Ančeriškės
Nedidelis savaitgalio work-out’as dviračiu iki Ančeriškių su naktvyne ir atgal per Medininkus į Vilnių.
Atstumas nebaisinis, bet sutemus apima keistas jausmas, lyg skristum izoliuotoje erdvėje. Nei kelio, nei duobių. Grįžtant – sutikom lietų. Šlapuma. Nuo temperatūrų skirtumo visa marmūzė raudona dabar :p
Ančeriškėse, ant namo sienos projektavome Nereikalingus žmones – turbūt daugiausiai kontraversiškų nuomonių sulaukusį lietuvišką filmą. Kadangi jau esu mačiusiųjų gretose, galiu pasakyti, kad tai geras filmas.
Žiūrint lietuvišką kiną kartais atrodo, kad jis labai melancholiškas, daug monotoniškų dialogų, tačiau pažiūrėjus į mūsų geografinę dislokaciją, viskas pasirodo yra taip kaip ir turi būti. Esame kažkur truputį šilčiau negu šiaurėje, bet pilkumoj ir liūdnumoj. Netoli rusų.
Similar Posts:
Tags: anceriskes, filmas, kelionė, mo
Add a Comment Trackback
Tai su nakvyne nebuvo šalta ?
Filmas tai geras, bet vienoj vietoj taip “Lietuviškas Grūzas” pasijaučia… kai vaikų namų direktorei paskambina draugė ir klausia:
- Kaip sekasi?
- Ai kaip visada… Viskas blogai, viską aš viena darau.
Tipiškai :)
O maršrutus jūs kur nors susirandate ar patys susiplanuojate? Keliese keliaujat?
Atrodo žiauriai fainas laiko praleidimo būdas. :)
Nakvynė ant grindų – prie pečiaus :)
Jo, grūzo filme netrūksta, bet visai gerai jis veikia.
Keliaujam dažniausiai 2 arba 3. Maršrutai paprasti – visur kur galima nuvažiuoti dviračiu per savaitgalį.
Sekantis planas lapkričio pradžioj į Molėtus. Gal nori prisijungti?
Toks laisvalaikis man patinka, norėčiau. :) Bet Vilniuje neturiu dviračio tai nelabai galiu :(