogų pasaulio pasitraukusį Arnoldą a.k.a žudyk reklamą. Gaila, kad mus palikai, blogsfera be tavęs nebebus tokia kaip buvo…

Puiki pasaka suaugusiems, užburiančios erdvės. Guillermo Del Toro savam stiliuje (žr.: “pragaro vaikis“).

Rekomenduoju :)

Vakar žiūrėjau Apocalypto. Geras filmas. Visiškai Gipsoniškas… mėsos, kančios, apeigos, kultūros, medžioklė. Labai žiaurus, bet tikrai geras :) Kalbant apie medžioklę – štai kokį beast’ą turime namie :D

Galima pažymėti varnelę ir ties šiuo filmu. Bet ne daugiau, tokio tipo filmuose vienas pagrindinių dalykų yra nuotaika, detalės, atmosfera, galų gale pasakojimo eiga (juk tai yra pasaka!!!?), o žiūrint eragoną susidaro įspūdis, kad filmą režisavo vaikas sėdintis su pultu rankose ir prasukinėjantis scenas ieškodamas įdomesnių vaizdų…

Įsivaizduokite, kad Trakų pilyje kas nors išklojo grindis laminatu, išlygino sienas gipskartoniu ir sustatė plastikinius langus – eragonas yra kažkas panašaus.

Tik pažiūrėkite į užguitus partizanus-pasipriešinimo kovotojus – blizgantys auksiniai šarvai, rožiniai skruostukai, keraminiai_neonu_švytintys dantys. WTF?

Herojai šabloniški, neišvystyti, beveidžiai ir nuspėjami, o jų veiksmai visiškai nemotyvuoti.

Na nebetęsiu :)

Atsiprašau visų, kuriems filmas patiko – visa ką pasakiau yra tik mho.

Gerulis. Rekomenduoju. Dainingi slimai valdo :)

Snaigė buvo sterilizuota ir negana to – savaitei apsaugota pati nuo savęs. Gaila žiūrėti, o naktimis vaidenasi priekaištaujančios kiaušidės…

P.s. rekomenduoju pažiūrėti babelį. Geras filmas. Bredas pitas nors ir apsiraukšlėjo visas, bet vis vien per saldžiai atrodo :)

Šakės. 20 minučių laukimo. Bilietai 2 eilėj. Ir visa tai likus 3 h iki seanso.

Lietuviai išprotėjo dėl kino!

Panašu, kad tai ne vienkartinis reiškinys…

Tylos garsai šiandien mane užbūrė. Aplodismentai DJ Deficitas. Aplodismentai gerb. „Mergaitė su dežute“ („Dievuška s korobkoi“). Atvirai pasakius, buvau gerokai nusivylęs kinu, tačiau atgavau tikėjimą :) Kai saka – in dog we trust. Skelbiu Mergaitę su dėžute geriausiu šio pusmečio filmu.

Tikiuosi filmo autoriai ir įgarsintojai nesupyks, jei įmesiu 10 min ištraukėlę.

aaaa… kas groja nuo 4 min 33 sec? Kur groja DJ deficitas?! Ir iš vis, iš kur ji atsirado? Prisimenu ją iš mokyklos, kažkada net pažinojau, bet dabar niekaip vardo neatgaminu :( Ir neišdrįsau po seanso prieiti padėkoti už puikų set’ą. Šito sau ilgai neatleisiu :) Jei netyčia, mistiniu būdu, ši žinutė bus išgirsta – Ačiū tau deficite už puikų vakarą!