Jasna. Antroji diena.
Kaip, tarėm, taip ir padarėm. Antrą dieną patraukėm kalnan prieš jo atidarymą. Nauvuoliai… Dar nepradėjus dirbti keltuvams, visos stovėjimo aišktelės esančios 5 km. spinduliu nuo trasų jau buvo užimtos :) Vietos gavome tik pačioje tolimiausioje iš kurios teko laukti ski buso.
Kaip ir reikėjo tikėtis, sausio antrąją visi atsipaipaliojo ir patraukė ant kalno. Dar nebuvau matęs tokio ilgio eilių prie keltuvo… VISŲ KELTUVŲ.
Čia vaizdelis daug maž iš eilės vidurio.
Mąstėm mąstėm, kaip čia strategiškai išvengti 20 min. laukimo ir sugalvojom, kad reikia eiti į patį durniausią keltuvą, pačioj stačiausioj trasoj. Jup – tokį radom. Greituminį bugelį, kurio sugeba keltis tik slidininkai ir uber-kieti snowborderiai. Ten ir prasitrynėm visą likusį laiką. Kilimas tokiu greičiu buvo beveik toks pat efektingas, kaip ir nusileidimas :) O ypač nusileidimas prieš savo valią, nuo bugelio vidurio :D
Ryt važiuosim valanda iki keltuvų darbo pradžios.
Ech, nors vaizdeliai nuo viršūnės ne ką mažiau gražūs negu vakar, bet blyn… 60 eurų už 2 dienų ski pasą… Cum’on? Slovakai… apsiraminkit biškį. O be to, prikaupiau ryžto ir perku savo lentą, bo už nuomą kasdien mokėti dvam jevrų – širdis plyšta.
Bet kalnai vis vien gražūs :P
o kaip palyginus su austrija. ar skausmingas grįžimas į slovakiją?
Skirtumas yra, kalnai ir servisas prastesni, bet kaina taip pat gerokai mažesnė.
Truputį nusibodo, nes suradom trasą, kurioje nebuvo milijono žmonių, joje ir prasidrožėme. Bet kiek gali nuo to pačio šlaito leistis…
Nepaisant to, 4 dienoms, už 700lt nulėkti labai gerai.