Vaikštinėdamas po Lisabonos Oriente rajonėlį, pataikiau į studikų krikštynas.
Panardinimas į vandenį krikšto metu simbolizuoja palaidojimą kartu su Kristumi, išnirimas iš vandens – prisikėlimą kartu su Kristumi
Krikštynos tarsi gairė žyminti vieno etapo pabaigą ir naujo pradžią. Kaip milestone’as projekte. Kai mokiausi kas yra work breakdown structure (WBS), buvo sunku suprasti kam reikalingi milestone’ai. Juk darbų pradžios ir pabaigos ir taip aiškios. Praktikoje, kai per medžius miško nesimato, milestone’ai praverčia bendresnio vaizdo susidarymui. Dabar, kai bandau eliminuoti polinkį į micromanagement’ą, milestone’ų paskirtis na lico. O jei projekto dalyvius po kiekvieno milestone’o nardint į vandenį, kad geriau jaustųsi projekto timeline’as…?… :p
Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.
Kitas krikšto aspektas – priklausomybės kokiai nors grupei paskelbimas su atitinkamų regalijų perdavimu. Galima pasvarstyti – kam reikalingos ceremonijos, inauguracijos, atidaromieji ir uždaromieji susirinkimai? Dalyvaujant ceremonijoje, grupės narių akivaizdoje, viešai deklaruojamos nario teisės ir priimamos pareigos. Atsiranda ne tik formali ir asmeninė atsakomybė prieš projekto vadovą, bet kur kas stipresnis jausmas, kad esi įsipareigojęs grupei. Žmogaus išvedimas iš rutinos, nuokrypis nuo normalios kasdienybės ryškiau užsifiksuoja tiek krikštijamojo tiek kitų grupės narių sąmonėje.
Kaip tokiu atveju vertinti kūdikių krikštą? Visiškai nedemokratiška :) Nors šeima turbūt ne ta vieta, kur reiktų demokratijos ieškot.
Prie fočkės dar pareklamysiu:
Jeigu nebūtų šiandien darbinga diena, nebūčiau užsisėdėjęs darbe iki belekiek, būčiau nuėjęs į parodą Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Važiuoju į darbą ir jau kokią savaitę jų reklama akis bado – Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970. Jamam šitą reikalą ryt!

#1 by G&G on 09.10.31 - 20:48
Gražu…