Apie išsiskyrimus ir įspaudus
Paliekant žmogų, širdyje lieka gyventi maža jo replika. Nedidelis autonomiškas jo pasaulio suvokimo ir jausmų įspaudas. Replika tęsia gyvenimą atskirai nuo originalo. Originalas sau, replika sau. Replikos būna įvairių emocinių atspalvių. Raudonos, žalios, baltos. Kaip pridera įspaudui, geriausiai atspindėdamos labiausiai įsiminusias originalo savybes. Nebūtinai visas, bent jau tas, kurios paliko ryškiausią įspūdį. Jei išsiskyrimas buvo skausmingas – žeidžiančias, jei lūdnas – melancholiškas, jei linksmas – patrauklias. Įspaudas panašus į ilgo išlaikymo fotografijoje užfiksuotą šokantį žmogų. Vietos, kuriose jis buvo ilgiau išlieka ryškensės, ten kur buvo apšviestas, galima aiškiai įžvelgti detales.
Dileksos šokių vakaras, 2009 05 29. Diena kai laimėjau soliariumo abonementą geros nuotaikos formulės konkurse.
Bendravimo gijai su originalu po truputį nykstant, dialogas persikelia į vidų. Pasidaro sunku atskirti, kurie atsakymai yra savininko, kurie – replikos.
Laikui bėgant visos replikos niveliuojasi, netekusios veido susilieja ir tūno, laukia, kol netikėtas įvykis ištrauks kurią vieną už pakarpos ir paklaus – “O ką tu apie tai manai?”. Daug atsakymų galima iš jų išgirsti. Kartais piktų, kartais kategoriškų, kartais kaltinančių.
Similar Posts:
Tags: 2009, dileksa, Foto, geros nuotaikos formulė, ina, išsiskyrimas, mo, Peizalionės, replika, šokiai, un
Add a Comment Trackback
Ej, dabar žinau kas nušvilpė mano prizą tame konkurse :) Man jie rašė, skambino, kvietė į šokių vakarą, sakė atiduos prizą, tačiau negalėjau atvykti, tai atidavė kitiems.
Hehehe :) Jie kažką minėjo, kad buvo laimėjusių kauniečių, bet atsisakiusių atvažiuot, todėl pakartotinai rinko iš artimesnių.
Kitą kartą kai kažką laimėsi Vilniuje, galėsiu tave atstovauti prizų įteikimo ceremonijoje :)
Beje, gerai, kad pakomentavai, užtikau tavo blog’ą, dabar skaitysiu! :)
Kitą kartą kai laimėsiu, atvažiuosiu pati :P juk smagu ištiesti prizų laukiančias rankas, išsišiepti nuo ausies iki ausies, linksėti galva ir sakyti “oi ačiū, ačiū” :)))
Pamenu, kaip kažkada pasakojai kiek esi visko laimėjusi :) Turiu pastebėti, kad kai dalyvauji, laimi kur kas dažniau negu nedalyvaudamas :P
O taip! Tavo paskutinį sakinį aš dažnai kartoju visiems įkyriems klausinėtojams, kurie sako: “Kaip tau tai pavyksta?” :)
tai va :) energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta :) tik nuo tavęs priklauso kokią ją imi ir į ką perdarai… “Kartais piktų, kartais kategoriškų, kartais kaltinančių”. Taip gali sudeginti tiltus… nesvarbu ar į praeitį, ar į ateitį… o laivas brangiai kainuoja :) bet viskas įmanoma :)
aj… ilga tema :) dviem žodžiais kai užrašai, skamba kaip nejaukus pamokslas :) paplepėsim kada :)
Neįmanoma. Kai išlipi iš traukinio, jis važiuoti nenustoja ir važiuoja toliau.
Įmanoma viskas :) tik brangiai kainuoja :)
Judėjimo būtų esama įvairių :) ir kur kas patogesnių nei traukinys :) gali nustebti :) o ir išlipus iš traukinio laukia arba karieta arba sandalai :) viskas turi savo kainą. Kokią ją pasirinksi, kartais gali pražiopsoti pigų būdą, kartais gali atrasti :) tik tai nėra nevaldoma… viską pats kontroliuoji.
Pritariu :) Man reik išsimiegot, kad vėl galėčiau pradėt matyt.
ne tik išsimiegot :)
O ką dar? :)
a… kaip čia pasakyt, kad kvailai neatrodytų… :) na keisti gal tas ir vadinasi pradėt matyt :) tik matyt pradėt ką kitą :) ne tai ką dabar :)
aj, na ilga kalba tai :)
O iš šalies gal ir kvailai, bet atrodo, kad vienas išlipo, o kitas toliau nuvažiavo :))
tai visad taip būna :)
tik kalba čia ne apie tai :)
man patiko šitos peizalionės. literatūriškai.
everybody lies :)
Visi guli?
Ir guli visi karts nuo karto, sykis nuo sykio :)
Taip taip, ir paguli, ir pameluoja, čia jau į aplinkybes atsižvelgiant :D