Author Archive

Londone kasmet vyksta paroda, sutrumpintai vadinama BETT. Tai yra didžiausia švietimo informacinių technologijų paroda pasaulyje. Jau keletą metų iš eilės joje semiuosi patirties.

Šiais metais ji sulaukė virš 600 dalyvių ir 40`000 dalyvių iš viso pasaulio. Paroda auga, šiemet paroda pritraukė 14% daugiau mokytojų negu 2011. 50% padidėjo susidomėjimas iš darželinio ir priešmokyklinio sektoriaus. Paroda darosi vis labiau tarptautinė, šiais metais užsienio lankytojų skaičius padidėjo 17%.

Bendrovė “TechSmit” atliko tyrimą, kurio metu bandė išsiaiškinti ko žmonės labiausiai ieško parodoje. Tyrimas rodo, keletą pagrindinių sričių:

1. Mobilieji įrenginiai ir planšetiniai kompiuteriai

2. Interaktyvios lentos

3. Nešiojamieji kompiuteriai

4. Skaitmeninis turinys dalyko mokymui

Po vizito pabandžiau apibendrinti pagrindines parodos kryptis, kurias įžvelgiau pats. Tai yra:

1. Tobulėjančios interaktyvios lentos
2. iPad ir kiti mobilieji įrenginiai
3. 3d
4. Mokomosios programėlės telefonams
5. Debesų kompiuterija

Tobulėjančios interaktyvios lentos dabar reaguoja į prisilietimą pirštu ir pieštuku, multitouch ir gestus. Tai reiškia, iki šiol mokiniai skirtingų gamintojų lentas galėdavo valdyti tik specialiais pieštukais arba tik rankomis. Rankomis būdavo nepatogu rašyti, o pieštuko atveju apsunkindavo tai, kad reikia naudoti papildomą įrankį. Naujausios lentos leidžia naudoti tiek pieštuką, tiek pirštus. Multitouch priemonės leidžia valdyti lentą abiejų rankų gestais. Kitas multitouch privalumas – galimybė lentą naudoti keliese. Iki šiol lentą galėjo naudoti tik mokytojas arba vaikas, dabar vienu metu lentoje dirbti gali kartu mokytojas ir vaikas arba keli vaikai.

iPad ir kiti mobilieji įrenginiai.

Reaguodami į iPad sėkmę, kiti techninės įrangos gamintojai rinkai pasiūlė naujas planšetės interpretacijas. Populiarėja Android platforma. Mano požiūriu planšetiniai kompiuteriai kol kas yra labiau tinkami savarankiškam mokymuisi namuose arba kaip pagalba mokytojui pamokos metu. Tarkime interaktyvios lentos valdymui nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui “Total mobility” įrenginys.

3D

Tobulėjant ekranų technologijoms ir mažėjant kainoms, pagrindinė šios srities problema yra akiniai. Klasės akinių komplektas gali būti brangesnis už projektorių ir interaktyvią lentą kartu sudėjus.

Debesų kompiuterija

Informacijai ir paslaugoms keliantis į debesis, mokykloms vis mažiau reikės rūpintis infrastruktūros problemomis. Debesų kompiuterija suteiks tiek resursų kiek tuo metu bus reikalinga. Supaprastės programinės ir techninės įrangos priežiūra, kadangi mokyklai reiks rūpintis tik nuomos sutarties pratęsimu, duomenimis ir naudotojų kvalifikacija.

Lietuvių liaudies patarlė sako, kad “gera pradžia – pusė darbo”. Gerą pradžią patarlėje, galima lyginti su teisingų veiklos tikslų  suformulavimu šiuolaikiniame kontekste. Prieš penkiasdešimt metų, 1961 gegužės 25 d., Amerikos prezidentas Kenedis kongrese paskelbė tikslą, “This nation should commit itself to achieving the goal, before this decade is out, of landing a man on the Moon and returning him safely to Earth.” (Ši tauta turi įsipareigoti pasiekti tikslą, iki dekados pabaigos, nutupdyti žmogų mėnulyje ir grąžinti jį saugiai atgal į žemę).

Tuo tarpu, kai dauguma lyderių kėlė tikslus tapti “geriausiais”, “pažangiausiais”, “didžiausiais” ar dar kitokiais, Kenedis suformulavo paprastą, konkretų ir baigtinį tikslą. Konkreti, baigtinė ir paprasta formuluotė padėjo sutelkti beveik pusę milijono programoje dirbančių žmonių dešimtmečiui bendro tikslo siekimo.

Plačiau apie “The Man on the Moon” standartą skaitykite šiame straipsnyje: http://blogs.hbr.org/cs/2011/05/the_man_on_the_moon_standard.html

Vašingtono Universiteto  atliktas tyrimas parodė, kad mažiau nei 40 procentų dalyvaujančių studentų pasiliko prie elektroninės skaityklės, praėjus 7 mėnesiams. Likusieji grįžo prie popierinių užrašų ir įprastų knygų skaitymo.

Visas straipsnis čia: http://www.skaitykit.lt/elektroniniai-vadoveliai-nera-labai-patogus-tyrimas.htm

Interaktyvi lenta Promethean ActivBoard Šviesos stende

Šiais metais Vilniaus knygų mugė buvo rekordinė tiek žmonių skaičiumi, tiek pardavimais. Neminint virš 2`500 autografų išdalinusio Algimanto Čekuolio ir pusės milijono litų apyvartos (daugiau negu prieškriziniais 2008 metais), noriu pasidžiaugti, tuo, kad pirmą kartą VKM Šviesos stende puikavosi interaktyvi lenta.

Stende dirbusieji juokavo, kad interaktyvi lenta tapo vieta, kur tėvai atveda pažaisti savo vaikus :) Juokai juokais, bet akivaizdu, kad vaikai rodo didelį susidomėjimą šia technologija ir įsisavina ją be jokių trukdžių.

East Island dovanų kuponas

SPA centro „East Island“ dovanų kuponų pardavimo programos dėka, www.east-island.lt/dk interneto svetainės lankytojai gali įsigyti trijų skirtingų nominalų dovanų kuponus, už juos atsiskaityti per mokejimai.lt sistemą ir gauti elektroninį kuponą su unikaliu kodu. Kupono kodas galioja keturiuose EA salonuose 4 mėnesius.

Programėlė paprasta – pirkėjas užpildo formą, atsiskaito per mokejimai.lt, informacija apie pardavimą ir atsiskaitymą nusėda į administravimo aplinką, sugeneruojamas dovanų kupono pdf, išsiunčiami pranešimai el. paštu… vualia

East Island dovanų kuponai yra vienas iš savaitgalinių projektų į kuriuos žiūriu kaip į mankštą.

Šiame įraše kalbėsiu apie keletą projekto valdymo aspektų, kurie man neduoda ramybės darbe.

Keisdamas darbo specifiką tolstu nuo praktinės veiklos. Jau kuris laikas dirbu svetimomis rankomis. Pagrindiniais darbo įrankiais tapo Excel’is, Word’as, Powerpoint’as ir Project’as. Skirtingai nuo programavimo, vadybos negali pasitreniruoti sėdėdamas prie kompiuterio per naktį. Todėl retkarčiais sąmoningai pasiimu darbų įvairesnėms smegenų dalims pramankštinti. Kai kurie projektai tampa smėlio dėžė naujiems darbo metodams išbandyti.

Sakoma, kad “apetitas auga bevalgant”, šis dėsnis ypatingai stipriai veikia informacinių technologijų srityje. Dauguma freelancerių ir UAB’ų skundžiasi, kad užsakovų poreikiai nuolat keičiasi, todėl kinta darbų apimtis, auga sąnaudos, projektai vėluoja. Užbaigus projektus paaiškėja, kad rezultatas neatitinka lūkesčių. Darau prielaidą, kad tikslingai ir pakankamai komunikuojant, atliekant pakankamai biurokratijos, galima išvengti apimties didinimo, pakeitimų ir terminų nesilaikymo, ir galų gale po to sekančios raganų medžioklės.

Klasikinėje projektų valdymo literatūroje aprašomos stadijos, kurias praeina blogai valdomas projektas:

1. Entuziastinga pradžia
2. Iliuzijų praradimas
3. Chaosas
4. Kaltųjų ieškojimas
5. Nekaltųjų nubaudimas
6. Nenusipelniusiųjų apdovanojimas
7. Reikalavimų apibrėžimas

Pabandysiu išvardinti  biurokratines projekto vadovo užduotis ir praktikas, kurios padeda išvengti minėto scenarijaus.

1. Projekto aprašymas.
   Padeda susiderinti supratimą apie tai ko norima pasiekti vykdant projektą. Aprašymas turi būti lengvai suprantamas, toks kokį galėtum išberti važiuodamas liftu per 30 sek.
2. Galimybės.
   Verslo kalba aprašyti motyvai, kodėl vykdomas projektas. Aiškinantis šią vietą dažnai galima nuspręsti kas yra must have ir kas yra nice to have.
3. Tikslai.
   Nepamirškime apie SMART akronimą. Verčiant į lietuvių kalbą, tikslas turi būti: paprastai ir aiškiai įvardintas, pamatuojamas, paskiriamas, realistinis, apibrėžtas laike. Šaltiniuose galima rasti ir kitokių vertimų, tačiau šis man atrodo pakankamai tikslus.
4. Uždaviniai
   Įvardinant uždavinius paaiškėja, kokias veiklų grupes reikės daryti norint pasiekti tikslų.
5. Poveikis.
   Projekto įgyvendinimo poveikis verslui, operacijoms, darbui, kitiems projektams, technologijai ir sistemoms. Aiškinants šią dalį paaiškėja ar atsižvelgta į visus dalyvius. Išaiškėja ką pamiršome.
6. Apribojimai.
   Išoriniai veiksniai ribojantys projekto įgyvendinimą. Resursai, laikas, biudžetas…
7. Projekto apimtis.
   Tiksliai įvardintos projekto ribos. Nustatoma kas bus daroma projekte ir kas nebus daroma projekte. Tariantis dėl darbų apimties dažnai susitariama, kad dalis pageidaujamų veiklų nebus vykdoma dėl laiko ar resursų stokos. Pasibaigus projektui tokie susitarimai dažnai pasimiršta. O tada įrodyk, kad ne kupranugaris :) Jeigu lygintume 6 ir 7 aspektus – apribojimai yra sunkiai keičiami ar visai nekeičiami išorės veiksniai, o projekto apimtis, sąmoningai projekto vadovo įvardintos veiklų ribos apibrėžiančios darbus.
8. Sėkmės kriterijai.
   Pamatuojami rodikliai, kad projektas jau pabaigtas. Paprastai labai panašu į tikslus, bet įvardinami detaliau. Vienam tikslui pasiekti gali būti keli kriterijai.
9. Komandos struktūra ir atsakomybės.
   

   Atsakomybės

   
   Paaiškėja kas ką daro ir už ką atsako. Galų gale, paaiškėja, kas nebus padaryta, nes nėra kam to daryti. Pasitaiko sričių “našlaičių”, už kurias niekas neatsako, o tai yra potenciali bėda.

10. Biudžetas.
    Kiek kainuos projektas. Kada vykdomi atsiskaitymai. Kada gaunamos įplaukos. Finansininkai kartais reikalauja biudžetą išdėlioti pamėnesiui ar ketvirčiais, kad galėtų planuoti pinigų srautus.
11. Komunikacijos planas.
    Projekto vadovas yra tarpininkas tarp užsakovo, projekto komandos ir savo valdžios. Užsakovas gali būti atstovaujamas vadybininko, tačiau reikia nepamiršti ir jo vadovų. Projekto komandą gali sudaryti žmonės iš tarpusavyje nesusijusių ir retai komunikuojančių padalinių. Valdžiai informacija įdomi ne taip dažnai ir ne taip detaliai. Dažniausiai su jais reikia kalbėti per laiko ir biudžeto parametrus.
12. Darbų planas.
    Geriausia, kai darbų planą sudaro darbo pavadinimas, pradžia, pabaiga, atsakingas asmuo, trukmė valandomis ir darbo aprašymas. Aprašymas reikalingas, nes skaitantieji planą ne visada vienodai supranta ką reiškia vienas ar kitas terminas ar kokiomis priemonėmis jis turės būti atliktas. Praverčia ganto diagramos. Iš gerai parengto plano lengva išfiltruoti kiekvieno komandos nario asmenines užduotis.
13. Rizikos planas.
    Priverčia susimąstyti apie galimas bėdas. Padeda joms pasiruošti. Koreguoja lūkesčius. Dažniausiai pasitaikančios rizikos: techninės klaidos, komandos kaita, komandos narių kompetencijos trūkumas, laiko viršyjimas, biudžeto viršyjimas, reikalavimų pasikeitimai, nepakankamas vadybos dėmesys projektui, nepakankamai greitas užsakovo atsakymas į klausimus ir sprendimų priėmimas, planavimo klaidos, plane pražiopsoti darbai, prioritetų pasikeitimas, neteisingas mokymosi kreivės nustatymas, nekokybiški įrankiai.
14. Darbų ataskaitos.
    Atrodo savaime suprantama :) Bet praktikoje sunkiai įgyvendinama. Ši dalis iš projekto vadovo reikalauja didelio užsispyrimo. Projekto komanda juk ir taip turi labai daug darbų. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių projekto sveikatos indikacijų. Yra toks terminas, kaip MBWA “Management by wondering around”. Lietuviškai: vadovavimas vaikštinėjant. Projektų vadovas sukiojasi prie komandos ir apie projekto būseną sužino neformaliais būdais. Tačiau ką daryti, kai komanda keliuose miestuose? Kaip išklausti tikslesnių prognozių. Ne visi komandos nariai yra atviri. Ne visi sugeba racionaliai įvertinti darbų progresą ir esamos situacijos įtaką rytojaus darbams. Atsižvelgiant į tai, manau, kad ataskaitos apie darbus turėtų būti teikiamos formaliai. Jose turėtų atsispindėti faktiškai prie užduoties sugaištas laikas, kad projektų vadovas galėtų atlikti plano ir fakto analizę. Labai sveika šiose ataskaitose numatyti vietą plano korekcijų įvardinimui.
15. Pakeitimų valdymas
    Visi projekto komandos, užsakovo ar vadovybės inicijuoti pakeitimai turi būti dokumentuojami. Turi būti vertinamas jų poveikis projektui. Projekto vadovas yra vienintelis žmogus žinantis, darbų visumą ir apimti, todėl jo pareiga paaiškinti aplinkiniams kaip vienas ar kitas pakeitimas įtakos projektą. Per lengvai sutinkant su siūlomais pakeitimais, projektų vadovas stato visą projektą į pavojų.
16. Prielaidos
    Projektui įvykti turi būti sukurtos tam tikros prielaidos. Skirti resursai ar padaryti organizaciniai pokyčiai. Tai yra išoriniai, neprojektiniai veiksniai, kurių buvimas sąlygoja projekto sėkmę.

Aptartos temos yra klausimai apie kuriuos projektų vadovas turi pagalvoti ir darbai, kuriuos turi padaryti. Priklausomai nuo pasitikėjimo savimi, atsakymus galima aprašyti ir pasirašyti. Galima palikti galvoje. Bet nepagalvoti apie juos negalima.

Tokią praktiką taikau daugelyje savo projektų, tačiau vieno, žmogaus projektai yra per mažos apimties, kad galima būtų prieiti išvadų. Todėl klausiu Jūsų: ką byloja Jūsų patirtis? Dirbdami informacinių technologijų ar susijusiose srityse tikriausiai dažnai susiduriate su panašiomis problemomis. Kokia Jūsų patirtis projekto valdymo klausimu? Kur slypi didžiausios rizikos? Apimtis, laikas, lūkesčiai? Gal turite praktinių patarimų?

Naudota literatūra:
Organizations Through the Eyes of a Project Manager (2002)

Eglė ir Martynas

Po pasirodymo

Pirmoji bliuzo naktis Hopperiuose. 2011.02.12

2011 m. vasario 2 d., Ugdymo plėtotės centre įvyko diskusija „Skaitmeniniai vadovėliai“. Diskusijoje dalyvavo „Baltų lankų“, „TEV“, „Šviesos“ leidyklų atstovai, ŠMM, Microsoft, žurnalo „Computer Bild Lietuva“, aukštųjų mokyklų atstovai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių kūrėjai, UPC darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Diskusijos pradžioje pasisakė leidyklų atstovai.

„Baltų lankų“ leidybos generalinis direktorius dr. Saulius Žukas savo pasisakyme paminėjo, kad

1. Vien Mokymosi objektai netenkina mokytojų poreikio
2. Knygos ir skaitmeninis turinys turi vienas kitą papildyti. Svarbu, kad tarp jų būtų ryšys.
3. BLK parduoda vadovėlį pirmai klasei su e. priedu
4. Leidyklai svarbu gauti finansavimą iš ES lėšų
5. E. priemonėse svarbu, kad mokytojas galėtų įsidėti savo turinį.

„Tev“ leidyklos direktorius dr. Elmuntas Žalys:

1. Popieriniai leidiniai greitai niekur nedings. Jų dar reikės vaikams ir anūkams.
2. Kalbant apie skaitmeninius vadovėlius reikia atskirti du dalykus: turinį ir formą. Turinį gali apibrėžti ir vertinti UPC, tačiau forma turi būti laisva. Leidėjas turi pasirinkti tinkamiausią formą kiekvienu konkrečiu atveju.
3. Lenkijoje skaitmeninių mokymo priemonių apibrėžimas egzistuoja jau nuo 2003 metų.
4. Dar kartą akcentavo, kad skaitmeninio vadovėlio formos apibrėžti negalima.

„Šviesos“ leidyklos direktorė Asta Verkienė pristatė skaidres. Pačių skaidrių čia netalpinsiu, tačiau pateikiu medžiagą, kurią pasiruošėme ruošdamiesi diskusijai.

Skaitmeninio vadovėlio samprata, esminiai šių vadovėlių turinio ypatumai

1. Skaitmeninio vadovėlio samprata
Skaitmeninio vadovėlio sampratoje siūlome nenagrinėti funkcionalumo klausimų. Kompiuterinės priemonės naudojamos ugdyme mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, skatina mokinių motyvaciją mokytis, ugdo jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuoja mokymąsi. Kiekvienam šių tikslų pasiekti gali būti pasitelktas platus arsenalas priemonių, kurių išvardinimas, atsižvelgiant į sparčią technologijų kaitą, padarytų sampratą trumpalaike. Perkėlus klasikinį vadovėlio ar jo komplekto dalies turinį į elektroninę formą turi būti pasitelktos tos priemonės ir funkcijos, kurios padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Skaitmeninio vadovėlio sampratą reiktų praplėsti iki skaitmeninio vadovėlio komplekto sampratos. Vadovėlio komplektą sudaro vadovėlis, mokytojo knyga ir vadovėlį papildančios mokymo priemonės. Naudodami skaitmeninio vadovėlio terminą stipriai apribojame galimo skaitmeninio turinio spektrą.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologija

Norint įvardinti skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių tipologiją galima aprėpti visą vadovėlį plėtojančią medžiagą. Elektroninės gali būti elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, mokytojo knygos, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t. Visos priemonės, kurios padeda mokiniams sutelkti dėmesį, geriau suvokti dalyko temas ir užduotis, geriau įsiminti ir suprasti teikiamą informaciją gali tapti elektroninėmis vadovėlio komplekto dalimis.

Skaitmeninės vadovlėlio komplekto dalys gali būti skirtstomos pagal tikslines auditorijas į mokytojui ir mokiniui skirtas priemones. Mokytojui skirtos priemonės galėtų būti mokytojo knygos, skaidrės, pamokų planai ir t.t. Mokiniui – elektroninės vadovėlio versijos, pratybos, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, atlasai, žemėlapiai, garso ar vaizdo įrašai, žodynėliai, žinynai, kortelės, paveikslėliai, plakatai, skaidrės, žaidimai, programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra ir t.t.

Skaitmeninio turinio dalis vadovėlio komplekte

Perėjimas nuo įprasto prie skaitmeninio vadovėlio komplekto turi vykti palaipsniui didinant elektroninių priemonių kiekį vadovėlio komplekte. Skaitmenines ir įprastas vadovėlio komplekto dalis turi tarpusavyje sieti bendra sudarymo idėja, turinys ir metodinė sąranga. 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d. vykusiame seminare „Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas, kompiuterinių mokymosi priemonių ir virtualių mokymosi aplinkų kūrimas ir taikymas mokymui ir mokymuisi: patirtis ir naujovės Europoje ir pasaulyje“ ekspertai iš Suomijos teigė, kad  skaitmenines priemones reikia kurti kaip komplektą su tradicinėmis. Skaitmeninis vadovėlis negali iš karto pakeisti popierinio vadovėlio.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto kaina

Skaitmeninio vadovėlio komplektas ar jo dalys negali dramatiškai sumažinti mokymosi priemonių kainos. Tradicinio vadovėlio gamybos kaštai sudaro apie 15% jo kainos. Norint sukurti kokybišką skaitmeninio vadovėlio komplektą reikia investuoti į naujų technologijų įsisavinimą, personalo kompetencijos ugdymą, autorių kompetencijos kėlimą, sudėtingesnio turinio sukūrimą (video, audio, interaktyvumai) pardavimo priemonių pritaikymą ir kitas naujoves. Iš to išplaukia, kad raidė „e“ (arba “s”, jei naudosime terminą “skaitmeninis”) vadovėlio komplekte didina jo kainą.

2. Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas ir pritaikymas ugdymo procese

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalių kūrimo procesas priklauso nuo pasirinktos formos. Formos sudėtingumas gali vyrauti nuo labai paprasto iki ypatingai sudėtingos. Tai gali būti popierinį leidinį (pavyzdžiui vadovėlį) atkartojantis PDF failas, tokiu atveju ruošimo procesas yra susietas su spaudos maketo formato keitimu. Siekiant papildyti informacijos perteikimo priemonių arsenalą, popierinį turinį galima papildyti specialiai elektroninei terpei sukurtu turiniu. Pavyzdžiui popierinį vadovėlį atkartojančiame skaitmeniniame vadovėlyje, schemas ir modelius padaryti interaktyvius, leidžiančius atlikti eksperimentą. Vietoje iliustracijų galima įdėti video medžiagą. Įgarsinti vadovėlio tekstą ir pan. Dar labiau plečiant priemonės galimybes, galima kurti visiškai savarankišką elektroninį turinį, tokį kaip mokymosi objektai ar perrašyti vadovėlį pritaikant atkūrimui naudojamo įrenginio ypatumams (pvz. iPad).

3. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro vaidmenys skaitmeninių vadovėlių kūrimo procese

Kūrimas

Vykdant pilotionius projektus leidykla investuoja į naujos darbuotojų kompetencijos sukūrimą, techninių sprendimų įsisavinimą, naujos metodikos sukūrimą, išbandymą ir tyrimus. Šios investicijos ne visada pasiteisina.

ŠMM ir UPC galėtų skatinti skaitmeninių vadovėlių komplektų gamybą vykdydamos dalinio finansavimo programą. Programos dėka leidyklos galėtų gauti lėšų e. vadovėlio komplekto dalių sukūrimo pilotiniams projektams ir gamybai.

Sukurtas eksperimentinis turinys turi būti išbandomas mokyklose. Išbandand turinį mokytojai įsisavinaa naujas priemones ir skiria laiko įgyvendindami tyrimui reikalingas veiklas. Mokyklos turėtų būti skatinamos, motyvuotos ir suinteresuotos dalyvauti tokiuose projektuose.

Naujo turinio sukūrimui reikalingi kompetetingi autoriai turintys patirties skaitmeninių priemonių kūrime ir panaudojime.

Mokyklų pasirengimas

Reikia vykdyti šviečiamąją veiklą mokyklose ir didinti supratimą, kad skaitmeninis turinys gali būti mokamas ir perkamas už pinigus.

Turi būti sudarytos sąlygos tinkamai buhalteriškai apskaityti mokyklos įsigytą skaitmeninį turinį. Šiuo metu kyla problemos užpajamuojant skaitmeninį turinį neturintį fizinės formos. Pavyzdžiui prieigą prie mokymosi objektų talpyklos.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto dalys gali būti parduodamos SaaS (Software as a Service) principu arba, kitais žodžiais tariant, nuomos principu. Nuomojantis prieigą prie elektroninių mokymosi išteklių mokinio prieiga būtų blokuojama iškarto pasibaigus jo mokymosi periodui.

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimas

Skaitmeninio vadovėlio komplekto vertinimui turi būti sukurtas objektyvus kriterijų rinkinys arba turi būti atsisakyta ministerijos vertinimo.

PVM

Parduodant elektronines priemones taikomas 21% PVM tarifas. Knygoms 9%. Skaitmeninės vadovėlio komplekto  dalys turėtų būti prilygintos knygoms.

Diskusija grupėse

Po to diskusija persikėlė į darbo grupes. Darbo grupėse buvo nagrinėjami klausimai:

1. Kaip apibrėšime skaitmeninio vadovėlio sąvoką ir kokius požymius išskirsime jį apibūdindami?
2. Kaip keičiantis ugdymo turiniui užtikrinsime skaitmeninių vadovėlių kokybė?
3. Kaip keisis mokymosi kokybė naudojant skaitmeninius vadovėlius?

Po diskusijos deja nebuvo prieita vieningų išvadų. Tačiau ryškėjo tendencijos:

1. Skaitmeninio vadovėlio forma neturėtų būti apibrėžta.
2. Turinys turėtų būti vertinamas analogiškai popieriniam turiniui
3. Vartotojas turi būti informuotas apie prieinamus pasirinkimus.
4. Ministerijos lygiu naudotojams reiki užtikrinti galimybę panaudoti skaitmeninį turinį.

Daugiau informacijos apie renginį Švietimo portale: http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena4318.aspx

Šiame filmuke yra vaizdžiai iliustruojama sero Ken Robinson, pasaulyje pripažinto švietimo ir kūrybiškumo eksperto kalba.

Tai yra vienas iš daugelio karališkosios menų, gamybos ir komercijos skatinimo bendrijos filmukų. Atsiprašau už netikslų vertimą, originalo kalba tai skamba taip: Royal Society for the encouragement of Arts, Manufactures and Commerce (RSA).

Man atrodo tokio reiškinio kaip “Society of …” Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Pataisykite prašau jei klystu :)

Daugiau RSA parengtų filmukų galite rasti jų Youtube kanale: http://www.youtube.com/user/theRSAorg

Mūsų padalinys pateko į teliką :) Na ok, ne pats, bet darbų pavidalu, juos pristato ugdymo plėtotės centro metodininkė Ona Vaščenkienė.

Žr. pirmąją minutę, kurioje pristatoma šiuo metu kuriama elektroninė mokymosi priemonė “Lietuvių kalbos kursas 5-6 klasėms” ir paminima jau sukurtą “Gamta ir žmogus 5-6“.
Respekc projekto komandai, o ypač projekto vadovui Andriui :)