Logarium

Lapkričio 17 d. įvykęs Lindyhop Classic Couples šokių konkursas padovanojo man galimybę užfiksuoti daug nuostabių akimirkų. Dėkoju Martynui su Egle, kad pakvietė pafotografuoti ir dalinuosi man labiausiai patinkančiomiais kadrais.

Nugalėjo gera nuotaika

Stilingieji Dima su Regina

Geltona suknelė pukiai dera su lindyhopu

Muzikantai - geros nuotaikos skleidėjai

Gintarė su raudonais viliojimo bateliais

Ir vėl Regina, tik šį kartą gangsterio kompanijoje

Norėdamas būti geru šokėju, turi būti truputį pamišęs

Sakydamas, truputį, turiu omeny visai nemažai

Retai kada dideli (ilgi) žmonės nebijo savo kūno grakščiai juo naudojasi taip, kaip tai daro Ana su Tadu

Ir vėl jie! Gaila, kad nemoku tuo pačiu metu fotografuoti ir mėgautis pasirodymu

Pauliau, Justina, kaip vadinasi šitas judesys? Vėjo malūnėlis?

Čia vis dar lindyhop classic?

Vyrai juodais drabužiais niekada neišeis iš mados

Šių metų konkursas pradėjo klibinti mano įsitikinimo, kad gražios moterys šoka tik salsa, pamatus. Matau daug rimtų priežasčių, kodėl reikia iš naujo persvarstyti galimybę grįžti į šokių pamokas :)

Tuo tarpu, kai profesionalių fotografų savimeilę glosto plakatuose ir žurnaluose besipuikuojantys jų darbai, menininkų ego tenkina elbumai ir ekspozicijos galerijose, paprastiems mėgėjams reikia džiaugtis mažais vietinės reikšmės laimėjimais. Todėl džiaugiuosi, kad mano nuotrauka “Ėmimas dangun”, ISM suorganizuotame “Summer Never Ends” konkurse, užėmė pirmąją vietą pagal komisijos balsų skaičių.

Summer Never Ends, 1 vieta, daugiausiai komisijos balsų

Ėmimas dangun

Lindy Hop Classic Couples 2012

Kas taps geriausiais šiais metais?!  Lapkričio 17 d., šeštadienį, Hoppers’ šokių studija rengia ketvirtąjį Lietuvoje lindyhopo poros konkursą Lindy Hop Classic Couples 2012

Tokiais žodžiais prasideda kvietimas į Hoppers šokių studijos organizuojamą lindyhopo šokio konkursą.

Keletą metų šokau lindyhopą, tačiau kvietimą skelbiu ir dėl to, kad pagrindiniame renginio vizuale puikuojasi mano nuotrauka. Naudojuosi proga pasigirti :)

Brooks Flyer

Nesulaukęs, kol du tūkstančiai dvyliktųjų metų kalendoriaus lapelių krūvelė visiškai išseks, metų pirkiniu skubu nominuoti dviračio sėdynę Brooks Flyer.

Pradėjęs dviračiu važinėti į darbą nusprendžiau, kad sėdynė yra betarpiškai su manimi susijusi dviračio dalis, todėl jos patogumas yra žymiai daugiau negu paikas komforto vaikymasis.  Vasaros kelionių metu,  išbandęs bendražygių dviračius, buvau nustebintas, kad iš pažiūros nepatraukli ir kieta odinė Brooks sėdynė maloniausiai lipo prie sėdimosios. Lyginant su silikonine, tariamai prie užpakalio prisitaikančia, ji buvo žymiai patogesnė. Todėl “Gero dviračio” konsultantui uždavęs klausimą apie patogiausią sėdynę, visai nenustebau išgirdęs atsakymą “Brooks”. Įsigijau  rekomenduotąją Brooks Flyer.

Pirkdamas buvau įspėtas, kad pirmuosius 500 km sėdyne gali būti prasčiau tinkama už įprastinę. Pardavėjas rekomendavo prieš darant išvadas gerokai ją padėvėti, kol užpakalio forma įsispaus sėdynėje. Atsisėdus ant dviračio jau pirmieji kilometrai paliudijo, kad tai bene patogiausia sėdynė ant kurios yra tekę sėdėti. Nuvažiavus 500 km sėdynėje akivaizdžiai pradėjo ryškėti užpakalio kaulų įspaudai liudijantys, kad laikui bėgant ji taps vis patogesnė.

Turiu pastebėti, kad sėdynė Brooks Flyer turi savybę girgždėti. Važinėju klausydamasis muzikos, todėl girgždesys man netrukdo, bet  pirkinio triukšmingąją savybę omenyje turėtų tylių pasivažinėjimų mėgėjai.

Brooks sėdynių asortimente yra siaurų, plačių, su spyruoklėmis ir be jų, todėl skirtingų važiavimų stilių mėgėjai turėtų likti patenkinti. Brooks išlaikė išskirtinį vintažinį stiliuką, todėl sėdynė suteiks pasitenkinimą ne tik Jūsų užpakaliui, bet ir akims :)

http://www.brooksengland.com

Sulaukiau skambučio nuo Martyno Pilkio, Lietuvos Žinių žurnalisto su klausimais dėl elektroninės leidybos švietimui perspektyvų. Atsakiau. Žiūrim kas bus.

Laba diena,

labai malonu, jog sutikote atsakyti į kelis klausimus apie el.knygas ir el.leidybos perspektyvas Lietuvoje.

Klausimai:
1. Ar esama ženklų, jog el.knygos aktyviai skverbtųsi į mokyklas ir unviresitetus vietoj popierinių vadovėlių?

Ženklai byloja, kad vienokios ar kitokios formos skaitmeninis turinys palaipsniui tampa mokytojo kasdienybe.

Kalbant apie e. turinio naudojimą mokykloje reiktų atskirti keletą pagrindinių skaitmeninio turinio tipų, kurie mokyklose yra paplitę labai netolygiai.
1. Skaitmeninės mokytojo knygos.
2. Skaitmeninė grožinė literatūra.
3. Skaitmeniniai mokymosi objektai ir skaitmeninės pamokos.
4. Skaitmeniniai vadovėliai.

Skaitmeninės mokytojo knygos palaipsniui tampa rinkos standartu. Šiais mokslo metais mūsų pradėtos platinti skaitmeninės mokytojo knygos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Mokytojo knygas ateityje leisime tik skaitmeniniu formatu.

2012 metų pavasarį kartu su ugdymo plėtotės centru prie ŠMM sukūrėme 5–8 klasių skaitmeninę grožinės literatūros biblioteką. http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/ kiekvieną dieną aplanko vidutiniškai 500 interesantų. Žinoma, atostogų metu susidomėjimas sumažėja, bet nuo rugsėjo pirmosios iki šiandien 15 tūkstančių unikalių lankytojų bibliotekos svetainę aplankė 24 000 kartų. Rinka rodo susidomėjimo ženklus, bet tai tik pirmieji žingsneliai.

Mūsų leidžiamos aktyviosios pamokos ir nemokami mokymosi objektai mokyklose naudojami jau gana seniai. Mokytojai juos rodo per projektorių arba interaktyvioje lentoje. Kaip pavyzdį galėtume panaudoti 5–6 klasių Lietuvių kalbos kurso mokymosi objektus, kurie nuo rugsėjo iki šiandien sulaukė 28 000 unikalių lankytojų. Skaitmenines pamokas arba mokymosi objektus naudoja bene kiekvienas šiuolaikiškas mokytojas.

Skaitmeniniai vadovėliai yra mažiausiai paplitę. Jų evoliucija lėčiausia dėl daugelio priežasčių. Ne visi mokiniai turi priemones skaitmeniniam vadovėliui naudoti. Rinkoje gan siauras skaitmeninių vadovėlių asortimentas. Popieriniai vadovėliai perkelti į skaitmeninį formatą nesukuria ženkliai didesnės pridėtinės vertės negu popieriniai. Popierinį vadovėlį patogiau naudoti negu skaitmeninį. Tarkime grožinę literatūrą galima skaityti skaityklėse, o vadovėliuose svarbu spalvos ir puslapio išdėstymas, todėl juos visapusiškai galima naudoti tik su brangiais didelio formato planšetiniais kompiuteriais. Mano manymu, ateityje vadovėlio samprata stipriai pasikeis. Tik ištobulėjus skaitmeninio vadovėlio formai bus galima tikėtis skaitmeninių vadovėlių paplitimo mokyklose.

2. Galbūt „Šviesa“ pastebi el.mokymo priemonių pardavimo didėjimą pastaraisiais metais?

Stipriai augančiais skaitmeninio turinio pardavimais pasidžiaugti negalime, tačiau esame nusiteikę optimistiškai. Pastebime nuolat augantį susidomėjimą, todėl dedame daug pastangų, kad rinkai pasiūlytume šiuolaikiškų mokymo (-si) priemonių. Pasitelkdami skaitmeninį turinį galime atverti naujas galimybes mokytojams dirbti lengviau. Tai yra: palengvinti planavimą, pasiruošimą pamokai, mokymą, mokinio ir mokytojo į(si)vertinimą, diferencijavimą ir integravimą, bei pamažu diegti šiuolaikiškas vertinimo metodikas. Tikime, kad skaitmeninio turinio rinkoje slypi neatskleistas potencialas.

3. Koks, jūsų nuomone, didžiausias el.vadovėlių privalumas mokiniams/studentams?

Didžiausia šiuo metu žinoma skaitmeninio turinio nauda yra motyvacija mokytis. Modernios mokymo priemonės su mokiniais „kalba“ jiems suprantama interaktyvia vaizdo ir garso kalba. Smagu matyti, kad vis daugiau mokytojų skaitmeninį turinį laiko savo sąjungininku.

4. Tipiškai teigiama, jog el.knygos apsunkintų leidyklų gyvavimą. Kodėl, jūsų nuomone, šis teiginys nėra teisingas?

Labai norėčiau padėti paneigti šį teiginį, tačiau leidyklos išgyvena sudėtingus pokyčius. Reikia keisti nuo pat knygos atsiradimo nusistovėjusią leidybinę darbo praktiką. Pirkėjai įpratę skaitmeninį turinį naudoti nemokamai, o griežta apsauga reikalauja didelių investicijų ir apsunkina turinio naudojimą. Realybėje veikiančio skaitmeninio turinio platinimo verslo modelio Lietuvoje nėra. Yra bandymų, tačiau pagrindinė terpė vis dar yra popierinė produkcija. Patyrę ilgamečiai autoriai turi pradėti mąstyti kitomis kategorijomis. Mokytojai turi įsisavinti naują naudojimo praktiką.

Lauksiu Jūsų atsakymų. Dėkui už bendradarbiavimą.

Su pagarba
Martynas Pilkis
Lžinios.lt

What We Saw from the Cheap Seats Studio album by Regina Spektor

Noriu pasidžiaugti ir pasidalinti žinia, kad Regina Iljičina Spektor (Регинa Ильинична Спектор), Amerikos žydaitė su rusiškomis šaknimis išleido savo šeštąjį albumą “What We Saw from the Cheap Seats”. Albumas išėjo liepos 29 d., bet pamačiau jį tik dabar, todėl vadovaudamasis liaudies posakiu, “geriau vėliau negu niekad”, atleidimo neprašysiu.

Pasakydamas, kad albumas išties nenuvialia būsiu neoriginalus ir paantrinsiu kritikams, kurie apie jį atsiliepia labai teigiamai. Rolling Stone apžvalgininkai sako, kad tai tikriausiai geriausias Reginos Iljičinos albumas. Nuo savęs pridėsiu, kad žaismingų ir ironiškų dainų rinkinyje yra dar daugiau ekscentriško, bet pakankamai skoningo dainininkės maivymosi.

“Fidelity” buvo pirmoji, mano ausis pasiekusi atlikėjos daina

Piratų prieplaukoje albumas jau pasiekiamas. Gero klausymosi.

Grožėdamiesi Suvalkijos laukais bei sodybomis lėkime atsipalaiduoti kempinge prie Vištyčio ežero. Aplankykime 3 valstybių sienų sankirtos vietą. Pažiūrėkime ar aukščiausi Lenkijos tiltai tikrai panašūs į senovės Romos laikais pastatytus akvedukus. Pakelkime dulkes nuo rokadinio kelio!

Šiais žodžiais prasidėjo kvietimas į 3 dienų kelionę, kurį išsiunčiau draugams 2012 m. birželio mėnesį.  Šiandien už lango rudeniška dargana, iškrito pirmas sniegas, todėl smagu šiltai vakarojant namuose prisiminti vasaros nuotykius ir pasidalinti nuostabaus savaitgalio planu su internetinio dienoraščio skaitytojais.

Šiame įraše pasidalinsiu planu, maršrutu, finansais ir žinoma akimirkomis iš žygio, kviečiu savaitgalio keliautojus pasinaudoti.

Kelionės programa atrodė taip:

1. Penktadienis (250 km)
   Baigiam darbą 4 val. iki 9 atvykstam ir įsikuriam Vištyčio kempinge. Vakarieniaujam, vakarojam.
2. Šeštadienis (200 km) – visą dieną paskiriam objektų lankymui
   Rokadinis kelias – Kalvarija – Szypliszki
   Trijų valstybių sankirta
   Stančikų tiltai
   Nakvynė kempinge
3. Sekmadienis (250 km) – visą dieną ilsimės ir grįžtame į Vilnių
   Poilsis kempinge prie Vištyčio
   Grįžimas į Vilnių
4. Antrą kelionės dieną, šeštadienį, pageidaujantys gali likti degintis ir ilsėtis prie ežero!!! :)

Planuojamas bendras kelionės kilometražas: 700 km. Savaitgalio biudžetas apie 350 Lt motociklistui arba 150 Lt važiuojančiam automobiliu 4iese.

Kaip važiavome

Motociklistų liaudies patarlė skelbia, kad jei kelionė prasideda lietumi, vadinasi ji bus gera. Išvažiuojant iš Vilniaus Trakų kryptimi turėjome stoti degalinėje ir pralaukti, kol iš švininiai debesys išvers ant mūsų visą savo turinį.

Laiku pasiekę degalinę džiaugiamės neperšlapę iki paskutinio siūlo

Kamščių užkištomis Vilniaus arterijomis, automobilinis ekipažas pralenkė mus ramiai gurkšnojančius arbatą. Tiesa automobilistams kelionės pradžia taip pat žadėjo gerą savaitgalį, nes benzino šlangą iš dyzelinio Opelio bako ištraukėme prieš pat pradedant tekėti kurui. Laimei automatinė Nestė nepriėmė kupiūros, o paskui mus stovėjusio automobilio vairuotojas pastebėjęs mūsų žioplumą atkreipė dėmesį ir išgelbėjo nuo nemalonaus vizito servise.

Opelistus pasivijome Aukštadvaryje, kur pasinaudojęs proga Aurelijus susuko savo subyrėjusį amortizatorių.

Aurelijus paneigė mano naivų įsivaizdavimą, kad nukritus amortizatoriui motociklas turėtų nebevažiuoti.

Pakeliui į Vištyčio kempingą užsukome į Sotą, tokią užkandinę Marijampolėje, kurioje galima greitai ir skaniai papiktnaudžiauti nesveiku maistu. Vakaro prieblandoje prasukęs keletą ratų Marijampolės gatvėmis, neaptikau  patrauklios maitinimo įstaigos, tikriausiai todėl Sotas ir tapo pusiaukelės baze. Sote į mūsų gretas įsiliejo iš Kauno atmynęs Andrius. Ekipažas pilnoje sudėtyje, reikia įsiamžinti ir skubėti statytis palapinių, kol kempingas dar neužsidarė.

Mindaugai, kur žiūri?

Vištyčio ežeras (rus. Виштынецкое озеро) – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos. Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8 km, plotis iki 4,2 km. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.

Pučiant vėjui banguojančio ežero pakrantėje įsikūręs kempingas traukia savo erdve ir ramybe. Pavėsinės užuovėja neleidžia sušalti nuo naktinio ežero vėjo, o griežtas šeimininkas neįleidžia lėbautojų.

Vištyčio kempingo teritorijoje įrengtos pavėsinės su apšvietimu ir rozete.

Laikydamiesi plano, šeštadienį patraukėme ieškoti rokadinio kelio. Rokadinis kelias – karo veiksmų rajone esantis ir einatis išilgai fronto kelias. Reikalingas kariuomenei manevruoti, šaudmenims tiekti, sužeistiesiems, ligoniams ir technikai evakuoti. Deja teko nusivilti, kadangi vietoje pažadėtųjų tarybų sąjungos sienos liekanų su spygliuotomis vielomis ir apgriuvusiais apsaugos bokšteliais radome tik važiavimui netinkamą žvyrkelį. Gal būt tarybų sąjungos laikus menantys artefaktai kažkur vis dar laukia smalsių keliautojų, bet mes jų deja neaptikome.

Labai apsidžiaugėme grįžę ant asfaltuotos dangos ir kirsdami Kalvarijos pasienio punktą nurūkome link 3 valstybių sienos sankirtos vietą žyminčio obelisko.

Štai pozuojame nuotraukai, nelegaliai įžengę į Kaliningrado teritoriją, kartu su pakeliui prie mūsų prisijungusiu ketvirtuoju plieninio žirgo raiteliu Justu ir jo drauge Monika.

Trijų valstybių sienos susikirtimo tašką žymi marmurinis obeliskas. Į objektą patogiausia patekti iš Lenkijos pusės, važiuojant keliu Nr. 651. Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje apribojimų nėra, o Kaliningrado trečdalyje draudžiama vaikščioti ir fotografuotis. Spėkite, kuriame trečdalyje fotografuojamės? :)

Sako, kad obeliskas simbolizuoja falą...

Saulei persiritus vakarų pusėn pasiekėme, visai greta trijų valstybių sienų susikirtimo taško, Lenkijos teritorijoje esančius, Stančikų tiltus. Važiuodami 651 keliu, objektą radome nesunkiai, pakako privažiuoti gyvenvietę Stanczyky ir sekti ženklus.  Tiltai manęs niekada  per daug nežavėjo, bet šiuos pirmojo pasaulinio karo laikų monumentus, rekomenduoju aplankyti.

Abu tiltai penkių arkų, abiejų ilgis 180 m, aukštis 31,5 m. Tai aukščiausi tiltai Lenkijoje. Pastatyti pagal Senovės Romos akveduko prie Pont du Gard pavyzdį.

Pasivaikščioję tiltų prieigose patraukėme atgal į kempingą, kur ramiai praleidome vakarą ir sekmadienio pusdienį besimėgaudami saulės voniomis ir gera literatūra.

Iteligentų kampelis

Žemėlapiai

Važiavome maždaug taip, kaip parodyta žemėlapyje, tik pradinė dalis iki Kalvarijos buvo rokadiniu keliu, o ne taip kaip matosi. Bet ta dalis nepaliko įspūdžio, todėl rekomenduoju ją iškirpti iš maršruto.

Vištytis-Kalvarija-Sczypyzky-651-Stanczyky

Grįždami atgal visai netyčia atradome nesenai nutiestą naują kelią tarp Lietuvos ir Lenkijos. Važiuodami šiuo nuošaliu ir vaizdingu laukų keliu sutaupysite keliasdešimt kilometrų.

Naujai nutiestas kelias tarp Lietuvos ir Lenkijos

Plačiau apie lankytinus objektus

Vištyčio ežeras, kempingas Pušelė

Koordinatės: 54.428509, 22.749068
http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=418844;6033149;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=419011,6033170&z=2000&lrs=hybrid,stops,zebra

Vištyčio ežeras (rus. Виштынецкое озеро) – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos. Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8 km, plotis iki 4,2 km. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.

Ežero atsiradimą apipynę nemažai legendų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo, mergaitė) paminėjęs vištytį – netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs vištytis ir cypsėjęs. Kai žmonės sušukę “Vištytis! Vištytis!”, ežeras nurimęs.

http://www.pusele.lt/
Informacija teikiama, ir užsakymai priimami:
Tel. (8-342) 47555
Tel./fax. (8-342) 20312
Mobilus tel. (8-611) 51121
e-mail: pusele@ktv.satela.lt
Klientai rezervavę vietas kempinge – įmoka 50 % avansinį mokestį pavedimu:
Swedbank a/s LT367300010075834978 Banko kodas 73000 Gavėjas: Vidas Venckevičius
Kempingo savininkas:
VIDAS VENCKEVIČIUS
Tel. (8-682 68135)

Rokadinis kelias

Koordinatės: http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#d=421352;6026446;Taškas A (Up. Juodupė, Vilkaviškio r. sav.);;426233;6031708;Taškas C (Marijampolės apskritis);;430334;6029786;Taškas B (Marijampolės apskritis);&d_imp=Minutes&xy=421850,6026173&z=5000&lrs=hybrid,stops,zebra

Nuo Kalvarijos iki Vištyčio.

Rokadinis kelias – karo veiksmų rajone esantis ir einatis išilgai fronto kelias. Reikalingas kariuomenei manevruoti, šaudmenims tiekti, sužeistiesiems, ligoniams ir technikai evakuoti. Dar žr. frontalusis kelias.

Rokadinis kelias palei Lietuvos-Lenkijos pasienį nuo Kalvarijos muitinės Vištyčio link – tai mūsų valstybės ir krašto istorijos dalis, be kita ko, dar ir su išlikusiais originaliais eksponatais – „geležinės užsklandos“ spygliuotomis tvoromis, vienur kitur besimėtančiomis aprūdijusiomis signalizacijų dalimis, stebėjimo bokštu (tvirtu, dar neseniai naudotu pagal paskirtį)…Kadangi prie tvirtai sumontuoto stebėjimo bokšto nebuvo jokio perspėjimo, kad prie jo artintis ar į jį lipti draudžiama, ryžomės kopti viršun – ant nežemos kalvos stovintis bokštas suteikia galimybę apžvelgti apylinkes labai toli. Ir, beje, labai gražias – tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos pusėje.

Šaltinis: http://goo.gl/GTwWC

Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos, trijų valstybių susikirtimas (Trójstyk granic)

Koordinatės: 54.363332, 22.79202, http://g.co/maps/uxz2e

Privažiuoti patogiausia iš Lenkijos pusės, keliu 651.

Obeliskas atsirado 2010 rudenį.

Trijų valstybių sankirtos taškas atsirado tik 1919 m. Iki tol šis taškas buvo vienas iš Rusijos – Vokietijos sienos (ėjusios iš šiaurės į pietus) stulpelių

1919 m., išvedus Fošo liniją, Rusijai priklausiusi Suvalkija realiai skilo į lietuvišką ir lenkišką dalis.

1920-1939 m. šis punktas buvo trijų šalių – LT, PL, DE susikirtimo taškas

1939 m. vokiečiai okupavo Lenkiją, o 1940 m. sovietai – Lietuvą. 1941 m. vokiečiai okupavo Lietuvą, 1944 m. – rusai “išvadavo” dalį Lietuvos ir Lenkijos.

1945 m. Lenkijai ir Sovietijai (Rusijai) atiteko po pusę Rytprūsių. Atskaitos taškas išvedant beveik tiesią PL/ RU sienos liniją buvo būtent šis punktas.

1945-1991 m. tai buvo paprastas SU / PL sienos (ėjusios jau iš vakarų į rytus) taškas

1990 m. Lietuva paskelbė, o 1991 m. realiai atgavo nepriklausomybę. Šis taškas vėl tapo trijų valstybių susikirtimo tašku.

Šaltinis: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6700

Šaltisni: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5447&page=6

Stančikų tiltai

Koordinatės: 54.298333, 22.657222, http://g.co/maps/qpvw4

Stančikų tiltai – du nebeveikiančio siaurojo geležinkelio tiltai Suvalkijoje, prie Stančikų kaimelio šiaurės rytų Lenkijoje, į šiaurės vakarus nuo Suvalkų, technikos ir architektūros paminklai.

Istorija

Tiltai pastatyti Romintos girios pakraštyje, per Blindės upelį tiesiant siaurojo geležinkelio linijos Rytų Prūsija-Karaliaučius atkarpą Geldapė-Žydkiemis. Šiaurinis tiltas pastatytas 1912–1914 m., darbai nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Pietinis tiltas pastatytas 1923–1924 m.

Abu tiltai penkių arkų, abiejų ilgis 180 m, aukštis 31,5 m. Tai aukščiausi tiltai Lenkijoje. Pastatyti pagal Senovės Romos akveduko prie Pont du Gard pavyzdį. Tiltus projektavo vokiečių inžinieriai, manoma, kad jie pastatyti betoną klojant be armatūros. Bėgiai buvo pakloti tik ant šiauriniojo tilto, nes 1927 m. baigta tiesti geležinkelio linija buvo vienbėgė, antrasis vaidino tik strateginį ir propagandinį vaidmenį.

Su tiltų statyba susijęs įdomus faktas. Juos užbaigus, po 1926 m. gegužės 31 d. vykusios audros išnyko greta kaimo buvęs Stančikų ežeras. Išsiveržus ežero dugne susikaupusioms balų dujoms, ežero vanduo, susimaišęs su dumblu ir moliu, pakilo didžiuliu stulpu į orą ir pasiskleidė apylinkėse.

Kurį laiką tiltais naudojosi ekstremalaus sporto mėgėjai šuolininkai su Bungee kordu, tačiau, tiltams patekus į privačią valdą, tokie šuoliai uždrausti. Tiltai buvo panaudoti 2007 m. sukant Stanislavo Tymo filmą „Lūšis“ (lenk. Ryś).

Šaltinis: Wikipedia

Nakvynė

Yra 2 galimybės – nakvoti namuke ARBA palapinėje.

1. Palapinės kaina 10 Lt+5 Lt žmogui.
2. Namukų kainos
   2 vietų. Be patogumų 70 Lt
   4 vietų. be patogumų 110 L
   4 vietų su patogumais 15
   8 vietų su patogumais 280

Daiktai į kelionę

1. Pasas
2. Miegmaišis
3. Kilimėlis
4. Palapinė
5. Kuprinė
6. Batai
7. Gėrimas
8. Maistas
9. Pinigai
10. Alkoholis
11. Rūbai
12. Akiniai nuo saulės
13. Kremas nuo saulės
14. Muilas
15. Šampūnas
16. Dantų pasta ir šepetėlis
17. Skustuvas
18. Rankšluostis
19. Vitaminai/vaistai/pleistriukai/papildai
20. Tualetinis popierius
21. Nuo lietaus
22. Uno kortos
23. Fotikas
24. Kuras
25. Katiliukas
26. Ciklopas
27. Repelentas
28. Draudimas
29. Knyga kelionei
30. GPS
31. Telefono pakrovėjas
32. Prezervatyvai

Keletas bėgimu besidominčių pažįstamųjų parekomendavo perskaityti bėgimo praktiko ir teoretiko Arthur Lydiard paskaitos konspektą, kuriame radau nemažai įdomių įžvalgų apie pasiruošimą varžyboms, fiziologiją ir puikų patarimą, kaip teisingai susivarstyti batus.

Sekmadienio treniruotėje išbandytas varstymo būdas pasiteisino. Koja bate fiksuojasi juntamai tvirčiau, stipriau užveržus raištelis neįsiręžia į keltį, mažėja tikimybė išsisukti kulkšnį dėl prastos pėdos fiksacijos.

Kaip teisingai užsirišti batus pagal Arthur Lydiard

Pastaruosius keliasdešimt metų batus užsirišu pats, bet pasirodo ir šią trivialią užduotį, kaip ir dauguma žmonių, atlieku ne pačiu geriausiu būdu. Siūlau pažiūrėti šią TED kalbą apie teisingą raištelio rišimą. Keista, kad vienas nedidelis pakeitimas padaro, kad užrištas raištelis gulėtų teisingai ir sumažina tikimybę jam nelaiku atsirišti. Tikrai veikia, patikrinta praktikoje.

Dar vienas naudingas Lydiardo patarimas – užrišinėti raištelius koją stipriai prispaudus prie bato kulno.

Lydiardo konspektą galite paskaityti čia: http://aphex.lt/wp-content/uploads/2012/10/arthur-lydiard.pdf

Linkiu sėkmės visiems prijaučiantiems bėgimui, riškite batus teisingai, bėgiokite saugiai ir patogiai :)

Kaip skelbia įrašo antraštė, spalio 7 dieną Laisvės alėjoje, Kaune įvyko bėgimas “Bėk už Kauną su Gardėsiu”.

Bėgikams išsirikiavus prie starto linijos, renginio vedėja paragino Vilniečius pakelti rankas, tada paaiškėjo kultūrinis Vilniaus atotrūkis nuo visos likusios Lietuvos dalies. Tikėjausi, keleto rankų, tačiau pasigirdęs triukšmas ir rankų miškas paliudijo, kad bent trečdalis bėgusiųjų – vilniečiai. ”Bėgioju Vingio parke” (https://www.facebook.com/groups/332301436804136/?fref=ts) šaika entuziastingai mojavo rankomis.

4 ratus po 2,5 kilometro Laisvės alėjoje suraityti pavyko per 44 minutes 51 sekundę, užėmiau 50 vietą absoliučioje įskaitoje iš 241 bėgiko ir 45 vietą grupėje. Esu patenkintas šiuo rezultatu,  Nike bėgimo metu 10 km nubėgau per 46:30. Persikraustęs gyventi į Avižienius, iš naujo atradau dviratį, rudens lapus dabar mindau dviračio padangomis. 13 km skiriančių namus nuo Ulonų gatvėje esančio ofiso numinu per 36  - 33 min, palyginimui kelionė automobiliu trunka apie 30-40 min. priklausomai nuo kamščio ilgio. Nepaisant spintoje dulkančių bėgimo batelių, panašu, kad dviračio pedalas neleido formai visai pabėgti.

Finišavęs Nike ir Vilniaus maratono bėgimuose jaučiausi neatidavęs distancijai visų jėgų, todėl šį kartą netaupiau ir nuo distancijos vidurio spaudžiau iš savęs maksimumą. Rezultatas pagerėjo apie pusantros minutės. Jėgų pabaigti distanciją pakako, vadinasi sekančiame bėgime turiu pasirodyti dar geriau. Užsidirbau porą gerų mazolių ant abiejų kojų kulnų.

BĖK UŽ KAUNĄ SU GARDĖSIU 2012 M. SPALIO 7 DIENĄ!

Sako, kad vyrai labiau negu moterys linkę konkuruoti, vyrą greta bėgantis konkurentas paskatina spausti, o moterį demoralizuoja. Noriu pasveikinti Liną, kuri debiutavo bėgimo varžybose, ir 5 km distanciją įveikė per 25 min. Tai yra tiesiog nuostabus rezultatas. Gal komentaruose sulauksiu ir jos įspūdžių iš bėgimo :) Lina, kaip ten su konkurencija?

Bėk už Kauną su Gardėsiu diplomas

Organizatoriams noriu padėkoti už atmosferą ir sklandžią renginio organizaciją. Smagu kai pomėgis įgauna masiškumo, turint bendraminčių entuziazmas stiprėja. Šiame renginyje dėmesį patraukė į prizininkus beveik patekusi  komiško pavadinimo komanda “Pingvino kojos” (http://pingvinokojos.wordpress.com/). Linkiu jiems neišsemiamo entuziazmo bėgioti ir rašyti, nes tai įkvepia.

Linksmieji "Bėgioju Vingio parke" bėgo prisiklijavę miestų draugystę skatinančius transparantus